Marcos 1
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Jiysis Krays, Gor Ñinuk minim tep ak aŋgniŋg gispiyn.
1 A boa notícia que fala a respeito de Jesus Cristo, Filho de Deus, começou a ser dada
2 Wosrey, bi Gor minim aŋgep Asaya, Gor Ñinuk Jiysis Krays nup minim aŋgak rek, tikiy aŋgak:
2 como o profeta Isaías tinha escrito. Ele escreveu o seguinte: “Deus disse: Eu enviarei o meu mensageiro adiante de você para preparar o seu caminho.”
3 Bi kun ak miñmon biynimb kuŋay ma mindpay namb okok suk aŋgiy aŋgniŋgamb, ‘Biyomb ak asaw! Kinjeŋ yik mayik giy mindonimuŋ gok pind yipund yimb giy mindenimimb aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
3 E o profeta escreveu também: “Alguém está gritando no deserto: Preparem o caminho para o Senhor passar! Abram estradas retas para ele!”
4 Gor kun aŋgek mey, kisen Jon bi ñiŋg pikñemb ak, miñmon biynimb kuŋay ma mindeyak namb okok mindyiŋg, biynimb gok apey kuyip minim aŋgñiy aŋgyiŋgip, “Tap siy tap timey gipun gok, yenen kun gipun aŋgiy kirgiy, ñiŋg pikem mey, Gor tap siy tap timey gipim gach ak wiykyokniŋgamb aŋgyiŋgip.”
4 E foi assim que João Batista apareceu no deserto, batizando o povo e anunciando esta mensagem: — Arrependam-se dos seus pecados e sejam batizados, que Deus perdoará vocês.
5 Nuk kun aŋgakniŋ, biynimb Jiwdiya propens yep kun okok mindeyak gok sek, Jerusalem biynimb sek minim nup ak niŋniŋg amniyak. Amiy, tap yerip yerip timey giyak gok miseŋ aŋgñey, kuyip Joden ñiŋg namb ak ñiŋg pikñak.
5 Muitos moradores da região da Judeia e da cidade de Jerusalém iam ouvir João. Eles confessavam os seus pecados, e João os batizava no rio Jordão.
6 Jon chech yikop kanj kamel kas diy giyak ak ay, kaw wak ler ak namb ak poŋgayiŋgip. Tap ñiŋemb nuk ak, joŋ golbind ak sek, bum ñiŋg ak sek ñimbyiŋgip.
6 Ele usava uma roupa feita de pelos de camelo e um cinto de couro e comia gafanhotos e mel do mato.
7 Nuk biynimb gok kuyip aŋgyiŋgip, “Bi kisen winiŋgamb ak Biyomb yimb, yand bi sikoy; nup niŋen yip nambiŋ gip. Tomb tirup nup ak tuŋgasikyiŋg, tap nup gok marik ginim rek ma ayip.
7 Ele dizia ao povo: — Depois de mim vem alguém que é mais importante do que eu, e eu não mereço a honra de me abaixar e desamarrar as correias das sandálias dele.
8 Yand nimbip yikop ñiŋg pikñimbiyn; nuk apiy nimbip Gor Kawnan ak yokniŋgamb aŋgak.”
8 Eu batizo vocês com água, mas ele os batizará com o Espírito Santo.
9 Pen ñin bap, Jiysis miñmon Nasaret Galiyliy propens mindyiŋgip ak kirgiy, Jon mindek ak apek, nup Joden ñiŋg namb ak ñiŋg pikñak. Nup kun giy ñiŋg pikñek,
9 Nessa ocasião Jesus veio de Nazaré, uma pequena cidade da região da Galileia, e foi batizado por João Batista no rio Jordão.
10 Jiysis kumb biyoŋ amnakniŋ; semb biyoŋ miŋgan yikiy, Gor Kawnan ak yakir kochir rek, wiŋind nup ker owak.
10 No momento em que estava saindo da água, Jesus viu o céu se abrir e o Espírito de Deus descer como uma pomba sobre ele.
