Marcos 5

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Jiysis binuk gok yip bot diy, Galiyliy chemb tikiy Gerasa biynimb mindeyak kind akdoŋ ken amjakyakniŋ,
1 Jesus e os discípulos chegaram à outra margem do mar, à terra dos gerasenos.
2 bi kichekiy ambaŋ ayak bap Jiysis mindek ak awak.
2 Ao desembarcar, logo um homem possuído de espírito imundo veio dos túmulos ao encontro de Jesus.
3 — ausente —
3 Esse homem vivia nos túmulos, e ninguém podia prendê-lo, nem mesmo com correntes.
4 — ausente —
4 Porque, tendo sido muitas vezes preso com correntes e cadeias, as cadeias foram quebradas por ele, e as correntes foram despedaçadas. E ninguém conseguia dominá-lo.
5 Pumbnamb kisyimken, chip komyiŋgipay kamb miŋgan okok sek, miñmon yirik okok sek gawil giraŋgyiŋg, kamb diy mumbwak nuk gok key timbyiŋgip.
5 Andava sempre, de noite e de dia, gritando por entre os túmulos e pelos montes, ferindo-se com pedras.
6 Pen ñin kun ak nuk Jiysis nup parchim niŋiy, puŋgrikind aŋgiy am apek siŋak koŋgim yimek,
6 Quando, de longe, viu Jesus, correu e prostrou-se diante dele,
7 — ausente —
7 gritando em alta voz: — O que você quer comigo, Jesus, Filho do Deus Altíssimo? Por Deus, peço-lhe que não me atormente!
8 — ausente —
8 Ele disse isto, porque Jesus tinha dito a ele: “Espírito imundo, saia desse homem!”
9 Kun aŋgek, Jiysis bi kun anup aŋgak, “Yimb nand yerip?” Aŋgek aŋgak, “Yip kichekiy kuŋaynep ambaŋ ayip rek, yimb yand ‘Kuŋaynep’ aŋgak.”
9 Então Jesus lhe perguntou: Ele respondeu: — Legião é o meu nome, porque somos muitos.
10 Pen Jiysis nup, kichekiy gok kuyip paryomb okok ma aŋgyoknimin aŋgiy, aŋgniŋyiŋg nep mindek.
10 E pediu-lhe com insistência que não os mandasse para fora do país.
11 Won kun ak, kanj kuŋay yimb, tiw tawsin rek, amil ñimbeyak pir siŋak ak mey,
11 Ora, uma grande manada de porcos estava pastando ali pelo monte.
12 kichekiy gok Jiysis nup aŋgyak, “Chinup aŋgey, am kanj guniyoŋ kuyip molik sikun aŋgyak.”
12 E os espíritos imundos pediram a Jesus: — Mande-nos para os porcos, para que entremos neles.
13 Kun aŋgey, kichekiy gok aŋgyokek, am kanj gok kuyip molik sikey, puŋgjiw minduŋ biyaŋ amiy, gi dam ñiŋg biyaŋ pikiy, maŋgiysek ñiŋg ñimbiy kumdiyak.
13 E Jesus o permitiu. Então, saindo os espíritos imundos, entraram nos porcos. E a manada, que era cerca de dois mil, precipitou-se despenhadeiro abaixo, para dentro do mar, onde se afogaram.
14 Pen bi kanj mokyiŋgipay gok, am dawin yomb gok, miñmon yikop gok minim kun ak aŋgñeyak, biynimb gok am niŋun aŋgiy, Jiysis mindek ak wiyak.
14 Os que tratavam dos porcos fugiram e foram anunciá-lo na cidade e pelos campos. Então o povo saiu para ver o que tinha acontecido.
15 Apiy niŋyak: bi kichekiy kuŋaynep ambaŋ ayak kun ak; chech yimiy bisiŋg mindrep gek, kuyip jel gak.
15 Aproximando-se de Jesus, viram o endemoniado, o que antes estava dominado pela legião, assentado, vestido, em perfeito juízo; e temeram.
