Mateus 16
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Bi Peresiy gunap, bi Sanjiwsiy gunap Jiysis yergonimuŋ nup aŋgjiwjun aŋgiy, ap nup aŋgyak, “Nand kiyŋ yomb key yimb mindpiyn apan ak, tap mageprek bap semb biyoŋ genimin, niŋind apan aŋgiy niŋjun aŋgyak.”
1 Alguns fariseus e alguns saduceus foram falar com Jesus. Eles queriam alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
2 Aŋgeyak kuyip aŋgak, “Pumb saŋind amiy, likañ likañ pikakniŋ, ‘Miñmon tikrep giniŋgamb apim.’
2 Mas Jesus respondeu:
3 Miñmon yowakniŋ, semb biyoŋ gach giy, likañ likañ gakniŋ, ‘Ak miñmon pikniŋg gisap apim.’ Kun giy niŋrep gipim ak pen; Gor kun giy rek gip, kun giy rek giniŋg gisap aŋgiy, gos ak ma niŋbim.
3 E, de manhã, cedo, dizem: “Vai chover porque o céu está vermelho-escuro.” Olhando o céu, vocês sabem como vai ser o tempo. E como é que não sabem explicar o que querem dizer os sinais desta época?
4 Nimb biynimb miñiy mindpim gok, mindrep ma giy, Gor nup gosimb ak ma nep niŋbim. Tap mageprek bap gey niŋun apim ak, yand gen ma niŋniŋgambim. Bi Jona nup gak rek yip gek niŋniŋg niŋniŋgambim aŋgak.” Jiysis kun aŋgiy, kuyip kirgiy wikan bap amnak.
4 Como o povo de hoje é mau e sem fé! Vocês estão me pedindo um milagre, mas o milagre de Jonas é o único sinal que lhes será dado. Então ele saiu e foi embora.
5 Jiysis binuk gok bot diy, pis bindoŋ amiy niŋyak: biret gok sakiy giy dand ma amniyak.
5 Quando os discípulos atravessaram para o lado leste do lago, esqueceram de levar pão.
6 Kun ak mey, kisen Jiysis kuyip bi Peresiy gok sek, bi Sanjiwsiy gok sek yiys kuyip ak asikrep ginimimb aŋgek,
6 Jesus disse:
7 kiyk key aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Chin biret ak dand ma opun ak mey, kun asap akaŋ aŋgyak.”
7 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não trouxemos pão.
8 — ausente —
8 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
9 — ausente —
9 Ainda não entenderam? Não lembram dos cinco pães que eu parti para cinco mil homens? Quantos cestos vocês encheram?
10 “Pen kisen bi pow tawsin rek mindyakniŋ, biret onep ar ak ñenik, ñimb dand doŋwiy geyak, wand yerip yerip yiŋgem arachakak?
10 E aqueles sete pães para quatro mil homens? Quantos cestos vocês encheram?
11 Ñin kun ak nimb key mindiy biret wand yipik ak pen, paydoŋ ay aŋgambiyn ak ma niŋiy, yip biret nen asap apim. Biret nen ma aspiyn. Bi Peresiy gok sek, bi Sanjiwsiy gok sek yiys kiyk ak nimbip dinimuŋ rek ayip aŋgiy aspiyn.”
11 Vocês não entendem que eu não estou falando a respeito de pães? Tenham cuidado com o fermento dos fariseus e dos saduceus!
12 Kun aŋgek niŋyak, tap yiys biret sek aypay ak ma aŋgak: bi Peresiy gok sek, bi Sanjiwsiy gok sek minim aŋgñimbay gok ma niŋnimimb aŋgiy aŋgak.
12 Então os discípulos entenderam que ele não estava dizendo que tivessem cuidado com o fermento usado no pão, mas com os ensinamentos dos fariseus e dos saduceus.
13 Kisen Jiysis binuk gok yip miñmon Siysariya-Piyliypay namb ak taŋgyiŋg, kuyip aŋgak, “Biynimb okok yip bi an apay?”
13 Jesus foi para a região que fica perto da cidade de Cesareia de Filipe. Ali perguntou aos discípulos:
14 Aŋgek binuk gok aŋgyak, “Gunap Jon bi ñiŋg pikñemb ak apay; gunap Yilayja apay; gunap Jeriymaya apay. Gunap pen, bi Gor minim aŋgep gunap apay aŋgyak.”
14 Eles responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é Jeremias ou algum outro
15 Aŋgeyak Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb key pen, yip an aŋgiy niŋbim?”
15 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus.