11 Kun giy owakniŋ, minim bap semb biyoŋ nimb apiy aŋgak, “Nand Ñi mapin yand yimb. Nip niŋen, yip tep yimb gip aŋgak.”
11 E do céu veio uma voz, que disse: — Tu és o meu Filho querido e me dás muita alegria.
12 Pen won kun anep, Gor Kawnan ak Jiysis nup gek, miñmon nep namb okok amiy;
12 Logo depois o Espírito Santo fez com que Jesus fosse para o deserto.
13 ñin onep ñin jiwiy andikiy ar piskind ak mindyiŋgip. Kun okok mindakniŋ, Seytan, Jiysis nup gen minim yip ak kindik giy timey gaŋ aŋgiy, ap aŋgyiŋgip. Miñmon mindyiŋgip wikan kun ak kayn ayndik tap gok nep mindyiŋgip. Pen enjol gok, ap Jiysis nup bak ay kond mindyiŋgipay.
13 Jesus ficou lá durante quarenta dias, sendo tentado por Satanás. Ali havia animais selvagens, e os anjos cuidavam de Jesus.
14 Pen Gapman biyomb Herot Jon nup kalambis ayakniŋ, Jiysis nuk miñmon Galiyliy amiy, Gor minim tep ak biynimb gok kuyip aŋgñiyiŋg aŋgak,
14 Depois que João foi preso, Jesus seguiu para a região da Galileia e ali anunciava a boa notícia que vem de Deus.
15 “Gor chinup diy kond mindeniŋgamb aŋgiy ñin per kond mindyiŋgipim ak, miñiy wip! Tap siy tap timey gipim ak, yenen kun gipun aŋgiy kirgiy, Gor biynimb simb niŋiy diniŋgamb minim tep ak, niŋind aŋgip aŋgiy dinimimb aŋgak.”
15 Ele dizia:
16 Jiysis Galiyliy chemb gol ak pandikyiŋg niŋak; bi piysdep mamiymiŋay ak piys dur aŋgiy, wimben ak di ñiŋg namb biyaŋ yokiy minderik. Bi mamiymiŋay kun ak yimb kiykmiŋay ak, Saymon yip, Enjriw yip.
16 Jesus estava andando pela beira do lago da Galileia quando viu dois pescadores. Eram Simão e o seu irmão André, que estavam no lago, pescando com redes.
17 Kuyipmiŋay niŋiy aŋgak “Aper yand yip taŋgiy, nirip aŋgñirep gen, bi biynimb dep omiŋal ak mindeniŋgayr aŋgak.”
17 Jesus lhes disse:
18 Aŋgek niŋind aŋgip aŋgiy, wimben gok kirgiy, Jiysis yip nep taŋgyiŋgipay.
18 Então eles largaram logo as redes e foram com Jesus.
19 Pen Jiysis tapin sikoy won bap amiy niŋak: Sebediy ñinuk Jemis yip, Jon yip bot miŋgan ak mindyiŋg, wimben puŋgrikak ak kopis kopis gi minderik.
19 Um pouco mais adiante Jesus viu outros dois irmãos. Eram Tiago e João, filhos de Zebedeu, que estavam no barco deles, consertando as redes.
20 Kuyipmiŋay niŋiy aŋgak, “Nirmiŋay owiyr-ey aŋgak.” Aŋgek kiykmiŋay niŋiy, nop nup bi gunap yip bot ar ak kirgiy, Jiysis yip amiy taŋgyiŋgipay.
20 Jesus chamou os dois, e eles deixaram Zebedeu, o seu pai, e os empregados no barco e foram com ele.
21 Pen kiyk miñmon yomb Kapaniyam amiy, Jiysis Jiwda lotiw minek ak; nan-gep korip miŋgan biyaŋ amiy, Gor minim ak aŋgñek;
21 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum, e, no sábado, ele foi ensinar na sinagoga .
