Marcos 8

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ñin namb kun siŋak nep biynimb kuŋaynep ap mindey, keñmaŋgiy ma mindek, Jiysis binuk gok suk aŋgek apey aŋgak,
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 “Yand biynimb guniy kuyip simb niŋsipiyn. Ñin omiŋal nokom yand yip mindiy, yikop mindpay.
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 Kuyip yiwan nep aŋgyoken, gunap paryomb okok nimb opay rek, kinjeŋnamb okok amiy, windin mayn apek milokniŋgambay aŋgak.”
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Aŋgek, binuk gok aŋgyak, “Miñmon nep namb akniy, keñmaŋgiy akay nimb diy ñinjun?”
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 Aŋgey, Jiysis aŋgak, “Biret nimb yerip yerip mindip?” Aŋgek, “Onep ar ak aŋgyak.”
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Kun aŋgey, Jiysis biynimb gok kuyip aŋgek bisgiyakniŋ, biret onep ar kun ak diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋgiy binuk gok kuyip ñek, kiyk diyiŋg biynimb gok kuyip bilok ñiyak.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Piys sikoy kaw bap di mindeyak ak sek ñey, Gor nup tep aŋgiy ñek, bilok ñiyak.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 — ausente —
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 — ausente —
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 — ausente —
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Bi Peresiy gunap Jiysis nup nembnemb gon yerip rek aŋgnimuŋ aŋgiy, ap nuk yip minim aŋg amiy apiy giy aŋgyak, “Tap mageprek bap semb biyoŋ nimb gey, chin niŋun aŋgyak.”
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Kun aŋgey, nup yiruk gakniŋ aŋgak, “Biynimb miñiy mindpay ñin biy, yenen apay, ‘Tap mageprek semb biyoŋ nimb bap gey niŋun apay?’ Yand nimbip niŋind yimb aspiyn. Gor nimbip tap mageprek kun ak rek bap ma gek niŋniŋgambim aŋgak.”
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Kun aŋgiy, kuyip kirgiy, binuk gok yip ñiŋg tikiy kind bindoŋ amniŋg, bot diy saŋdiyak.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Pen binuk gok sakiy giy, biret kuŋay mer: nokom bap dand amniyak.
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Namb okok amyiŋg, Jiysis kuyip aŋgak, “Peresiy yiys kiyk ak sek, Herot yiys nuk ak sek ma ñiŋnimimb aŋgak.”
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Kun aŋgek, binuk gok kiyk key aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak “Biret gunap sek ma dowpun rek asap aŋgyak.”
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Jiysis pen, kiyk aŋgyak kun ak key niŋiy aŋgak, “Yenen, biret dand ma owpun aŋgiy aspim? Nimbip gos tep mayak ak mey, niŋrep ma gipim?
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 Windin ayak ak ma niŋbim? Pen timund ayak ak ma niŋbim? Akaŋ niŋiy sakiy gipim.
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 Bi payp tawsin mindeyak ñin ak, biret onep mamind ak di tipaŋg ñenik, ñimbiy kirgiyak gok, wand yerip yerip yiŋgpik?” Aŋgek, “Wand anep wimiŋgan ak yiŋgnuk aŋgyak.”
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 Kun aŋgeyak aŋgak, “Pen bi pow tawsin mindeyak ñin ak, biret anep ar ak di tipaŋg ñen, ñimbiy day day kirgiyak gok wand yerip yerip yipik?” Aŋgek aŋgyak, “Wand onep ar ak yiŋgnuk aŋgyak.”
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 Aŋgey aŋgak, “Pen nimb gos kun ak ma niŋiy sakiy gipim?”
21 Então Jesus perguntou:
22 Pen kiyk miñmon Betsayda kind bindoŋ amjakyakniŋ, biynimb gunap bi windin koy gak bap dand apiy, Jiysis nup aŋgyak, “Nup diniŋan aŋgyak.”
