Mateus 15
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Pen ñin kun ak, bi Peresiy gunap, bi low tiysa gunap Jerusalem nimb apiy, Jiysis nup aŋgyak,
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 “Bi nand guniy, yenen apis basind sikop minim per ak kirgiy, ñin kiyk ñiŋg ayokiy mer, yikop nep tap ñimbay?”
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Nimb yenen Gor minim nup ak kirgiy, nimb key gipim rek giniŋgiy aspim?
3 Jesus respondeu:
4 Gor aŋgak, ‘Nap nanim aŋgnimiyr rek niŋdinimimb! Pen ma niŋdey, kuyip pikayniŋgiy aŋgak.’
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 — ausente —
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 — ausente —
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 — ausente —
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 — ausente —
8 “Deus disse:
9 — ausente —
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Jiysis kun aŋgiy, biynimb mindeyak gok aŋgek maŋ siŋak apeyak aŋgak, “Minim aŋgniŋg gispiyn ak niŋrep ginimimb!
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Biynimb gok tap monmon okok ñimbey, simbwur namb kuyip biyaŋ amiy gach ma gip; namb kiyk biyaŋ gos timey niŋbay ak mey gach sek mindpay aŋgak.”
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Pen Jiysis binuk gok apiy nup aŋgyak, “Bi Peresiy gok, minim apan ak niŋey kuyip miluk yowip ak niŋban?”
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Aŋgeyak aŋgak, “Ak minim ma mindip. Bapiy semb biyoŋ tap yiŋ nuk ma yimimb gok junj sek piŋiyjiw diyokniŋgamb.
13 Jesus respondeu:
14 Bi kun gok windin koy! Bi windin koy bap, bi windin koy bap nup poŋind dand amiy, omiŋal giy kaw miŋgan ak apyap pikniŋgayr aŋgak.”
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Jiysis kun aŋgek, Piyta aŋgak, “Minim kun giy paydoŋ ay apan kiñiŋ ak, chinup aŋgñey niŋun aŋgak.”
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 — ausente —
16 Jesus disse:
17 — ausente —
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Namb kiyk biyaŋ gos timey niŋbay ak gek mey, gach sek mindpay.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Gos kiyk key niŋiy: biynimb pikay, biyn siy bi siy giy, tap okok siy diy, tom giy, biynimb aŋgjiwiy gipay.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Gipay kun ak mey, Gor niŋek timey yimb gip; pen tap ñiŋniŋg, ñin ñiŋg ma ayokiy monmon ñimbay ak; Gor niŋek minim ma mindip aŋgak.”
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Jiysis miñmon Genesaret kun ak kirgiy, miñmon yomb Taya sek, Saydon sek amnak.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Am kun okok mindek, biyn Keynan nimb bap miñmon kun ak mindek ak apiy, Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Depiyt Ñinuk! Yip simb niŋnimin. Pañ yip ak kichekiy ambaŋ ayek, mindrep ma yimb gip aŋgak.”
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Aŋgek, Jiysis pen ma yimb aŋgak. Pen binuk gok apiy nup aŋgyak, “Biyn biy chinup kisen giyiŋg, kilpul nep aŋgip. Nup aŋgyokan aŋgyak.”
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Aŋgeyak aŋgak, “Gor yip yokek Jiwda biynimb Gor nup kirpay gok kuyip diyn aŋgiy winik aŋgak.”
24 Jesus respondeu:
25 Kun aŋgek, biyn Jiwda mer kun ak, ap Jiysis mindek kiñiŋ siŋak koŋgim yimiy aŋgak, “Biyomb! Yip simb niŋnimin aŋgak.”
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Aŋgek aŋgak, “Keñmaŋgiy ñapan chin ñinjun ak, yenen di kayn gok mokjun?”
26 Jesus disse:
27 Aŋgek biyn kun ak aŋgak, “Biyomb. Niŋind apan ak pen; kayn gok nop kiyk apyoŋg tap ñiŋyakniŋ, day day boŋg molik okok yowip gok nep ñimbay aŋgak.”
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Gor nup gosimb niŋiy apan ak, apan rek giniŋgamb aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, kichekiy ak won kun anep panuk nup kirgiy mis amnak.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Jiysis andkind Galiyliy chemb gol taw akdoŋ ken amiy, mak ak kuyoŋgiy am dum biyoŋ bisgak.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Bisiŋg mindakniŋ, biynimb tiwin yomb gok keykey biynimb tomb timey gak gok, windin koy gak gok, minim ma aŋgyiŋgipay gok, ñin tomb tind mand gak gok, tap yerip yerip gak gok maŋgiysek dand apiy Jiysis mindek tomb aŋgin siŋak ayakniŋ, kuyip gek suŋ ayak.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Kun gek, biynimb kun gok niŋiy wal aŋgyiŋg aŋgyak, “Chin Yisrel biynimb Gor chin ak tep yimb. Biynimb windin koy gok gek niŋsipay; biynimb minim ma apay gok gek minim aspay; biynimb ñin tomb timey gak gok gek taŋgrep gispay aŋgiy,” yimb nup dand aranyak.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Jiysis binuk onep wimiŋgan ak kuyip aŋgek apeyak aŋgak, “Biynimb guniy kuyip simb niŋsipiyn. Ñin omiŋal nokom yand yip nep mindpay ak pen, kuyip tap ñen ñiŋniŋgiy ak ma mindip. Kuyip yikop aŋgen amey, kinjeŋnamb okok windin mayn apek, apyap pikniŋgambay aŋgak.”
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Aŋgek binuk gok aŋgyak, “Miñmon biynimb kuŋay ma mindpay namb kun akniy, keñmaŋgiy akay nimb piyow niŋiy dapiy, biynimb kuŋaynep kun guniy ñon ñiniŋgambay?”
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Biret nimb yerip yerip mindip?”
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Aŋgek aŋgyak, “Biret onep ar ak mindiy, pis sikoy gunap sek mindip aŋgyak.” Aŋgeyak, Jiysis biynimb gok kuyip aŋgek, man ar kun siŋak bisgiyak.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Bisgiyakniŋ, biret onep ar ak diy, piys sikoy gok diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋgiy binuk gok kuyip ñek, kiyk diy biynimb gok kuyip bilok ñiyak.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Ñeyak, ñimb gey gey tapin ayek, day day kirgiyak gok, binuk gok wand onep ar ak diy, yiŋgey, pisnep arachakak.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Biynimb tap ñiŋyak kun gok, biyn gok sek ñapan sikoy gok sek mer; bi gok nep mey, pow tawsin rek amnak.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Pen kun giy tap ñimbiy, Jiysis kuyip aŋgyokek amniyakniŋ, nuk bot diy, miñmon Makadan pis biym amiy, miñmon namb kun okok amnak.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.