Mateus 17
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Jiysis minim kun ak aŋgiy, ñin onep kaŋgol ak mindiy; Piyta, Jemis, Jemis numam Jon ak, kuyip yakam poŋind, dum yiy akyoŋ bap amiy, key mindeyak.
1 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro e os irmãos Tiago e João.
2 Mindyakniŋ, Jiysis wak nup ak key yimb ay, jomluk ak pumb rek niŋiy, chech nuk ak ñiñakol yimb gak.
2 Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar: o seu rosto ficou brilhante como o sol, e as suas roupas ficaram brancas como a luz.
3 Kun gakniŋ niŋyak: bi Gor minim aŋgep nind kumrik Mosis yip Yilayja yip, ap Jiysis yip minim aŋg minderik.
3 E os três discípulos viram Moisés e Elias conversando com Jesus.
4 Kiyk niŋiy, Piyta Jiysis nup aŋgak, “Biyomb! Chin biy mindpun ak, tep yimb mindpun. Nand yaw aŋgey ker, korip bandak band omiŋal nokom ginjun. Nip bap, Mosis nup bap, Yilayja nup bap aŋgak.”
4 Então Pedro disse a Jesus: — Como é bom estarmos aqui, Senhor! Se o senhor quiser, eu armarei três barracas neste lugar: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
5 Kun aŋgakniŋ, semb tund yimb ak apiy, kuyip maŋgiysek yiwgak. Yiwiŋg dakniŋ, minim bap semb namb kun ak nimb aŋgak, “Ñi mapin yand biy, yip tep yimb gip. Minim yerip yerip aŋgnimuŋ ak, niŋdinimimb aŋgak.”
5 Enquanto Pedro estava falando, uma nuvem brilhante os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido, que me dá muita alegria. Escutem o que ele diz!
6 Minim kun ak kun giy aŋgek niŋiy, Jiysis binuk gok gos kuŋay niŋiy pirikiy, apyap koŋgim yimiy, jomluk kiyk ak man akyaŋ ken ay mindeyak.
6 Quando os discípulos ouviram a voz, ficaram com tanto medo, que se ajoelharam e encostaram o rosto no chão.
7 Jiysis ap kuyip diniŋiy aŋgak, “Ma piriknimimb. Tikjakim!”
7 Jesus veio, tocou neles e disse:
8 Aŋgek tikjakiy niŋyak, nuk nep mindek.
8 Então eles olharam em volta e não viram ninguém, a não ser Jesus.
9 Pen mak ak kuyaŋgiyiŋg, Jiysis kuyip aŋgak, “Miñiy yerer gamb niŋbim kun ak biynimb gok kuyip ma aŋgñinimimb. Kisen kumiy tikjaken mey, biynimb okok kuyip aŋgñinimimb aŋgak.”
9 Quando estavam descendo do monte, ele lhes deu esta ordem:
10 Aŋgek nup aŋgyak, “Bi low tiysa gok yenen, Yilayja nind apeniŋgamb; kisen Kiyŋ yomb key yimb ak mankumb biy winiŋgamb apay?”
10 Então os discípulos perguntaram: — Por que os
11 Aŋgeyak aŋgak, “Niŋind apay. Minim kun ak mindip. ‘Yilayja nind apiy kuyip aŋgrep gek, kisen Kiyŋ yomb key yimb ak winiŋgamb aŋgyak.’
11 Ele respondeu:
12 Pen niŋim: Yilayja owak ak pen, apek nup ma niŋyak. Gos kiyk key niŋyak rek nup timey giyak. Bi bap Ñinuk ak nup kunep giniŋgambay aŋgak.”
12 porém eu afirmo a vocês que Elias já veio, e não o reconheceram, mas o maltrataram como quiseram. Assim também maltratarão o Filho do Homem.
13 Kun aŋgek, binuk gok niŋyak; Yilayja aŋgak kun ak, Jon bi ñiŋg pikñemb ak nup nep aŋgak.
13 Então os discípulos entenderam que Jesus estava falando a respeito de João Batista.
14 Pen kiyk giw biyaŋ amjakiy niŋyak biynimb kuŋaynep mindeyak. Bi bap biynimb mindeyak namb kun animb ap Jiysis mindek siŋak koŋgim yimiy aŋgak,
14 Quando eles chegaram perto da multidão, um homem foi até perto de Jesus, ajoelhou-se diante dele
15 “Biyomb! Ñi yip ak simb niŋnimin. Nup sakiy ayek mindrep ma gip. Per am mon yinimb namb okok sek, ñiŋg namb okok sek gi dam pikip.
