Marcos 15
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Miñmon yowakniŋ, bi Gor nup simboŋgep yomb gok diy, bi low tiysa gok diy, bi kanjsol yikop gok diy miytiyŋ giy, minim aŋg ar nokom ay, Jiysis nup sen ayñiy, dand gapman biyomb Paylat mindek ak amniyak.
1 Assim que amanheceu, os chefes dos sacerdotes se reuniram com os líderes dos judeus, e com os mestres da Lei, e com todo o Conselho Superior e fizeram os seus planos. Eles amarraram Jesus, e o levaram, e entregaram a Pilatos.
2 Dand amey, Paylat nup aŋgak, “Nand Jiwda biynimb Kiyŋ yomb kiyk key yimb ak akaŋ?” Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Mey nak apan ak aŋgak.”
2 Pilatos perguntou: — Você é o rei dos judeus?
3 Bi Gor nup simboŋgep yomb gok, Jiysis nup minim yesek yesek ar gunap aŋgeyak, nuk pen minim bap ma aŋgek,
3 E os chefes dos sacerdotes faziam muitas acusações contra ele.
4 Paylat aŋgak “Nip minim kuŋay aspay ak, pen minim bap ma aŋgniŋgamban?”
4 Então Pilatos fez outra pergunta: — Você não vai responder? Veja quantas acusações estão fazendo contra você!
5 Aŋgek, Jiysis minim ma yimb aŋgek, Paylat gospar ayak.
5 Porém Jesus não disse mais nada, e Pilatos ficou muito admirado com isso.
6 Jiwda biynimb ñin yomb kiyk Pasopa apay ak apek niŋiy, per am Rom gapman biyomb Paylat nup aŋgniŋey, kuyip kalambis bi aŋgniŋyiŋgipay anep aŋg mis yokyiŋgip.
6 Em toda Festa da Páscoa , o Governador costumava soltar um dos presos, a pedido do povo.
7 Pen simiy kun ak, bi bap yimb nuk Barabas biynimb gunap diy, Rom gapman yip penpen giy chip ñaŋgyak rek, kuyip kalambis ayey mindeyak.
7 Naquela ocasião um homem chamado Barrabás estava preso na cadeia junto com alguns homens que tinham matado algumas pessoas numa revolta.
8 Biynimb gok ap nan-giy, Paylat nup kalambis bi bap per aŋgniŋyiŋgipay rek aŋgniŋey aŋgak,
8 A multidão veio e começou a pedir que, como era o costume, Pilatos soltasse um preso.
9 “Kiyŋ yomb nimbik ak, wisik yoknim akaŋ aŋgak.”
9 Então ele perguntou: — Vocês querem que eu solte para vocês o rei dos judeus?
10 Yenen: nuk key niŋak; bi Gor nup simboŋgep yomb gok, Jiysis nup yikop miluk niŋyak rek dap ñiyak.
10 Ele sabia muito bem que os chefes dos sacerdotes tinham inveja de Jesus e que era por isso que o haviam entregado a ele.
11 Pen bi Gor nup simboŋgep yomb gok, biynimb gok kuyip aŋgyak, Paylat nup aŋgem, Barabas nup wisik yokiy; Jiysis nup kirginimuŋ. Aŋgeyak, biynimb gok Paylat nup aŋgyak, “Barabas nup, chinup wisik yoknimin aŋgyak.”
11 Mas os chefes dos sacerdotes atiçaram o povo para que pedisse a Pilatos que, em vez de soltar Jesus, ele soltasse Barrabás.
12 Kun aŋgeyak, Paylat aŋgak, “Kun apim ak, kiyŋ yomb nimbik anup yerginim?”
12 Pilatos falou outra vez com o povo. Ele perguntou: — O que vocês querem que eu faça com este homem que vocês chamam de rei dos judeus?
13 Aŋgek, kiyk meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aynimimb aŋgyak.”
13 E eles gritaram: — Crucifica!
14 Aŋgeyak, Paylat aŋgak, “Nuk tap yerip timey gek, kun ginim?” Aŋgek, kiyk meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aynimimb! Mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aynimimb aŋgyak!”
14 — Que crime ele cometeu? — perguntou Pilatos. Mas eles gritaram ainda mais alto: — Crucifica! Crucifica!
15 Aŋgyak kun ak, biynimb gok kuyip tep ginimuŋ aŋgiy, Paylat Barabas nup yikop aŋgyokiy, binuk gunap kuyip aŋgak, “Jiysis nup miñ diy, tapin nep pikiy, amiybi gok kuyip ñem, dam mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayniŋgiy aŋgak.”
15 Então Pilatos, querendo agradar o povo, soltou Barrabás, como eles haviam pedido. Depois mandou chicotear Jesus e o entregou para ser crucificado.