16 Biynimb nind ap mindeyak gok, kisen wiyak gok kuyip, Jiysis yerer gak ak aŋgñiyak. Pen kanj gok kuyip yerer gak ak kunep aŋgñeyak niŋiy,
16 Os que haviam presenciado os fatos contaram-lhes o que tinha acontecido ao endemoniado e também falaram a respeito dos porcos.
17 Jiysis nup aŋgyak, “Miñmon chinup biy kirgiy amnoŋ aŋgyak.”
17 E começaram a pedir com insistência que Jesus se retirasse da terra deles.
18 Aŋgeyak, Jiysis bot diy amniŋg gek, bi gek suŋ ayak ak aŋgak, “Yand yip amjur akaŋ?”
18 Quando Jesus estava entrando no barco, aquele que antes estava possuído pelos demônios pediu com insistência que Jesus o deixasse ficar com ele.
19 Aŋgek aŋgak, “Korip nak amiy, biynimb nak gok kuyip, Gor nip simb niŋiy yerer gip minim ak, aŋgñinimin aŋgak.”
19 Jesus, porém, não o permitiu; ao contrário, ordenou-lhe:
20 Aŋgek, bi kun ak miñmon Dekapoliys giraŋgyiŋg, Jiysis nup yerer gak ak, biynimb gok kuyip aŋgñek niŋiy, wal yimb aŋgyak.
20 Então ele foi e começou a proclamar em Decápolis tudo o que Jesus lhe tinha feito; e todos se admiravam.
21 Jiysis pen bot diy, tip ak andkind am Galiyliy chemb pis tawakdoŋ ken mindakniŋ, biynimb kuŋaynep wiyak.
21 Tendo Jesus voltado de barco para o outro lado, reuniu-se em volta dele uma grande multidão; e ele estava junto do mar.
22 — ausente —
22 Então chegou um dos chefes da sinagoga, chamado Jairo, e, vendo-o, prostrou-se aos pés de Jesus
23 — ausente —
23 e lhe pediu com insistência: — Minha filhinha está morrendo; venha impor as mãos sobre ela, para que seja salva e viva.
24 Aŋgek, Jiysis tikjakiy Jayras yip amnirikniŋ, biynimb kuŋaynep am Jiysis nup namb ay dand amniyak.
24 Jesus foi com ele. Uma grande multidão seguia Jesus, apertando-o de todos os lados.
25 Pen biyn bap, biyn kinjeŋ pandikakniŋ mindek simiy yin wimiŋgan ak ayak.
25 Estava ali certa mulher, que, havia doze anos, vinha sofrendo de uma hemorragia.
26 Biyn kun ak dokta gok kuyip, yip gey suŋ ayaŋ aŋgiy, maniy tawyiŋgip ak pen, nup gey suŋ ma ay, tapin yomb yimb gak.
26 Ela havia padecido muito nas mãos de vários médicos e gastado tudo o que tinha, sem, contudo, melhorar de saúde; pelo contrário, piorava cada vez mais.
27 — ausente —
27 Tendo ouvido a fama de Jesus, a mulher chegou por trás, no meio da multidão, e tocou na capa dele.
28 — ausente —
28 Porque dizia: “Se eu apenas tocar na roupa dele, ficarei curada.”
29 mindek kund okok ken apiy, chech nup ak diniŋek, likañ yapyiŋgip ak milip gak. Namb nuk akyaŋ key niŋak nup suŋ ayak.
29 E logo a hemorragia estancou, e ela sentiu no corpo que estava curada daquele mal.
30 Pen Jiysis nup gak kun ak key niŋiy; tuŋgandikiy biynimb gok kuyip aŋgak, “Chech yip ak an diniŋsap?”
30 Jesus, reconhecendo imediatamente que dele havia saído poder, virando-se no meio da multidão, perguntou:
31 Aŋgek, binuk gok aŋgyak, “Biynimb kuŋaynep nip chirok ñimbay ak, yenen yip an diniŋimb aŋgiy aspan aŋgyak.”
31 Os discípulos responderam: — O senhor está vendo que a multidão o aperta e ainda pergunta: “Quem me tocou?”
32 Kun aŋgey, Jiysis minim kuyip aŋgyak ak ma diy, an diniŋimb aŋgiy piyowniŋ mindek.
32 Ele, porém, olhava ao redor para ver quem tinha feito aquilo.
33 Pen biyn kun ak, nup yerer gak ak niŋiy, pirikiy jep di giy, ap Jiysis mindek siŋak koŋgim yimiy, nup suŋ ayak minim ak miseŋ aŋgñak.