22 biynimb gok niŋiy jiwdiy aŋgyak, “Bi low tiysa apay rek ma aŋgip, biyomb yimb niŋrep giy apay rek aŋgip aŋgyak.”
22 As pessoas que o escutavam ficaram muito admiradas com a sua maneira de ensinar. É que Jesus ensinava com a autoridade dele mesmo e não como os mestres da Lei.
23 Pen won kun ak, bi kichekiy ambaŋ ayak bap, korip miŋgan kun ak mindek ak suk aŋgiy aŋgak,
23 Então chegou ali um homem que estava dominado por um espírito mau. O homem gritou:
24 “Jiysis bi Nasaret nimb! Nand yerginiŋg opan? Chinup gi timey giniŋg opan rek ayip? Pen Gor ñin chinup aŋgayak ak ma wip. Yand nip niŋbiyn: timey ma gipan; Gor Ñi tep nuk ak mindpan aŋgak.”
24 — O que quer de nós, Jesus de Nazaré? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem é você: é o Santo que Deus enviou!
25 Aŋgek, Jiysis kichekiy anup aŋgak, “Minim ma aŋgnimin! Bi anup kirgiy mis amnoŋ aŋgak.”
25 Então Jesus ordenou ao espírito mau:
26 Aŋgek, bi anup gek jep diy, suk yomb aŋgakniŋ, mis amnak.
26 Aí o espírito sacudiu o homem com violência e, dando um grito, saiu dele.
27 Kun gek niŋiy, biynimb ap mindeyak gok wal yimb aŋgiy, minim aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Bi biy minim kisenimb ar bap dand wip rek ayip. Nuk bi kilis sek; kichekiy malñiluk gok aŋgip rek niŋiy mis ambay aŋgyak.”
27 Todos ficaram espantados e diziam uns para os outros: — Que quer dizer isso? É um novo ensinamento dado com autoridade. Ele manda até nos espíritos maus, e eles obedecem.
28 Kun aŋgiy, Jiysis kichekiy malñiluk aŋgyokak minim kun ak, Galiyliy Propens okok maŋgiysek aŋgñey amnak.
28 E a fama de Jesus se espalhou depressa por toda a região da Galileia.
29 Pen Jiysis, Jemis, Jon, Saymon, Enjriw kiyk Jiwda nan-gep korip ak kirgiy, mis apiy, Saymon yip numam Enjriw yip korip ak amniŋg saŋdiyak.
29 Logo depois, Jesus, Simão, André, Tiago e João saíram da sinagoga e foram até a casa de Simão e de André.
30 Korip amjakiy Jiysis nup aŋgyak, “Saymon numok nup, mumbwak okok mon rek yinek, kin mindip aŋgyak.”
30 A sogra de Simão estava de cama, com febre. Assim que Jesus chegou, contaram a ele que ela estava doente.
31 Aŋgeyak, Jiysis am nup di jakñakniŋ, wak mon rek yinek ak suŋ ayakniŋ, day tap keñmaŋgiy kuyip gok daŋgiyak.
31 Ele chegou perto dela, segurou a mão dela e ajudou-a a se levantar. A febre saiu da mulher, e ela começou a cuidar deles.
32 Pen pumb saŋind amnak won ak, biynimb tap gak gok yip, kichekiy ambaŋ ayak gok yip Jiysis gek suŋ ayaŋ aŋgiy, mindek ak dand wiyak.
32 À tarde, depois do pôr do sol , levaram até Jesus todos os doentes e as pessoas que estavam dominadas por demônios.
