Marcos 4

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Jiysis Galiyliy chemb gol ak amiy, biynimb gok kuyip tip ak minim aŋgñi mindakniŋ, biynimb kuŋaynep ap nan-giyak. Kun geyak, Jiysis bot ar ak bisgiy, am ñiŋg namb siŋak mindyiŋg, kuyip minim aŋgñak.
1 Jesus começou a ensinar outra vez na beira do lago da Galileia. A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou e sentou-se num barco perto da praia, onde o povo estava.
2 Minim kun gok paydoŋ ay, ar keykey nep aŋgñak.
2 Jesus usava parábolas para ensinar muitas coisas. Ele dizia:
3 Ar bap paydoŋ ay aŋgak, “Minim aŋgniŋg gispiyn ak niŋim! Bi bap woŋgday nuk ak piken piŋiy gayrep giy, wiyt maŋgiy dam diyokek amnakniŋ,
3 — Escutem! Certo homem saiu para semear.
4 gunap kinjeŋ kosemb ar ak yapeniŋgamb, yakir gok ap ñiŋniŋgambay.
4 E, quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Gunap kamb ar man siskoy ayniŋgamb okok yapiy jakniŋgamb ak pen;
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 kindiy paryomb ma amnak rek, pumb niŋiy milip giniŋgamb.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Gunap kikasik dindbiliŋ mindeniŋgamb namb okok yapiy jakniŋgamb ak pen, kikasik dindbiliŋ gok pik ñimbek maŋgiy ma piyniŋgamb.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas. Por isso nada produziram.
8 Pen gunap man tep ar ak yapiy, jakrep giy, maŋgiy piyrep yimb giniŋgamb. Gunap maŋgiy ñin jiwiy rek piyniŋgamb, gunap maŋgiy ñin jiwiy omiŋal rek piyniŋgamb; gunap ñin jiwiy onep tiŋgawip ak rek piyniŋgamb aŋgak.”
8 Mas as sementes que caíram em terra boa brotaram, cresceram e produziram na base de trinta, sessenta e até cem grãos por um.
9 Jiysis minim kun ak aŋgjiwyiŋg aŋgak, “Nimb biynimb gos timund sek mindenimimb gok, minim aspiyn biy niŋnimimb aŋgak.”
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Biynimb Jiysis minim aŋgakniŋ, ap niŋmindeyak kun gok keykey amniyakniŋ, binuk onep wimiŋgan ak sek, biynimb nuk gunap sek nup aŋgyak, “Minim paydoŋ ay apan kiñiŋ ak yerip aŋgyak.”
10 Quando a multidão foi embora, as pessoas que ficaram ali começaram, junto com os doze discípulos, a fazer perguntas a Jesus sobre parábolas .
11 Aŋgeyak aŋgak, “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ma niŋyiŋgipay ak; nimb niŋiy niŋniŋgambim ak pen; biynimb gunap minim nup ma niŋjun apay rek, kuyip paydoŋ ay nep aŋgñimbiyn.
11 Jesus disse a eles:
12 Kiyk Asaya aŋgak rek:
12 para que olhem e não enxerguem nada e para que escutem e não entendam; se não, eles voltariam para Deus, e ele os perdoaria.
13 Jiysis kun aŋgiy kuyip aŋgak, “Minim paydoŋ ay aŋgen ma niŋbim kun ak; yergiy kisen minim paydoŋ ay aŋgeniŋgayn niŋniŋgambim?
13 Então Jesus perguntou:
14 Wiyt yiŋ ak, Gor minim nup ak aŋgiy apiyn.
14 E continuou:
15 Maŋgiy gunap kinjeŋ yomb ar ak yapek, yakir gok ap ñiŋniŋgambay apiyn ak; biynimb gok Gor minim niŋbay ak pen, won ak Seytan ap gek, sakiy gipay aŋgiy apiyn.
15 Algumas pessoas que a ouvem são como as sementes que caíram na beira do caminho. Logo que ouvem, Satanás vem e tira a mensagem que foi semeada no coração delas.
16 — ausente —
16 Outras pessoas são como as sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras. Quando ouvem a mensagem, elas a aceitam logo com alegria;
17 — ausente —
17 mas depois de pouco tempo essas pessoas abandonam a mensagem porque ela não criou raízes nelas. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
18 — ausente —
18 Ainda outras são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem,
19 — ausente —
19 mas, quando aparecem as preocupações deste mundo, a ilusão das riquezas e outras ambições, estas coisas sufocam a mensagem, e ela não produz frutos.
20 Wiyt maŋgiy man tep ar ak yapiy jakrep giy, maŋgiy ñin jiwiy akaŋ, ñin jiwiy gunap rek piyniŋgamb apiyn ak; biynimb Gor minim niŋiy nup pisnep chiŋgipay gok apiyn. Gunap nup direp gipay; gunap nup direp yimb gipay; gunap nup direp giyiŋg, ar kun ak key yimb gipay aŋgiy apiyn aŋgak.”
20 E existem aquelas pessoas que são como as sementes que foram semeadas em terra boa. Elas ouvem, e aceitam a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, trinta; outras, sessenta; e ainda outras, cem vezes mais do que foi semeado.
21 Jiysis pen tip ak, minim bap paydoŋ ay aŋgak, “Lam ak daŋgiy, boŋg molik okok akaŋ, tiyn miŋgan okok ma aypay. Melik ginimuŋ aŋgiy, ar siŋbiyoŋ tik aypay.
