Marcos 8
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Ñin namb kun siŋak nep biynimb kuŋaynep ap mindey, keñmaŋgiy ma mindek, Jiysis binuk gok suk aŋgek apey aŋgak,
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 “Yand biynimb guniy kuyip simb niŋsipiyn. Ñin omiŋal nokom yand yip mindiy, yikop mindpay.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Kuyip yiwan nep aŋgyoken, gunap paryomb okok nimb opay rek, kinjeŋnamb okok amiy, windin mayn apek milokniŋgambay aŋgak.”
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Aŋgek, binuk gok aŋgyak, “Miñmon nep namb akniy, keñmaŋgiy akay nimb diy ñinjun?”
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Aŋgey, Jiysis aŋgak, “Biret nimb yerip yerip mindip?” Aŋgek, “Onep ar ak aŋgyak.”
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Kun aŋgey, Jiysis biynimb gok kuyip aŋgek bisgiyakniŋ, biret onep ar kun ak diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋgiy binuk gok kuyip ñek, kiyk diyiŋg biynimb gok kuyip bilok ñiyak.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Piys sikoy kaw bap di mindeyak ak sek ñey, Gor nup tep aŋgiy ñek, bilok ñiyak.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 — ausente —
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 — ausente —
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 — ausente —
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Bi Peresiy gunap Jiysis nup nembnemb gon yerip rek aŋgnimuŋ aŋgiy, ap nuk yip minim aŋg amiy apiy giy aŋgyak, “Tap mageprek bap semb biyoŋ nimb gey, chin niŋun aŋgyak.”
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Kun aŋgey, nup yiruk gakniŋ aŋgak, “Biynimb miñiy mindpay ñin biy, yenen apay, ‘Tap mageprek semb biyoŋ nimb bap gey niŋun apay?’ Yand nimbip niŋind yimb aspiyn. Gor nimbip tap mageprek kun ak rek bap ma gek niŋniŋgambim aŋgak.”
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Kun aŋgiy, kuyip kirgiy, binuk gok yip ñiŋg tikiy kind bindoŋ amniŋg, bot diy saŋdiyak.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Pen binuk gok sakiy giy, biret kuŋay mer: nokom bap dand amniyak.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Namb okok amyiŋg, Jiysis kuyip aŋgak, “Peresiy yiys kiyk ak sek, Herot yiys nuk ak sek ma ñiŋnimimb aŋgak.”
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Kun aŋgek, binuk gok kiyk key aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak “Biret gunap sek ma dowpun rek asap aŋgyak.”
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Jiysis pen, kiyk aŋgyak kun ak key niŋiy aŋgak, “Yenen, biret dand ma owpun aŋgiy aspim? Nimbip gos tep mayak ak mey, niŋrep ma gipim?
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Windin ayak ak ma niŋbim? Pen timund ayak ak ma niŋbim? Akaŋ niŋiy sakiy gipim.
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Bi payp tawsin mindeyak ñin ak, biret onep mamind ak di tipaŋg ñenik, ñimbiy kirgiyak gok, wand yerip yerip yiŋgpik?” Aŋgek, “Wand anep wimiŋgan ak yiŋgnuk aŋgyak.”
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 Kun aŋgeyak aŋgak, “Pen bi pow tawsin mindeyak ñin ak, biret anep ar ak di tipaŋg ñen, ñimbiy day day kirgiyak gok wand yerip yerip yipik?” Aŋgek aŋgyak, “Wand onep ar ak yiŋgnuk aŋgyak.”
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Aŋgey aŋgak, “Pen nimb gos kun ak ma niŋiy sakiy gipim?”
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Pen kiyk miñmon Betsayda kind bindoŋ amjakyakniŋ, biynimb gunap bi windin koy gak bap dand apiy, Jiysis nup aŋgyak, “Nup diniŋan aŋgyak.”