33 Kapaniyam biynimb gok, ap kinjeŋrumb mis akyaŋ ken niŋmindyakniŋ,
33 Todo o povo da cidade se reuniu em frente da casa.
34 biynimb tap gak gok gek suŋ ay, kichekiy malñiluk ambaŋ ayak gok aŋg mis yokiy gak. Pen kichekiy malñiluk kun gok Jiysis nup niŋrep giyak rek, Gor Ñinuk ap mindip biy aŋgiy miseŋ aŋgniŋg geyak, kuyip minim ma aŋgnimimb aŋgiy, aŋg mis yokak.
34 Jesus curou muitas pessoas de todo tipo de doenças e expulsou muitos demônios. Ele não deixava que os demônios falassem, pois eles sabiam quem Jesus era.
35 Minek, Jiysis maynamb yimb tikjakiy, dawin kun ak kirgiy wikan bap key amiy, Nop nup aŋgniŋ mindek.
35 De manhã bem cedo, quando ainda estava escuro, Jesus se levantou, saiu da cidade, foi para um lugar deserto e ficou ali orando.
36 Pen binuk Saymon; binuk gunap yip Jiysis akay aŋgiy, piyow dand amiy,
36 Simão e os seus companheiros procuraram Jesus por toda parte.
37 nup niŋiy aŋgyak, “Biynimb maŋgiysek nip akay aŋgiy piyowsipay aŋgyak.”
37 Quando o encontraram, disseram: — Todos estão procurando o senhor.
38 Kun aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Miñmon wikan bap nep aŋgñiyn aŋgiy ma winik; miñmon gunap kunep aŋgñiyn aŋgiy winik rek nem amnun aŋgak.”
38 Jesus respondeu:
39 Kun aŋgiy, miñmon Galiyliy namb okok giraŋgyiŋg, am Jiwda nan-gep korip miŋgan gok amiy, Gor minim aŋgñiyiŋg, biynimb kichekiy malñiluk ambaŋ ayak gok Jiysis kichekiy malñiluk gok aŋgek mis amniyak.
39 Jesus andava por toda a Galileia, anunciando o evangelho nas sinagogas e expulsando demônios.
40 Bi soy ayndik ayak bap Jiysis mindek siŋak apiy, koŋgim yimiy aŋgak, “Nand soy yip ak gey suŋ ayniŋg; gey suŋ aynimuŋ aŋgak.”
40 Um leproso chegou perto de Jesus, ajoelhou-se e disse: — Senhor, eu sei que o senhor pode me curar se quiser.
41 Kun aŋgek, Jiysis nup simb niŋiy aŋgak, “Nip gen suŋ ayniŋgamb aŋgiy,”
41 Jesus ficou com muita pena dele, tocou nele e disse:
42 diniŋakniŋ suŋ ayak.
42 No mesmo instante a lepra desapareceu, e ele ficou curado. Então Jesus o mandou embora.
43 Pen nup minim kilis aŋgiy aŋgak,
43 — ausente —
44 “Kinjeŋnamb okok amyiŋg, biynimb gunap kuyip Jiysis yip gek suŋ ayip aŋgiy ma aŋgnimin. Yipund giy nep am bi Gor nup simboŋgep anup yomiy, soy ayndik yip ak suŋ ayip aŋgiy, Mosis nind aŋgak rek tap gunap pikiy, dam Gor nup simboŋg ñenimin mey; biynimb gok bi ak miñiy suŋ ayip aŋgiy niŋniŋgambay aŋgak.”
44 — ausente —
45 Kun aŋgak ak pen; bi kun ak nuk amiy, biynimb okok monmon aŋgñek mey, Jiysis miñmon okok miseŋ giraŋgonimuŋ rek ma ayek, nuk am biynimb kuŋay ma mindeyak namb okok mindakniŋ, biynimb miñmon kind kind nup niŋniŋg apyiŋgipay.
45 Mas o homem começou a falar muito e espalhou a notícia. Por isso Jesus não podia mais entrar abertamente em qualquer cidade, mas ficava fora, em lugares desertos. E gente de toda parte vinha procurá-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.