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Aŋgeyak, Jiysis bi windin koy kun anup ñin kind ak diy, poŋind gol okok amiy, windin nup ak kuñik giñiy, nup diniŋiy aŋgak, “Tap gunap niŋsipan akaŋ aŋgek,”
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 “Yaw. Biynimb gok niŋsipiyn ak pen, mon bind rek gok giraspay aŋgak.”
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Aŋgek, Jiysis tip ak windin maŋgiy nup ak diniŋek, day tap okok maŋgiysek niŋkind yimb aŋgak.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Pen Jiysis bi kun anup aŋgak, “Tip ak andkind biynimb mindpay bindoŋ ma amnimin; korip nak yipund giy amnimin aŋgak.”
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Jiysis binuk gok yip miñmon Siysariya Piyliypay amniŋg saŋdiyak. Kinjeŋnamb okok amyiŋg kuyip aŋgak, “Biynimb gok, yip an aŋgiy niŋbay?”
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Aŋgek aŋgyak, “Biynimb gunap nip Jon bi ñiŋg pikñemb ak apay; gunap Yilayja apay; gunap bi Gor minim aŋgep bap apay aŋgyak.”
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 Aŋgeyak, Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb pen yip an aŋgiy niŋbim?”
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb okok kuyip minim kun ak ma aŋgnimimb aŋgak.”
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Jiysis pen, binuk gok kuyip minim aŋgñiyiŋg aŋgak, “Bi bap Ñinuk yiwur yomb yimb diniŋgamb. Biyomb minim tuŋgasikep gok sek, biyomb Gor nup simboŋgep gok sek, bi low tiysa gok sek nup miluk niŋiy pikayeniŋgambay kumiy, ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb aŋgak.”
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Jiysis minim kun ak miseŋ aŋgek, Piyta nup dand gol okok amiy, aŋg giyiŋg aŋgak, “Minim kun ak rek ma aŋgnimin. Nip kun ak rek ma giniŋgiy aŋgak.”
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Jiysis tuŋgandikiy binuk gok kuyip niŋiy, Piyta nup aŋgak, “Seytan! Key okok amnoŋ! Gor gos ñimb rek ma aspan; biynimb gos key niŋbay rek niŋiy aspan aŋgak.”
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Kun aŋgiy, binuk gok sek, biynimb kuŋaynep ap mindeyak gok sek suk aŋgek, kiñiŋ siŋak apeyak aŋgak, “Biynimb yip ker mindniŋg giniŋgiy gok; tap yerip man ar biy gos niŋbay ak kirgiy, pumbnamb kisyimken yip kisen giy, miker yomb dep akaŋ, kumemb gos ak sakiy giy, yip nep chiŋgiy taŋgeniŋgiy.
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Biynimb Jiysis nup diy mindon, tep ma giniŋgamb aŋgiy niŋniŋgambay gok; pisnep apyap pikniŋgambay. Pen biynimb Jiysis nup diy, minim tep nup diy mindon, chinup timey giniŋgambay ak minim ma mindip aŋgiy gey amniŋgamb gok; Gor gek perper mindeniŋgambay.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 “Pen nimb tap man ar biy dun aŋgiy gem amek, gos yomb nimbik ak ar kun anep ameniŋgamb; perper mindenimimb rek ma ayniŋgamb.
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 Akaŋ, tap yerip rek Gor nup yomem, nuk pen nimbip gek perper mindeniŋgambim.
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 Kun ak, biynimb an biynimb tap siy tap timey gipay namb ak mindyiŋg, nambiŋ ginimuŋ rek ayek niŋiy, Jiysis nup gosimb ma niŋbun aŋgniŋgambay ak, kisen kuyip simb giniŋgamb. Yenen: Bi bap Ñinuk Nop aŋgek, enjol melik tep gok sek winiŋgamb ñin ak, Nop nuk anup aŋgniŋgamb, ‘Biynimb kun gok yand ma niŋbiyn aŋgniŋgamb aŋgak.’”
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.