Marcos 14
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVI
1 — ausente —
1 Faltavam apenas dois dias para a Páscoa e para a festa dos pães sem fermento. Os chefes dos sacerdotes e os mestres da lei estavam procurando um meio de flagrar Jesus em algum erro e matá-lo.
2 — ausente —
2 Mas diziam: "Não durante a festa, para que não haja tumulto entre o povo".
3 Jiysis miñmon Beteniy amiy, bi Saymon korip ak am bisgiy tap ñiŋyak. Bi kun ak, nind soy ayndik ayek, Jiysis gek suŋ ayak. Pen tap ñiŋyakniŋ, biyn bap wel kuyrep wak maniy yomb tawpay ak, botol sek dand apiy, namb ak pikpaŋgiy, Jiysis nup jun biyoŋ soŋgak.
3 Estando Jesus em Betânia, reclinado à mesa na casa de um homem conhecido como Simão, o leproso, aproximou-se dele certa mulher com um frasco de alabastro contendo um perfume muito caro, feito de nardo puro. Ela quebrou o frasco e derramou o perfume sobre a cabeça de Jesus.
4 — ausente —
4 Alguns dos presentes começaram a dizer uns aos outros, indignados: "Por que este desperdício de perfume?
5 — ausente —
5 Ele poderia ser vendido por trezentos denários, e o dinheiro dado aos pobres". E a repreendiam severamente.
6 Kun aŋgeyak, Jiysis kuyip aŋgak, “Nup kirgim; yip gip kun ak, girep yimb gip.
6 "Deixem-na em paz", disse Jesus. "Por que a estão perturbando? Ela praticou uma boa ação para comigo.
7 Biynimb tap ma mindip gok, nimb yip per mindeniŋgambim rek, tap ñiniŋg ñinimimb; yand yip per ma mindoniŋgambun.
7 Pois os pobres vocês sempre terão consigo, e poderão ajudá-los sempre que o desejarem. Mas a mim vocês nem sempre terão.
8 Biyn kun biy tap nuk gep rek ak gip. Kumen wel kuyrep wip ak ayñiy komniŋgambay rek, yip nind ayñisap.
8 Ela fez o que pôde. Derramou o perfume em meu corpo antecipadamente, preparando-o para o sepultamento.
9 Kun ak nimbip niŋind yimb aspiyn. Minim tep yip ak miñmon okok aŋgñey amnakniŋ, gip kun ak sek aŋgyiŋg, gos nup sakiy ma giniŋgambay aŋgak.”
9 Eu lhes asseguro que onde quer que o evangelho for anunciado, em todo o mundo, também o que ela fez será contado em sua memória".
10 Pen Jiysis binuk Jiwdas Yiskariyot, bi Gor nup simboŋgep yomb gok kuyip mimuŋg giniŋg amnak.
10 Então Judas Iscariotes, um dos Doze, dirigiu-se aos chefes dos sacerdotes a fim de lhes entregar Jesus.
11 Bi Gor nup simboŋgep yomb kun gok, mimuŋg kun ak niŋiy, tep gek aŋgyak, “Nip maniy gunap ñiniŋgambun aŋgyak.” Aŋgeyak mey, Jiwdas yergiy aŋgen apiy, Jiysis nup dand amniyaŋ aŋgiy, gos piyow niŋmindek.
11 A proposta muito os alegrou, e lhe prometeram dinheiro. Assim, ele procurava uma oportunidade para entregá-lo.
12 Biret yiys sek ma ñimbay ñin yomb Pasopa apay ak apek, kanj siypsiyp ñiluk pikñiŋemb ñin ak, Jiysis binuk gok nup aŋgyak, “Tap chin ñiŋniŋgambun gok, wikan akay gayrep ginjun?”