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Aŋgeyak, Jiysis bi windin koy kun anup ñin kind ak diy, poŋind gol okok amiy, windin nup ak kuñik giñiy, nup diniŋiy aŋgak, “Tap gunap niŋsipan akaŋ aŋgek,”
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 “Yaw. Biynimb gok niŋsipiyn ak pen, mon bind rek gok giraspay aŋgak.”
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Aŋgek, Jiysis tip ak windin maŋgiy nup ak diniŋek, day tap okok maŋgiysek niŋkind yimb aŋgak.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Pen Jiysis bi kun anup aŋgak, “Tip ak andkind biynimb mindpay bindoŋ ma amnimin; korip nak yipund giy amnimin aŋgak.”
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Jiysis binuk gok yip miñmon Siysariya Piyliypay amniŋg saŋdiyak. Kinjeŋnamb okok amyiŋg kuyip aŋgak, “Biynimb gok, yip an aŋgiy niŋbay?”
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Aŋgek aŋgyak, “Biynimb gunap nip Jon bi ñiŋg pikñemb ak apay; gunap Yilayja apay; gunap bi Gor minim aŋgep bap apay aŋgyak.”
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Aŋgeyak, Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb pen yip an aŋgiy niŋbim?”
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb okok kuyip minim kun ak ma aŋgnimimb aŋgak.”
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Jiysis pen, binuk gok kuyip minim aŋgñiyiŋg aŋgak, “Bi bap Ñinuk yiwur yomb yimb diniŋgamb. Biyomb minim tuŋgasikep gok sek, biyomb Gor nup simboŋgep gok sek, bi low tiysa gok sek nup miluk niŋiy pikayeniŋgambay kumiy, ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb aŋgak.”
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Jiysis minim kun ak miseŋ aŋgek, Piyta nup dand gol okok amiy, aŋg giyiŋg aŋgak, “Minim kun ak rek ma aŋgnimin. Nip kun ak rek ma giniŋgiy aŋgak.”
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Jiysis tuŋgandikiy binuk gok kuyip niŋiy, Piyta nup aŋgak, “Seytan! Key okok amnoŋ! Gor gos ñimb rek ma aspan; biynimb gos key niŋbay rek niŋiy aspan aŋgak.”
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Kun aŋgiy, binuk gok sek, biynimb kuŋaynep ap mindeyak gok sek suk aŋgek, kiñiŋ siŋak apeyak aŋgak, “Biynimb yip ker mindniŋg giniŋgiy gok; tap yerip man ar biy gos niŋbay ak kirgiy, pumbnamb kisyimken yip kisen giy, miker yomb dep akaŋ, kumemb gos ak sakiy giy, yip nep chiŋgiy taŋgeniŋgiy.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Biynimb Jiysis nup diy mindon, tep ma giniŋgamb aŋgiy niŋniŋgambay gok; pisnep apyap pikniŋgambay. Pen biynimb Jiysis nup diy, minim tep nup diy mindon, chinup timey giniŋgambay ak minim ma mindip aŋgiy gey amniŋgamb gok; Gor gek perper mindeniŋgambay.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 “Pen nimb tap man ar biy dun aŋgiy gem amek, gos yomb nimbik ak ar kun anep ameniŋgamb; perper mindenimimb rek ma ayniŋgamb.
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Akaŋ, tap yerip rek Gor nup yomem, nuk pen nimbip gek perper mindeniŋgambim.
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Kun ak, biynimb an biynimb tap siy tap timey gipay namb ak mindyiŋg, nambiŋ ginimuŋ rek ayek niŋiy, Jiysis nup gosimb ma niŋbun aŋgniŋgambay ak, kisen kuyip simb giniŋgamb. Yenen: Bi bap Ñinuk Nop aŋgek, enjol melik tep gok sek winiŋgamb ñin ak, Nop nuk anup aŋgniŋgamb, ‘Biynimb kun gok yand ma niŋbiyn aŋgniŋgamb aŋgak.’”
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.