Marcos 10
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Jiysis Kapaniyam kirgiy, Jiwdiya miñmon namb okok amiy, am Joden ñiŋg tikiy, pis bindoŋ amnak. Amek, biynimb gok niŋiy, ap nan-geyak, nuk per giyiŋgip rek kuyip minim aŋgñak.
1 Jesus saiu daquele lugar e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão. Uma grande multidão se ajuntou outra vez em volta dele, e ele ensinava todos, como era o seu costume.
2 Bi Peresiy gok Jiysis yerip rek aŋgniŋgamb aŋgiy, mindek ak apiy, aŋgniŋiy aŋgyak, “Bi gok biyn diy, aŋgyokniŋg aŋgyokniŋgambay akaŋ, yerip gos niŋban?”
2 Alguns fariseus , querendo conseguir uma prova contra ele, perguntaram: — De acordo com a nossa
3 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Mosis minim yerip aŋgiy tikak?”
3 Jesus respondeu com esta pergunta:
4 Aŋgek aŋgyak “Mosis aŋgak, ‘Biyn aŋgyokniŋg; nip aŋgyoksipiyn aŋgiy, nup ñiwkil band bap tikñiy aŋgyoknimuŋ aŋgak’ aŋgyak.”
4 Eles responderam: — Moisés permitiu ao homem dar à sua esposa um documento de divórcio e mandá-la embora.
5 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Minim aŋgñey kasek ma dipim rek, Mosis minim kun ak tikak.
5 Então Jesus disse:
6 Pen Gor miñmon alwol gayak ñin ak, bi gay biyn gay gak.
6 Mas no começo, quando foram criadas todas as coisas, foi dito: “Deus os fez homem e mulher.
7 Ar kun ak mey, bi gok nop nonim sikop yip mindiy, biyn diyiŋg kuyip kirgiy,
7 Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher,
8 kiykber jimñiy kiner mumbwak nokom ayip. Gor aŋgek mumbwak nokom yimb ayniŋgamb kun ak,
8 e os dois se tornam uma só pessoa.” Assim, já não são duas pessoas, mas uma só.
9 bi gunap tikjakiy, kuyip aŋg tuŋgasik keykey ma ayniŋgiy aŋgak.”
9 Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
10 Kun aŋgiy, binuk gok yip tip ak korip miŋgan biyaŋ amiy,
10 Quando já estavam em casa, os discípulos tornaram a fazer perguntas sobre esse assunto.
11 nup minim kun ak tip aŋgniŋeyak aŋgak, “Bi gok biyn diy aŋgyokiy, biyn kisenimb diniŋgambay ak, tap siy tap timey giniŋgambay.
11 E Jesus respondeu:
12 Pen biyn gok kunep bi diy kirgiy, bi kisenimb diniŋgambay ak, tap siy tap timey giniŋgambay aŋgak.”
12 E, se a mulher mandar o seu marido embora e casar com outro homem, ela também estará cometendo adultério.
13 Biynimb gunap, Jiysis ñapan chinup gok bilesiym gaŋ aŋgiy, dand apey, binuk gok kuyip aŋg geyak,
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos repreenderam aquelas pessoas.
14 Jiysis kuyip pen aŋg giy aŋgak, “Ñapan sikoy gok kirgem yip ker wiyaŋ. Gor biynimb nuk diyn aŋgiy niŋimb mey kun gok rek.
14 Quando viu isso, Jesus não gostou e disse:
15 Biynimb yomb gok, ñapan ŋaŋ Gor ker opay rek ma apeniŋgambay, kuyip ma diniŋgamb. Nimbip niŋind yimb aspiyn aŋgak.”
15 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
16 Kun aŋgiy, ñapan ŋaŋ gok kuyip kaygiy, ñin jun ar ay aŋgak, “Gor nimbip kond mindonimuŋ aŋgak.”
16 Então Jesus abraçou as crianças e as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Pen Jiysis amnakniŋ, bi bap puŋgrikind aŋgiy amek kiñiŋ siŋak koŋgim yimiy aŋgak, “Tiysa tep yimb! Yand yerer gen, Gor gek perper mindeniŋgayn?”