15 e disse: — Senhor, tenha pena do meu filho! Ele é epilético e tem ataques tão fortes, que muitas vezes cai no fogo ou na água.
16 Nup dand binak gok mindambay ak amen, nup gi mer niŋiy kirpay aŋgak.”
16 Eu o trouxe para os seus discípulos a fim de que eles o curassem, mas eles não conseguiram.
17 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Nimb biynimb miñiy ñin biy mindpim gok, Gor nup gosimb ma niŋiy mindrep ma gipim. Minek akay niŋiy key giniŋgambim. Minim per aŋgen niŋbim ak, yergiy minim kil sek aŋgnim?”
17 Jesus respondeu:
18 Kun aŋgiy aŋgek dand apeyak, kichekiy nup ambaŋ ayak ak aŋgyokek; won anep suŋ ayak.
18 Então deu uma ordem, o demônio saiu, e no mesmo instante o menino ficou curado.
19 Kun gek, binuk gok Jiysis mindek ak apiy, kiyk nep mindyiŋg nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Yergek kichekiy ambaŋ ayak kun ak, aŋgyok mer niŋiy kirpun?”
19 Depois os discípulos chegaram perto de Jesus, em particular, e perguntaram: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele demônio?
20 Aŋgeyak aŋgak, “Gor gek mis amniŋgamb aŋgiy, gos kilis giy ma niŋbim ak mey kun gip. Pen niŋim! Gos nimb ak mon mastet yiŋ maŋgiy sikoy mindip rek ak niŋiy, niŋwos giniŋgambim ak; tap yerip okok aŋgem, aŋgniŋgambim rek giniŋgamb. Miñmon yirik biy liŋg siŋbindoŋ amnoŋ aŋgeniŋgambim, Gor gek amniŋgamb.
20 Jesus respondeu:
21 [Pen kichekiy ambaŋ ayip kun ak, yikop aŋgyokep rek ma ayip. Tap keñmaŋgiy kirgiy Gor nup aŋgniŋ mindiy mey, aŋgyokpay aŋgak.”]
21 [Mas esse tipo de demônio só pode ser expulso com oração e jejum.]
22 Jiysis binuk gok, miñmon Galiyliy ap nan-geyak, kuyip aŋgak, “Maŋ mindip: Bi bap Ñinuk nup dand amiy, biynimb gunap kuyip ñeniŋgambay,
22 Um dia os discípulos estavam se reunindo na Galileia, e Jesus disse a eles:
23 nup pisnep pikayey kumniŋgamb ak pen; ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb aŋgak.”
23 e eles vão matá-lo; mas três dias depois ele será ressuscitado. E os discípulos ficaram muito tristes.
24 Pen kisen Jiysis binuk gok yip miñmon Kapaniyam ameyak, bi Gor aŋgniŋep korip takes dep gok apiy, Piyta nup aŋgyak, “Tiysa nimbik ak takes pikip sek?”
24 Quando Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum, os cobradores do imposto do Templo foram perguntar a Pedro: — O mestre de vocês não paga o imposto do Templo?
25 Aŋgeyak aŋgak, “Yaw! Nuk takes pikip sek aŋgak.” Piyta pen kun aŋgiy korip miŋgan amek, Jiysis nup aŋgniŋiy aŋgak, “Gos nand yerip niŋban? Gapman biyomb gok, takes maniy akay nimb dipay? Biynimb miñmon kiyk key gok nimb dipay akaŋ, biynimb par okok nimb dipay aŋgak?”
25 — Paga, sim! — respondeu Pedro. Depois Pedro entrou em casa, mas, antes que falasse alguma coisa, Jesus disse:
26 Kun aŋgek Piyta aŋgak, “Biynimb par okok nimb dipay aŋgak.” Aŋgek Jiysis aŋgak, “Bi kiyk key gok takes ma pikpay ak pen;
26 — São os estrangeiros! — respondeu Pedro.
27 chin ma pikoniŋgambun; kuyip miluk yowniŋgamb rek ayip. Nand wik ak dam ñiŋg biyaŋ yokiy piys nind diniŋgamban ak, meŋg minim ak tuŋglakiy niŋniŋgamban; maniy maŋgiy won bap mindeniŋgamb. Diy dam takes chirmiŋay ak ñinimin aŋgak.” Aŋgek mey, am aŋgak rek gak.
27 Mas nós não queremos ofender essa gente. Por isso vá até o lago, jogue o anzol e puxe o primeiro peixe que você fisgar. Na boca dele você encontrará uma moeda. Então vá e pague com ela o meu imposto e o seu.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.