12 No primeiro dia da festa dos pães sem fermento, quando se costumava sacrificar o cordeiro pascal, os discípulos de Jesus lhe perguntaram: "Aonde queres que vamos e te preparemos a refeição da Páscoa? "
13 Aŋgeyak, binuk omiŋal aŋgyokiy aŋgak, “Nir miñmon dawin yomb ak amiy niŋniŋgayr: bi bap ñiŋg mal dand ameniŋgamb. Nup namb pikiy, korip kun ak amiy,
13 Então ele enviou dois de seus discípulos, dizendo-lhes: "Entrem na cidade, e um homem carregando um pote de água virá ao encontro de vocês. Sigam-no
14 bi korip nop nimb anup aŋgniŋiy aŋgnimiyr, ‘Tiysa aŋgip, “Bi yand gok yip tap ñiŋniŋgambun miŋgan akay aŋgip,” aŋgiy aŋgniŋer’
14 e digam ao dono da casa em que ele entrar: ‘O Mestre pergunta: Onde é o meu salão de hóspedes, no qual poderei comer a Páscoa com meus discípulos? ’
15 nirip dam korip ar biyoŋ cheya tap okok maŋgiysek mindip miŋgan ak yomniŋgamb. Yomek, tap ñiŋniŋgambun gok tip kun ak gayrep genimiyr aŋgak.”
15 Ele lhes mostrará uma ampla sala no andar superior, mobiliada e pronta. Façam ali os preparativos para nós".
16 Kun giy aŋgyokek, miñmon dawin yomb ak amiy aŋgak rek nep mindek mey; Pasopa tap ñiŋniŋg giyak ak, gayrep gerik.
16 Os discípulos se retiraram, entraram na cidade e encontraram tudo como Jesus lhes tinha dito. E prepararam a Páscoa.
17 Duŋgep won ak, Jiysis binuk gunap yip amjakiy,
17 Ao anoitecer, Jesus chegou com os Doze.
18 tap ñimbyiŋg aŋgak, “Nimbip niŋind yimb aspiyn. Bi chin yip tap jimñiy ñimbsipun biy, bap yip pikayaŋ aŋgiy mimuŋg giniŋgamb aŋgak.”
18 Quando estavam comendo, reclinados à mesa, Jesus disse: "Digo-lhes que certamente um de vocês me trairá, alguém que está comendo comigo".
19 Kun aŋgek, binuk gok simb gek gos par ayiŋg, nup nokom nokom aŋgniŋyiŋg aŋgyak, “Yand mer akaŋ aŋgiy,” aŋgniŋeyak aŋgak,
19 Eles ficaram tristes e, um por um, lhe disseram: "Com certeza não sou eu! "
20 “Nimb bi yand onep wimiŋgan ak, bap kun giniŋgamb. Bi kun ak mey, yand yip tap diys nokom jimñiy ñimbsipur biy.
20 Afirmou Jesus: "É um dos Doze, alguém que come comigo do mesmo prato.
21 Baybol buk ak tikiy aŋgyak rek kumniŋgayn ak pen, bi yip pikayaŋ aŋgiy, mimuŋg giniŋgamb anup simb niŋsipiyn. Nup ma tikpiyap rek, timey kun ak rek ma giy, yiwur yomb kun ak ma dipkop aŋgak.”
21 O Filho do homem vai, como está escrito a seu respeito. Mas ai daquele que trai o Filho do homem! Melhor lhe seria não haver nascido".
22 Tap ñimbyiŋg Jiysis biret ak diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋg binuk gok kuyip ñiyiŋg aŋgak, “Diy ñiŋim! Ak mumbwak yand ak nimbip ñispiyn aŋgak.”
22 Enquanto comiam, Jesus tomou o pão, deu graças, partiu-o, e o deu aos discípulos, dizendo: "Tomem; isto é o meu corpo".
23 Pen ñiŋg wayn kap ak kunep diy, Gor nup tep aŋgiy, binuk gok kuyip ñek ñiŋyakniŋ aŋgak,
23 Em seguida tomou o cálice, deu graças, ofereceu-o aos discípulos, e todos beberam.
24 “Ñiŋg biy mey, likañ yand biynimb kuŋaynep, kuyip nen yowniŋgamb rek nimbip ñispiyn. Likañ yand yowniŋgamb kun ak mey, biynimb kuŋaynep diniŋgayn aŋgak minim ak wos amniŋgamb aŋgak.”