16 Aŋgek binuk Saymon Piyta aŋgak, “Nand bi kiyŋ yomb key yimb Gor biynimb gek kim mindpay ak Ñinuk aŋgak.”
16 Simão Pedro respondeu: — O senhor é o
17 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Saymon Jona ñinuk. Nand gos niŋban kun ak, key okok nimb ma wip; Bapiy semb biyoŋ anep nip gos tep ñek niŋban.
17 Jesus afirmou:
18 “Piyta. Nand bi kamb rek kilis timey giy apan kun ak, tep apan. Biynimb yand diniŋgayn gok mey kun ak rek. Seytan ap kuyip yergeniŋgamb; yip ma kirginiŋgambay.
18 Portanto, eu lhe digo: você é Pedro, e sobre esta pedra construirei a minha Igreja, e nem a morte poderá vencê-la.
19 “Biynimb Gor miñmon amniŋgambay kiywur ak nip ñiniŋgayn. Ñen nand lum ar biy mindiy, miñ ar akay niŋey yipund ma gek mer aŋgniŋgamban ak, Gor kunep aŋgniŋgamb. Pen miñ ar akay niŋey yipund gek, yaw aŋgniŋgamban ak, Gor kunep aŋgniŋgamb aŋgak.”
19 Eu lhe darei as chaves do
20 Jiysis kun aŋgiy binuk gok kuyip aŋgak, “Biynimb gok kuyip, yip bi kiyŋ yomb key yimb mey kun ak aŋgiy, ma aŋgnimimb aŋgak.”
20 Então Jesus ordenou que os discípulos não contassem a ninguém que ele era o Messias.
21 Ñin namb kun siŋak Jiysis binuk gok kuyip, biynimb gunap nup timey giniŋgambay rek miseŋ aŋgiy aŋgak, “Kisen Jerusalem amen, bi minim tuŋgasikep gok diy, bi low tiysa gok diy, bi Gor nup tap simboŋgep yomb gok diy, yip yiwur ñiy pikayniŋgambay ak pen; ñin omiŋal nokom mindiy tip ak tikjakniŋgayn aŋgak.”
21 Daí em diante, Jesus começou a dizer claramente aos discípulos: — Eu preciso ir para Jerusalém, e ali os líderes judeus, os chefes dos sacerdotes e os
22 Kun aŋgek Piyta, Jiysis nup dand gol siŋak amiy, minim yiñ rek aŋgiy aŋgak, “Minim kun ak tep ma apan. Gor nip kond mindek, kun ma ginimuŋ aŋgak.”
22 Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo, dizendo: — Que Deus não permita! Isso nunca vai acontecer com o senhor!
23 Aŋgek, Jiysis pen Piyta nup aŋgak, “Seytan. Yip kirgiy amnoŋ! Yip yenen mer aŋgiy aspan? Gor gos niŋimb rek ma niŋban; biynimb gos niŋbay rek nep niŋiy aspan aŋgak.”
23 Jesus virou-se e disse a Pedro:
24 Kun aŋgiy binuk gok kuyip aŋgak, “Biynimb an yip ker mindniŋg ginimuŋ ak; tap man ar biy gos yomb niŋbay ak kirgiy, pumbnamb kisyimken yip kisen giy; miker yomb dep akaŋ kumemb gos ak sakiy giy, yip chiŋgiy nep taŋgeniŋgiy.
24 E Jesus disse aos discípulos:
25 Biynimb Jiysis nup diy mindon tep ma giniŋgamb aŋgiy niŋniŋgambay gok, pisnep apyap pikniŋgambay; pen biynimb nup diy mindon chinup yerginiŋgamb ak, minim ma mindip aŋgniŋgambay gok kuyip den perper mindeniŋgambay.
25 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa terá a vida verdadeira.
26 “Biynimb tap man ar biy dun aŋgiy gey amniŋgamb gok, gos yomb kiyk ak ar kun anep ameniŋgamb mey; perper ma mindeniŋgambay. Akaŋ Gor nup tap kun gok tawiy, kilis diniŋgambay? Mer yimb!
26 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira? Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
27 “Kisen Bapiy minim ak diy, enjol gok yip, andkind winiŋgayn ñin ak, biynimb mindrep giniŋgambay gok key ay, biynimb mindrep ma giniŋgambay gok key ay giniŋgayn.
27 Pois o
28 “Nimbip niŋind yimb aspiyn: biynimb mindpim guniy gunap kim mindpikniŋ, Bi bap Ñinuk biynimb diy kond mindeniŋgamb ñin ak apek niŋniŋgambim aŋgak.”
28 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: estão aqui algumas pessoas que não morrerão antes de verem o Filho do Homem vir como Rei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.