16 Aŋgek, amiybi gok Jiysis nup dand gapman biyomb Paylat korip ak amiy, bi kiyk gunap kuyip suk aŋgey apey,
16 Aí os soldados levaram Jesus para o pátio interno do Palácio do Governador e reuniram toda a tropa.
17 chech likañ paryomb gapman yomb gok aypay rek ak dand apiy, Jiysis nup ayñiy, tap ñiwñiw sek gunap tik dand apiy, kiyŋ aypay arband rek bap giy, jun biyoŋ ayñiyak.
17 Depois vestiram em Jesus uma capa vermelha e puseram na cabeça dele uma coroa feita de ramos cheios de espinhos.
18 Ayñiy, nup poliys gipay rek chimkom diy aŋgyak, “Jiwda kiyŋ yomb kiyk biy perper mindonimuŋ aŋgyak.”
18 E começaram a saudá-lo, dizendo: — Viva o Rei dos Judeus!
19 Kun aŋgiy, nup kur diy, jun biyoŋ pikiy, kiñuk giñiy, mindek kiñiŋ siŋak koŋgim yimiy, jun paŋgyak.
19 Batiam na cabeça dele com um bastão, cuspiam nele e se ajoelhavam, fingindo que o estavam adorando.
20 Nup kun giy aŋgjiwiy, chech likañ paryomb nup ayñiyak ak tuŋgasik diy, chech nuk key ak ayñiy, ñaŋgbirik ayniŋg dand saŋdiyak.
20 Depois de terem caçoado dele, tiraram a capa vermelha e o vestiram com as suas próprias roupas. Em seguida o levaram para fora a fim de o crucificarem.
21 Kiyk namb okok amyiŋg, Saymon miñmon Sayriyniy nimb ak, okok giraŋgiy apiy Jerusalem amniŋg gek, nup namb pikiy minim kilis aŋgiy aŋgyak, “Jiysis nup mon kiros ak dand amnoŋ aŋgyak.”
21 No caminho, os soldados encontraram um homem chamado Simão, que vinha do campo para a cidade. Esse Simão, o pai de Alexandre e Rufo, era da cidade de Cirene. Os soldados obrigaram Simão a carregar a cruz de Jesus
22 Pen kun giy amiy, Jiysis nup dand miñmon chip jun won tip ak, yimb Golgota apay ak amjakiy,
22 e levaram Jesus para um lugar chamado Gólgota. (Gólgota quer dizer “Lugar da Caveira”.)
23 nup ñiŋg wayn ak diy, malasin silik gunap sek ay ñeyak, ma ñiŋak.
23 Queriam dar a ele vinho misturado com um calmante chamado mirra , mas ele não bebeu.
24 Ma ñimbek, nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ay, chech nup gok bilok keykey diniŋg, sandiw gipay rek giyiŋg diyak.
24 Em seguida os soldados o crucificaram e repartiram as suas roupas entre si, tirando a sorte com dados, para ver qual seria a parte de cada um.
25 — ausente —
25 Eram nove horas da manhã quando crucificaram Jesus.
26 — ausente —
26 Puseram em cima da cruz uma tabuleta onde estava escrito como acusação contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Pen minek kun ak, bi tap siydep omiŋal bap kunep ñaŋgbirik ayak. Bap gol pis bineŋ, bap gol pis biym, Jiysis nup namb biyaŋ ñaŋgbirik ayak.
27 Com Jesus, crucificaram também dois ladrões: um à sua direita e o outro à sua esquerda.
28 Giyak kun ak, Baybol buk ak tikiy, giniŋgambay aŋgyak rek nep giyak. Minim kun ak tikiy aŋgyak, “Nup niŋey, bi tap timey gep bap rek ayniŋgamb aŋgyak.”
28 [Assim se cumpriu o que as Escrituras Sagradas dizem: “Ele foi tratado como se fosse um criminoso.”]
29 Biynimb gok kiyk aran apyan giyiŋg, Jiysis nup niŋiy jun gormar giy, nup aŋgjiwyiŋg aŋgyak, “Gor aŋgniŋep korip ak timbrikem, ñin omiŋal nokom tip giniŋgayn apan ak,
29 Os que passavam por ali caçoavam dele, balançavam a cabeça e o insultavam assim: — Ei, você que disse que era capaz de destruir o Templo e tornar a construí-lo em três dias!
30 miñiy nand key giy kim amey, chin niŋun aŋgyak.”
30 Pois desça da cruz e salve-se a si mesmo!
31 Gor nup simboŋgep biyomb gok sek, bi low tiysa gok sek Jiysis nup kunep aŋgjiwiy aŋgyak, “Biynimb gunap kuyip gamb kim ambay rek, nuk key kunep giy kim amnaŋ akaŋ.
31 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei também caçoavam dele, dizendo: — Ele salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!