24 E lhes disse: "Isto é o meu sangue da aliança, que é derramado em favor de muitos.
25 Kun aŋgiy aŋgak, “Yand nimbip niŋind yimb aspiyn. Miñiy ñin biy tikiy ñiŋg wayn ma ñiŋniŋgayn. Yikop nep minden minden, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ñin ak winiŋgamb aŋgak.”
25 Eu lhes afirmo que não beberei outra vez do fruto da videira, até aquele dia em que beberei o vinho novo no Reino de Deus".
26 Kun aŋgiy, binuk gok yip lotiw kamep bap aŋgyiŋg, miñmon Oliyp dum amniyak.
26 Depois de terem cantado um hino, saíram para o monte das Oliveiras.
27 Jiysis aŋgak, “Baybol buk ak tikiy aŋgyak ‘Gor bi kanj siypsiyp mokep anup pikayeniŋgamb, kanj siypsiyp gok pirik keykey amniŋgambay aŋgak.’ Kun ak rek, mindak nimb maŋgiysek yip kirgiy pirik amniŋgambim.
27 Disse-lhes Jesus: "Vocês todos me abandonarão. Pois está escrito: ‘Ferirei o pastor, e as ovelhas serão dispersas’.
28 Pen yand kumiy tikjakiy, miñmon Galiyliy ameniŋgayn, nimb kisen niniŋgambim aŋgak.”
28 Mas, depois de ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galiléia".
29 Aŋgek, Piyta aŋgak, “Bi gunap nip kirginiŋgiy rek ayip ak pen; yand nip ma kirginiŋgayn aŋgak.”
29 Pedro declarou: "Ainda que todos te abandonem, eu não te abandonarei! "
30 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yand nip niŋind aspiyn; kisyimnamb biyaŋ kakaruk suk omiŋal ma aŋgniŋgamb won ak, Jiysis nup ma niŋbiyn aŋgiy, yinj omiŋal nokom aŋgniŋgamban aŋgak.”
30 Respondeu Jesus: "Asseguro-lhe que ainda hoje, esta noite, antes que duas vezes cante o galo, três vezes você me negará".
31 Aŋgek, Piyta kilis yimb giy aŋgak, “Yip nip sek pikayniŋg pikayniŋgiy ak pen; nip ma niŋbiyn aŋgiy ma aŋgniŋgayn aŋgak.” Jiysis binuk gunap, Piyta aŋgak rek nep aŋgyak.
31 Mas Pedro insistia ainda mais: "Mesmo que seja preciso que eu morra contigo, nunca te negarei". E todos os outros disseram o mesmo.
32 Jiysis binuk gok yip miñmon Getsemeniy amiy kuyip aŋgak, “Nimb siŋbiy bisiŋg mindem, yand am Bapiy nup aŋgniŋiyn aŋgak.”
32 Então foram para um lugar chamado Getsêmani, e Jesus disse aos seus discípulos: "Sentem-se aqui enquanto vou orar".
33 Kun aŋgiy Piyta, Jemis, Jon kuyip poŋind amiy aŋgak,
33 Levou consigo Pedro, Tiago e João, e começou a ficar aflito e angustiado.
34 “Mindmaŋgiy yip piŋiyñiy nep aysap ak, kumnim rek ayip. Biy mindiy, niŋmindenimimb aŋgak.”
34 E lhes disse: "A minha alma está profundamente triste, numa tristeza mortal. Fiquem aqui e vigiem".
35 Kun aŋgiy kuyip aŋgay, nuk yep maŋ kun siŋak amiy, jomluk ak man biyaŋ ay, Nop nup aŋgniŋyiŋg aŋgak, “Tap yip giniŋg gisap ak, mer aŋgiy ker, mer aŋgnimin.