33 Então a mulher, amedrontada e trêmula, ciente do que lhe havia acontecido, veio, prostrou-se diante de Jesus e declarou-lhe toda a verdade.
34 Jiysis pen aŋgak, “Pañ yand. Gor yip gek suŋ ayniŋgamb aŋgiy gos niŋban rek, nip gek suŋ ayip nen, amiy mindrep ginimin aŋgak.”
34 Então Jesus lhe disse:
35 Jiysis minim kun ak aŋgakniŋ, Jayras binuk gunap, korip nuk animb apiy aŋgyak, “Panak mindarik kumimb; tiysa nup aŋgey tomb yiwur ma winimuŋ; aŋgey andkind amnimuŋ aŋgyak.”
35 Enquanto Jesus ainda falava, chegaram alguns da casa do chefe da sinagoga, dizendo: — A sua filha já morreu; por que você ainda incomoda o Mestre?
36 Kun aŋgyak ak pen; Jiysis minim kuyip ak ma diy, Jayras nup aŋgak, “Ma piriknimin; yip nep gos niŋnimin aŋgak.”
36 Mas Jesus, sem levar em conta tais palavras, disse ao chefe da sinagoga:
37 Pen biynimb gok kuyip, kun okok aŋgay, Piyta ak, Jemis ak, Jemis numam Jon ak kuyipyakam nep poŋind amnak.
37 Jesus não permitiu que ninguém o acompanhasse, a não ser Pedro e os irmãos Tiago e João.
38 Jayras korip ak amjakiy niŋak: biynimb kilpul aŋgyiŋg, siy aŋgyiŋg gi mindeyak. Niŋiy korip miŋgan biyaŋ amiy aŋgak, “Yenen kilpul aŋgyiŋg, siy aŋgyiŋg gispim?
38 Chegando à casa do chefe da sinagoga, Jesus viu o alvoroço, os que choravam e os que pranteavam muito.
39 Pañ ak ma kumimb; yikop wisin kinjap aŋgak.”
39 Ao entrar, disse:
40 Kun aŋgek, nup sik aŋgeyak, kuyip aŋg mis yokiy, pañ nop nonim ber ak diy, binuk kaw ak diy, poŋind pañ ak kumek, korip ñiluk miŋgan dayey mindek biyaŋ amiy,
40 E riam-se dele. Mas Jesus, mandando que todos saíssem, levou consigo o pai e a mãe da criança e os que vieram com ele e entrou onde ela estava.
41 ñin kind nup ak diy, Jiwda minim aŋgiy aŋgak, “Taliyta kawim aŋgak.” Minim aŋgak kiñiŋ kun ak mey, “Paskoy! Nip aspiyn; tikjakan aŋgak.”
41 Tomando a criança pela mão, disse:
42 Aŋgek, pañ kun ak simiy nuk onep wimiŋgan amnak ak mey, tikjakiy aran apyan gakniŋ, biynimb gok wal yimb aŋgyak.
42 Imediatamente a menina, que tinha doze anos, se levantou e começou a andar. Então todos ficaram muito admirados.
43 Kun geyak, Jiysis minim kilis aŋgiy aŋgak, “Gipiyn kun ak biynimb gok kuyip miseŋ ma aŋgñinimimb aŋgak.” Kun aŋgyiŋg aŋgak, “Pañ anup keñmaŋgiy gunap ñem ñiŋaŋ aŋgak.”
43 Mas Jesus ordenou-lhes expressamente que ninguém o soubesse. E mandou que dessem de comer à menina.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.