17 Quando Jesus estava saindo de viagem, um homem veio correndo, ajoelhou-se na frente dele e perguntou: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
18 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yip yenen tiysa tep yimb apan? Biynimb bap tep yimb ma mindpay; Gor nokom mey bi tep yimb mindip.
18 Jesus respondeu:
19 Pen nand niŋban: Gor low anep wanjrem biyoŋ aŋgip, ‘Chip ma ñaŋgnimimb; biyn siy bi siy ma ginimimb; tap siy ma dinimimb; yesek ma aŋgnimimb; yesek yesek aŋgyiŋg biynimb gunap tap gok ma taw piliŋg dinimimb; nap nanim aŋgnimiyr rek niŋnimimb aŋgip’ aŋgak.”
19 Você conhece os mandamentos: “Não mate, não cometa adultério, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, não tire nada dos outros, respeite o seu pai e a sua mãe.”
20 Kun aŋgek, bi kun ak Jiysis nup aŋgak, “Tiysa. Yand ñiskoy miŋg tikiy, low kun gok niŋyiŋg mindpiyn aŋgak.”
20 — Mestre, desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o homem.
21 Aŋgek, Jiysis nup wasemb ay aŋgak, “Tap nokom bap nep ma gipan. Amiy, tap nand yerip yerip mindip gok yokiy maniy diy, biynimb tap ma mindip gok kuyip ñinimin. Kun giy mey, mindrep gep nand ak mindeniŋgamb Gor miñmon biyoŋ. Apiyn rek giy apiy, yand yip taŋgonjur aŋgak.”
21 Jesus olhou para ele com amor e disse:
22 Kun aŋgek, bi kun ak tap nuk kuŋay mindek rek, simb gek gos par yimb ayiŋg amnak.
22 Quando o homem ouviu isso, fechou a cara; e, porque era muito rico, foi embora triste.
23 Jiysis binuk gok kuyip niŋkuskus giy aŋgak, “Biynimb tap kuŋay mindeniŋgamb gok kosyam yimb Gor biynimb nuk mindey, kuyip diy kond mindeniŋgamb aŋgak.”
23 Jesus então olhou para os seus discípulos, que estavam em volta dele, e disse:
24 Kun aŋgek, gos kuŋaynep niŋeyak, kuyip tip ak aŋgak, “Ñapan yand guniy. Gor biynimb nuk mindniŋg, kosyam yimb biynimb nuk mindeniŋgambay!
24 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantados, mas Jesus continuou:
25 Kanj kamel gok ñiw lekpay miŋgan ak amniŋg, kasek amniŋgiy rek ayniŋgamb; biynimb maniy tap kuŋay mindip gok, kosyam yimb Gor nup gosimb niŋey, kuyip diy kond mindeniŋgamb aŋgak.”
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Kun aŋgek, binuk gok wal yimb aŋgiy, pen aŋgniŋek pen aŋgniŋek giy aŋgyak, “Kun ak Gor biynimb yerip rek gok diy kond mindeniŋgamb aŋgyak.”
26 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantadíssimos e perguntavam uns aos outros: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Aŋgeyak, Jiysis kuyip niŋyiŋg aŋgak, “Biynimb gok key giniŋgiy rek ma ayip; Gor nep mey yerer giniŋg, ginimuŋ rek nep mindip aŋgak.”
27 Jesus olhou para eles e disse:
28 Pen Piyta Jiysis nup aŋgak “Niŋan! Chin nand yip taŋgniŋg, tap chin gok maŋgiysek kirpun aŋgak.”
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor.
29 — ausente —
29 Jesus respondeu:
30 — ausente —
30 receberá muito mais, ainda nesta vida. Receberá cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos, terras e também perseguições. E no futuro receberá a vida eterna.
31 Biynimb kuŋaynep miñiy mindrep gipay gok, kisen mindrep ma giniŋgambay; biynimb kuŋaynep miñiy kosyam mindpay gok, kisen mindrep giniŋgambay aŋgak.”