35 Indo um pouco mais adiante, prostrou-se e orava para que, se possível, fosse afastada dele aquela hora.
36 Bapiy, nand Biyomb mindpan rek, yerer giniŋg giniŋgamban. Tap yip giniŋg gisap ak mer aŋgniŋg aŋgniŋgamban. Pen gos yand niŋbiyn rek ma ginimin, gos nak key niŋban ar ak ginimin aŋgak.”
36 E dizia: "Aba, Pai, tudo te é possível. Afasta de mim este cálice; contudo, não seja o que eu quero, mas sim o que tu queres".
37 Aŋgiy, andkind binuk omiŋal nokom mindeyak ak apiy niŋak; pisnep kin ameyak, Saymon Piyta nup aŋgak, “Yenen kinjipan? Tapin won bap niŋmindenimin rek ma ayip?
37 Então, voltou aos seus discípulos e os encontrou dormindo. "Simão", disse ele a Pedro, "você está dormindo? Não pôde vigiar nem por uma hora?
38 Timey ginjun rek ayip aŋgiy, gos tep niŋiy, Gor nup aŋgniŋyiŋg mindenimimb. Gosimb nimbik ak giniŋg niŋimb ak pen, mumbwak anep mawses gip aŋgak.”
38 Vigiem e orem para que não caiam em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca. "
39 Kun aŋgiy, andkind amiy, Nop nup aŋgniŋak rek, tip ak aŋgniŋak.
39 Mais uma vez ele se afastou e orou, repetindo as mesmas palavras.
40 Pen andkind apiy niŋak, wisin apek pisnep kin amniyak. Niŋiy kuyip aŋgak, “Nimb kinjipim?” Aŋgek siskoy diy, pen aŋgniŋgiy rek ma ayak.
40 Quando voltou, de novo os encontrou dormindo, porque seus olhos estavam pesados. Eles não sabiam o que lhe dizer.
41 Pen kisen amiy andkind apiy, tip ak kineyak niŋiy, aŋgak, “Nimb yikop kin mindpim? Mey tep! Bi Gor minim ma niŋbay gok yip diniŋg asway.
41 Voltando pela terceira vez, ele lhes disse: "Vocês ainda dormem e descansam? Basta! Chegou a hora! Eis que o Filho do homem está sendo entregue nas mãos dos pecadores.
42 Biriwin. Niŋim! Bi yip mimuŋg gip ak yakam lipiŋg dand apchakip nen, tikjakem, asway miŋgan bindoŋ amnun aŋgak.”
42 Levantem-se e vamos! Aí vem aquele que me trai! "
43 Kun aŋgakniŋ, bi low tiysa gok, bi Gor nup simboŋgep yomb gok, bi minim tuŋgasikep gok aŋgyak rek, binuk Jiwdas Yiskariyot, bi gunap poŋind amjakak. Bi poŋind owak kun gok, baynat gunap, kur gunap sek diy, nuk yip wiyak.
43 Enquanto ele ainda falava, apareceu Judas, um dos Doze. Com ele estava uma multidão armada de espadas e varas, enviada pelos chefes dos sacerdotes, mestres da lei e líderes religiosos.
44 Pen maŋ maŋ giyiŋg, Jiwdas bi kun gok kuyip aŋgak, “Bi am kaykol giniŋgayn anup, chichiy diy dand kor amnimimb aŋgak.”
44 O traidor havia combinado um sinal com eles: "Aquele a quem eu saudar com um beijo, é ele: prendam-no e levem-no em segurança".
45 Kun aŋgiy, Jiysis mindek siŋak amjakiy, Tiysa aŋgiy, nup kaykol gakniŋ,
45 Dirigindo-se imediatamente a Jesus, Judas disse: "Mestre! ", e o beijou.
46 bi gunap apiy nup chichiy diyak.