32 Per Yisrel biynimb kiyŋ yomb kiyk mindpiyn aŋgip rek, miñiy nup ñaŋgbirik aypay ak, key giy kim amek ker, niŋind aŋgip aŋgiy niŋun akaŋ aŋgyak.” Pen bi Jiysis yip ñaŋgbirik ayak omiŋal ak nup kunep aŋgjiwrik.
32 Vamos ver o Messias , o Rei de Israel, descer agora da cruz e então creremos nele! E os ladrões que foram crucificados com Jesus também o insultavam.
33 Pumbnamb yomb biyoŋ won ak kisyim apiy, mind dand amiy, pumb kuyim gak won ak tip melik gak.
33 Ao meio-dia começou a escurecer, e toda a terra ficou três horas na escuridão.
34 Melik gakniŋ, Jiysis Jiwda minim ay, meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Eloy, Eloy, lema sambaktaniy aŋgak.” Minim aŋgak kun ak, kiñiŋ nuk ak aŋgak, “Bapiy Gor! Bapiy Gor! Yip yenen kirpan aŋgiy aŋgak.”
34 Às três horas da tarde Jesus gritou bem alto:
35 Aŋgek, biynimb maŋ kun siŋak mindeyak gok niŋiy aŋgyak, “Niŋim! Yilayja nup suk asap aŋgyak.”
35 Algumas pessoas que estavam ali ouviram isso e disseram: — Escutem! Ele está chamando Elias!
36 Pen bi bap tap kipromb rek band bap diy, ñiŋg wayn maniy sikoy tawpay miŋgan biyaŋ tawek amek, Jiysis nup ñen ñiŋaŋ aŋgiy, gamil par ak di kambis ñaŋgiy, mindek biyoŋ ñiyiŋg aŋgak, “Chin niŋmindon, Yilayja apiy, nup tuŋgasik dam man biyaŋ ayniŋgamb akaŋ aŋgak.”
36 Alguém correu e molhou uma esponja em vinho comum, pôs na ponta de um bastão, deu para Jesus beber e disse: — Esperem! Vamos ver se Elias vem tirá-lo da cruz!
37 Kun aŋgiy niŋmindyakniŋ, Jiysis meŋg miŋgan dand araniy minim yomb aŋgiy kumak.
37 Aí Jesus deu um grito forte e morreu.
38 Won kun anep, chech paryomb Gor aŋgniŋep korip ñiluk kapkap miŋgan biyaŋ pilgiyak ak, puŋgrik biyoŋ biyaŋ ay, miŋgan sek mindek.
38 Então a cortina do Templo se rasgou em dois pedaços, de cima até embaixo.
39 Amiybi gok biyomb kiyk ak, kiros bak namb akniy ken siŋak mindiy niŋak, Jiysis kun aŋgiy kumek, tap yerip yerip gak gok niŋiy aŋgak, “Niŋind apay. Bi kun ak Gor Ñinuk yimb aŋgak.”
39 O oficial do exército romano que estava em frente da cruz, vendo Jesus morrer daquele modo, disse: — De fato, este homem era o Filho de Deus!
40 — ausente —
40 Algumas mulheres também estavam ali, olhando de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Salomé e Maria, que era mãe de José e de Tiago, o mais moço.
41 — ausente —
41 Essas mulheres tinham acompanhado e ajudado Jesus quando ele estava na Galileia. Além dessas, estavam ali muitas outras mulheres que tinham ido com ele para Jerusalém.
44 Aŋgniŋek, Paylat Jiysis won akay kumimb aŋgiy jiwdiy, poliys opiysa yomb anup aŋgek apek aŋgniŋak. Aŋgniŋek aŋgak, “Mindarik kumimb aŋgak.”
44 Pilatos ficou admirado quando soube que Jesus já estava morto. Chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que Jesus tinha morrido.
45 Kun aŋgek, Paylat Josep nup aŋgak, “Dam komnimin aŋgak.”
45 Depois de receber a informação do oficial, Pilatos entregou a José o corpo de Jesus.
46 Aŋgek, Josep chech tund yomb bap tawiy, bi gunap yip Jiysis nup tuŋgasik dand apyapiy, maŋgiysek pipkomiy, dam kamb miŋgan kisenimb nep kilukiy, chip ma komyak miŋgan ak komyak. Komiy, kamb yomb bap tuŋgmilokey amek, kawrumb ak pil giyak.
46 José comprou um lençol de linho, tirou o corpo da cruz e o enrolou no lençol. Em seguida pôs o corpo num túmulo cavado na rocha e rolou uma grande pedra para fechar a entrada do túmulo.
47 Pen Mariya Makdala yip, Mariya Josis nonim yip niŋmindrikniŋ nup komyak.
47 Maria Madalena e Maria, a mãe de José, estavam olhando e viram onde o corpo de Jesus foi colocado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.