Mateus 15

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pen ñin kun ak, bi Peresiy gunap, bi low tiysa gunap Jerusalem nimb apiy, Jiysis nup aŋgyak,
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 “Bi nand guniy, yenen apis basind sikop minim per ak kirgiy, ñin kiyk ñiŋg ayokiy mer, yikop nep tap ñimbay?”
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Nimb yenen Gor minim nup ak kirgiy, nimb key gipim rek giniŋgiy aspim?
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Gor aŋgak, ‘Nap nanim aŋgnimiyr rek niŋdinimimb! Pen ma niŋdey, kuyip pikayniŋgiy aŋgak.’
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 — ausente —
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 — ausente —
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 — ausente —
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 — ausente —
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 — ausente —
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Jiysis kun aŋgiy, biynimb mindeyak gok aŋgek maŋ siŋak apeyak aŋgak, “Minim aŋgniŋg gispiyn ak niŋrep ginimimb!
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Biynimb gok tap monmon okok ñimbey, simbwur namb kuyip biyaŋ amiy gach ma gip; namb kiyk biyaŋ gos timey niŋbay ak mey gach sek mindpay aŋgak.”
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Pen Jiysis binuk gok apiy nup aŋgyak, “Bi Peresiy gok, minim apan ak niŋey kuyip miluk yowip ak niŋban?”
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Aŋgeyak aŋgak, “Ak minim ma mindip. Bapiy semb biyoŋ tap yiŋ nuk ma yimimb gok junj sek piŋiyjiw diyokniŋgamb.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Bi kun gok windin koy! Bi windin koy bap, bi windin koy bap nup poŋind dand amiy, omiŋal giy kaw miŋgan ak apyap pikniŋgayr aŋgak.”
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Jiysis kun aŋgek, Piyta aŋgak, “Minim kun giy paydoŋ ay apan kiñiŋ ak, chinup aŋgñey niŋun aŋgak.”
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 — ausente —
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 — ausente —
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 Namb kiyk biyaŋ gos timey niŋbay ak gek mey, gach sek mindpay.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Gos kiyk key niŋiy: biynimb pikay, biyn siy bi siy giy, tap okok siy diy, tom giy, biynimb aŋgjiwiy gipay.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Gipay kun ak mey, Gor niŋek timey yimb gip; pen tap ñiŋniŋg, ñin ñiŋg ma ayokiy monmon ñimbay ak; Gor niŋek minim ma mindip aŋgak.”
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Jiysis miñmon Genesaret kun ak kirgiy, miñmon yomb Taya sek, Saydon sek amnak.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Am kun okok mindek, biyn Keynan nimb bap miñmon kun ak mindek ak apiy, Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Depiyt Ñinuk! Yip simb niŋnimin. Pañ yip ak kichekiy ambaŋ ayek, mindrep ma yimb gip aŋgak.”
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Aŋgek, Jiysis pen ma yimb aŋgak. Pen binuk gok apiy nup aŋgyak, “Biyn biy chinup kisen giyiŋg, kilpul nep aŋgip. Nup aŋgyokan aŋgyak.”
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Aŋgeyak aŋgak, “Gor yip yokek Jiwda biynimb Gor nup kirpay gok kuyip diyn aŋgiy winik aŋgak.”
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Kun aŋgek, biyn Jiwda mer kun ak, ap Jiysis mindek kiñiŋ siŋak koŋgim yimiy aŋgak, “Biyomb! Yip simb niŋnimin aŋgak.”
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Aŋgek aŋgak, “Keñmaŋgiy ñapan chin ñinjun ak, yenen di kayn gok mokjun?”
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Aŋgek biyn kun ak aŋgak, “Biyomb. Niŋind apan ak pen; kayn gok nop kiyk apyoŋg tap ñiŋyakniŋ, day day boŋg molik okok yowip gok nep ñimbay aŋgak.”
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Gor nup gosimb niŋiy apan ak, apan rek giniŋgamb aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, kichekiy ak won kun anep panuk nup kirgiy mis amnak.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Jiysis andkind Galiyliy chemb gol taw akdoŋ ken amiy, mak ak kuyoŋgiy am dum biyoŋ bisgak.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Bisiŋg mindakniŋ, biynimb tiwin yomb gok keykey biynimb tomb timey gak gok, windin koy gak gok, minim ma aŋgyiŋgipay gok, ñin tomb tind mand gak gok, tap yerip yerip gak gok maŋgiysek dand apiy Jiysis mindek tomb aŋgin siŋak ayakniŋ, kuyip gek suŋ ayak.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Kun gek, biynimb kun gok niŋiy wal aŋgyiŋg aŋgyak, “Chin Yisrel biynimb Gor chin ak tep yimb. Biynimb windin koy gok gek niŋsipay; biynimb minim ma apay gok gek minim aspay; biynimb ñin tomb timey gak gok gek taŋgrep gispay aŋgiy,” yimb nup dand aranyak.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Jiysis binuk onep wimiŋgan ak kuyip aŋgek apeyak aŋgak, “Biynimb guniy kuyip simb niŋsipiyn. Ñin omiŋal nokom yand yip nep mindpay ak pen, kuyip tap ñen ñiŋniŋgiy ak ma mindip. Kuyip yikop aŋgen amey, kinjeŋnamb okok windin mayn apek, apyap pikniŋgambay aŋgak.”
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Aŋgek binuk gok aŋgyak, “Miñmon biynimb kuŋay ma mindpay namb kun akniy, keñmaŋgiy akay nimb piyow niŋiy dapiy, biynimb kuŋaynep kun guniy ñon ñiniŋgambay?”
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Biret nimb yerip yerip mindip?”
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Aŋgek aŋgyak, “Biret onep ar ak mindiy, pis sikoy gunap sek mindip aŋgyak.” Aŋgeyak, Jiysis biynimb gok kuyip aŋgek, man ar kun siŋak bisgiyak.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Bisgiyakniŋ, biret onep ar ak diy, piys sikoy gok diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋgiy binuk gok kuyip ñek, kiyk diy biynimb gok kuyip bilok ñiyak.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Ñeyak, ñimb gey gey tapin ayek, day day kirgiyak gok, binuk gok wand onep ar ak diy, yiŋgey, pisnep arachakak.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Biynimb tap ñiŋyak kun gok, biyn gok sek ñapan sikoy gok sek mer; bi gok nep mey, pow tawsin rek amnak.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Pen kun giy tap ñimbiy, Jiysis kuyip aŋgyokek amniyakniŋ, nuk bot diy, miñmon Makadan pis biym amiy, miñmon namb kun okok amnak.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.