46 Os homens agarraram Jesus e o prenderam.
47 Kun giyakniŋ, Jiysis binuk bap baynat nuk ak lipiŋg diy, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb woŋg giñemb anup, timund piskind ak pisnep timbrik yokak.
47 Então, um dos que estavam por perto puxou a espada e feriu o servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
48 Pen Jiysis nup kun giy chichiy deyak aŋgak, “Yand bi tap siy diy minden rek; baynat, yir, tap gok kun giy dapiy yip dispim.
48 Disse Jesus: "Estou eu chefiando alguma rebelião, para que vocês venham me prender com espadas e varas?
49 Per Gor aŋgniŋep korip ak amiy, nimb yip mindiy, biynimb minim aŋgñimbiyn ak pen, yip ma dipim. Pen miñiy giniŋgamb aŋgiy, Baybol buk ak tikyak rek gispim aŋgak.”
49 Todos os dias eu estava com vocês, ensinando no templo, e vocês não me prenderam. Mas as Escrituras precisam ser cumpridas".
50 Pen Jiysis nup kun giy diyakniŋ, binuk gok nup kirgiy, maŋgiysek pirik amdiyak.
50 Então todos o abandonaram e fugiram.
51 — ausente —
51 Um jovem, vestindo apenas um lençol de linho, estava seguindo a Jesus. Quando tentaram prendê-lo,
52 — ausente —
52 ele fugiu nu, deixando o lençol para trás.
53 Jiysis nup dand bi Gor nup simboŋgep yomb yimb korip ak amniyak. Dand ameyak, bi Gor nup simboŋgep yomb gok diy, bi low tiysa gok diy, bi Jiwda kanjsol yikop gok diy, ap korip kun ak nan-geyak.
53 Levaram Jesus ao sumo sacerdote; e então se reuniram todos os chefes dos sacerdotes, os líderes religiosos e os mestres da lei.
54 Piyta loslos ay dand amiy, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb korip ak amjakiy, bi korip kun ak woŋg giyiŋgipay gok yip bisgiy, mon maŋiy mindeyak.
54 Pedro o seguiu de longe até o pátio do sumo sacerdote. Sentando-se ali com os guardas, esquentava-se junto ao fogo.
55 Bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, bi Jiwda kanjsol yikop gok sek Jiysis giraŋgyiŋgip minim kiñiŋ bap diy nup ñaŋgayun aŋgiy,
55 Os chefes dos sacerdotes e todo o Sinédrio estavam procurando depoimentos contra Jesus, para que pudessem condená-lo à morte, mas não encontravam nenhum.
56 biynimb gunap dand apey, kuŋaynep yesek tom giyak ak pen; minim kun gok, okok nimb okok nimb aŋgey, nup chiŋgnimuŋ rek ma ayak.
56 Muitos testemunharam falsamente contra ele, mas as declarações deles não eram coerentes.
57 — ausente —
57 Então se levantaram alguns e declararam falsamente contra ele:
58 — ausente —
58 "Nós o ouvimos dizer: ‘Destruirei este templo feito por mãos humanas e em três dias construirei outro, não feito por mãos de homens’ ".
59 Minim aŋgyak kun ak kunep niŋey sisker yimb ayak.
59 Mas, nem mesmo assim, o depoimento deles era coerente.
60 Bi Gor nup simboŋgep yomb yimb ak, biynimb mindeyak namb ak tikjakiy, Jiysis nup aŋgak, “Minim nip aspay ak pen bap ma aŋgniŋgamban?”
60 Depois o sumo sacerdote levantou-se diante deles e perguntou a Jesus: "Você não vai responder à acusação que estes lhe fazem? "
61 Aŋgek, Jiysis minim bap pen ma yimb aŋgek, tip ak aŋgniŋiy aŋgak, “Nand mey Jiwda kiyŋ yomb kiyk; Biyomb tep ak Ñinuk yimb?”