21 Jesus continuou:
22 Kun ak rek, minim yerip yerip miñiy weygiy mindip gok, kisen Gor gek miseŋ niŋniŋgambay.
22 Pois tudo o que está escondido será descoberto, e tudo o que está em segredo será conhecido.
23 Nimb biynimb gos timund sek mindenimimb gok minim aspiyn biy niŋrep ginimimb aŋgak.”
23 Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
24 Kuyip minim bap aŋgak, “Minim niŋsipim ak niŋiy, niŋrep ginimimb. Biynimb minim yiñrimey rek aŋgniŋgambay gok, Gor kuyip kunep yiñrimey rek aŋgniŋgamb. Biynimb minim sayn rek aŋgniŋgambay gok, Gor kuyip kunep minim sayn rek aŋgniŋgamb.
24 Disse também:
25 Biynimb minim niŋiy niŋdiniŋgambay gok, Gor kuyip gos tep ñek gunap sek niŋniŋgambay; pen ma niŋniŋgambay gok, kiyk siskoy niŋbay ak niŋek tap rek ma ayek, yiwur yomb ñiniŋgamb aŋgak.”
25 Quem tem receberá mais; mas quem não tem, até o pouco que tem será tirado dele.
26 Minim bap pen aŋgak, “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ak, bi woŋg nop gok wiyt maŋgiy jakaŋ aŋgiy, dam woŋgday kiyk okok yokey jakip rek nep giniŋgambay.
26 Jesus disse:
27 Wiyt maŋgiy woŋgday okok yokiy, kin taŋgyakniŋ, gup giy jakniŋgamb ak pen; yergiy jakip aŋgiy ma niŋniŋgambay;
27 Quer ele esteja acordado, quer esteja dormindo, ela brota e cresce, sem ele saber como isso acontece.
28 man ak key gek jakiy, maŋgiy piy, pik giniŋgamb.
28 É a própria terra que dá o seu fruto: primeiro aparece a planta, depois a espiga, e, mais tarde, os grãos que enchem a espiga.
29 Pen woŋgday nop nimb ak pikgek niŋiy, tik dand wep ñin ak wip aŋgiy, tik dand winiŋgamb aŋgak.”
29 Quando as espigas ficam maduras, o homem começa a cortá-las com a foice, pois chegou o tempo da colheita.
30 Jiysis kun aŋgiy aŋgak, “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ak, kesim yerip rek ak diy aŋgen niŋniŋgambim?
30 Jesus continuou:
31 — ausente —
31 Ele é como uma semente de mostarda, que é a menor de todas as sementes.
32 — ausente —
32 Mas, depois de semeada, cresce muito até ficar a maior de todas as plantas. E os seus ramos são tão grandes, que os passarinhos fazem ninhos entre as suas folhas.
33 Jiysis biynimb gok kuyip minim paydoŋ ay kun gok rek kuŋaynep aŋgñiyiŋgip.
33 Assim, usando muitas parábolas como estas, Jesus falava ao povo de um modo que eles podiam entender.
34 Minim miseŋ aŋgñen ma diniŋgambay aŋgiy, paydoŋ ay nep aŋgñiy, kisen binuk gok yip key mindyiŋg, minim junj gok aŋgñirep giyiŋgip.
34 E só falava com eles usando parábolas, mas explicava tudo em particular aos discípulos.
35 Ñin kun anep duŋgep won ak, Jiysis binuk gok kuyip aŋgak, “Kind bindoŋ amnun aŋgak.”
35 Naquele dia, de tardinha, Jesus disse aos discípulos:
36 Kun aŋgiy, binuk gok yip biynimb kuŋaynep ap mindeyak gok kuyip kirgiy, bot Jiysis mindek miŋgan ak amiy, bot gunap mindakniŋ, kiyk saŋdiyak.
36 Então eles deixaram o povo ali, subiram no barco em que Jesus estava e foram com ele; e outros barcos o acompanharam.
37 Namb amniyakniŋ, day yiŋgen yindmund apiy, ñiŋg siy paŋg bot miŋgan ak amiy, poŋgek yowniŋg rek gak.
37 De repente, começou a soprar um vento muito forte, e as ondas arrebentavam com tanta força em cima do barco, que ele já estava ficando cheio de água.
38 Jiysis nuk pen bot miŋgan day akneŋ ken, piylow jun ay kinakniŋ; binuk gok nup am kikawin giy aŋgyak, “Tiysa, chin maŋgiysek kumniŋg gispun gos ak ma niŋban?”
38 Jesus estava dormindo na parte detrás do barco, com a cabeça numa almofada. Então os discípulos o acordaram e disseram: — Mestre! Nós vamos morrer! O senhor não se importa com isso?
39 Aŋgeyak, Jiysis tikjakiy, yiŋgen yindmund dek ak sek, ñiŋg siy paŋg apek ak sek aŋgek kirgak.
39 Então ele se levantou, falou duro com o vento e disse ao lago: O vento parou, e tudo ficou calmo.
40 Pen binuk gok kuyip aŋgak, “Yenen pirikpim? Gor chinup ma kond mindip aŋgiy niŋbim?”
40 Aí ele perguntou:
41 Aŋgek, kiyk wal aŋgiy, pen aŋgniŋek pen aŋgniŋek giy aŋgyak, “Bi kun biy an? Yergiy aŋgamb yiŋgen yindmund ak sek, ñiŋg paŋg apamb ak sek aŋgip rek gip aŋgyak.”
41 E os discípulos, cheios de medo, diziam uns aos outros: — Que homem é este que manda até no vento e nas ondas?!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.