61 Mas Jesus permaneceu em silêncio e nada respondeu. Outra vez o sumo sacerdote lhe perguntou: "Você é o Cristo, o Filho do Deus Bendito? "
62 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yaw. Mey yand nep. Bi bap Ñinuk Nop ñin yipund kind okok ken mindiy, semb band sek apek niŋniŋgambim aŋgak.”
62 "Sou", disse Jesus. "E vereis o Filho do homem assentado à direita do Poderoso vindo com as nuvens do céu".
63 Kun aŋgek, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb kun ak, yenen Gor nup aŋgjiwyiŋg kun asap aŋgiy, chech nuk ak key tuŋgrikiy,
63 O sumo sacerdote, rasgando as próprias vestes, perguntou: "Por que precisamos de mais testemunhas?
64 kuyip aŋgak, “Nuk minim timey asap kun ak yerip gos niŋsipim?” Aŋgek, bi Jiwda kanjsol gok maŋgiysek aŋgyak, “Kun giy aŋgip rek, nup pikayep aŋgyak.”
64 Vocês ouviram a blasfêmia. Que acham? " Todos o julgaram digno de morte.
65 Aŋgiy, bi gunap Jiysis nup kiñuk giy, chech band bap di windin nup ak pik yiwgiy, pikyiŋg aŋgyak, “Yand Gor Ñinuk aŋgiy, tap key yimb gipan ak, miñiy nip an piksap ak key niŋiy, chinup aŋgey niŋun aŋgyak.” Bi Gor aŋgniŋep korip poliys gok kunep nup tapin nep pikyak.
65 Então alguns começaram a cuspir nele; vendaram-lhe os olhos e, dando-lhe murros, diziam: "Profetize! " E os guardas o levaram, dando-lhe tapas.
66 — ausente —
66 Estando Pedro em baixo, no pátio, uma das criadas do sumo sacerdote passou por ali.
67 — ausente —
67 Vendo Pedro a aquecer-se, olhou bem para ele e disse: "Você também estava com Jesus, o Nazareno".
68 Aŋgek, Piyta aŋgak, “Nak yerip aspan! Minim aspan ak ma niŋbiyn aŋgak.” Kun aŋgiy, mis biyaŋ amnakniŋ, kakaruk suk aŋgak.
68 Contudo ele o negou, dizendo: "Não o conheço, nem sei do que você está falando". E saiu para o alpendre.
69 Biyn kun anep, Piyta nup tip ak niŋiy, bi mindeyak gok kuyip aŋgak, “Bi biy kunep Jiysis binuk bap aŋgak.” Aŋgek aŋgak, “Bi kun ak ma niŋbiyn aŋgak!”
69 Quando a criada o viu lá, disse novamente aos que estavam por perto: "Esse aí é um deles".
70 Tapin won bap mindiy, bi mindeyak kun gok Piyta nup tip ak aŋgyak, “Nak kunep miñmon Galiyliy nimb ak, chin niŋbun: nand bi kiyk bap aŋgyak.”
70 De novo ele negou. Pouco tempo depois, os que estavam sentados ali perto disseram a Pedro: "Certamente você é um deles. Você é galileu! "
71 Aŋgeyak aŋgak, “Biyomb niŋmindip; yesek aŋgen yip pikaynimuŋ. Pen niŋind yimb apiyn! Bi kun apim ak yand ma niŋbiyn aŋgak.”
71 Ele começou a se amaldiçoar e a jurar: "Não conheço o homem de quem vocês estão falando! "
72 Kun aŋgakniŋ, kakaruk ak tip suk aŋgek, Jiysis nind kakaruk omiŋal suk ma aŋgniŋgamb won ak, nup ma niŋbiyn aŋgiy, yinj omiŋal nokom aŋgniŋgamban aŋgak minim ak niŋek, simb gek siy yomb aŋgak.
72 E logo o galo cantou pela segunda vez. Então Pedro se lembrou da palavra que Jesus lhe tinha dito: "Antes que duas vezes cante o galo, você me negará três vezes". E se pôs a chorar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.