31 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
32 Pen kiyk Jerusalem amyiŋg, Jiysis nind gak; binuk gok kisen giy gospar ayiŋg amniyakniŋ, biynimb kisen giy apeyak gok niŋiy pirikyak. Jiysis pen, binuk onep wimiŋgan ak kuyip poŋind gol siŋak amiy, tap nup yerip giniŋgamb ak kuyip aŋgñak.
32 Jesus e os discípulos iam pela estrada, subindo para Jerusalém. Ele caminhava na frente, e os discípulos, espantados, iam atrás dele; as outras pessoas que iam com eles estavam com medo. Então Jesus chamou outra vez os discípulos para um lado e começou a falar sobre o que ia acontecer com ele. Jesus disse:
33 Aŋgñiyiŋg aŋgak, “Niŋim; Jerusalem amon, Bi bap Ñinuk nup dam biyomb Gor nup simboŋgep gok sek, bi low tiysa gok sek kuyip ñeniŋgambay, nup kor giy ñaŋgbirik ayep aŋgiy, di bi Jiwda mer gok kuyip ñey,
33 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
34 nup aŋgjiwiy, kiñuk giy, miñ diy pikiy, dam pisnep pikayeniŋgambay kumniŋgamb. Pen ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb aŋgak.”
34 Estes vão zombar dele, cuspir nele, bater nele e matá-lo; mas três dias depois ele ressuscitará.
35 Sebediy ñinuk Jemis yip, Jon yip ñin bap ap Jiysis nup aŋgrik, “Tiysa. Chirmiŋay nip minim bap aŋgniŋniŋg gispur aŋgrik.”
35 Depois Tiago e João, filhos de Zebedeu, chegaram perto de Jesus e disseram: — Mestre, queremos lhe pedir um favor.
36 Kun aŋgerik, Jiysis aŋgak, “Yip aŋgniŋniŋg gispiyr kun ak, nirip yerginim?”
36 — O que vocês querem que eu faça para vocês? — perguntou Jesus.
37 Aŋgek aŋgrik, “Kisen nand Biyomb yimb mindiy, miñmon maŋgiysek kond mindeniŋgamban ñin ak, chirupmiŋay bi kond mindep aŋgiy, bap ñin yipund kind okok ken, bap ñin aŋind kind okok ken mindonjur aŋgrik.”
37 Eles responderam: — Quando o senhor sentar-se no trono do seu
38 Kun aŋger, Jiysis nuk yiwur diniŋgamb rek aŋgiy aŋgak, “Nirmiŋay niŋrep giy ma aspiyr. Ñiŋg silik yand ñiŋniŋgayn ak nirmiŋay kunep ñiŋniŋgayr? Miker yand diniŋgayn ak kunep diniŋgayr?”
38 Jesus respondeu:
39 Aŋgek, “Yaw aŋgrik.” Aŋgerik, Jiysis aŋgak, “Niŋind apiyr ak pen;
39 Eles disseram: — Podemos. Então Jesus disse:
40 ñin yipund kind ak an mindeniŋgamb, ñin aŋind kind ak an mindeniŋgamb ak yand ma aŋgniŋgayn; ak Bapiy tap nuk; nuk key niŋimb rek giniŋgamb aŋgak.”
40 Mas eu não tenho o direito de escolher quem vai sentar à minha direita e à minha esquerda. Pois foi Deus quem preparou esses lugares e ele os dará a quem quiser.
41 Pen Jiysis binuk onep wanjrem ak minim kun ak niŋiy, Jemis yip, Jon yip kuyip kuŋay aŋgniŋg geyak,
41 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, começaram a ficar zangados com Tiago e João.
42 Jiysis kuyip maŋgiysek aŋgek apey aŋgak, “Nimb niŋbim: miñmon okok, biyomb yimb gok biyomb namb kayaŋ gok kuyip kond mindey, biyomb namb kayaŋ biyomb kayaŋ gok kuyip kond mindey, kiy pen biynimb gok kuyip kond mindpay.
42 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
43 Pen nimb kun ak rek ma ginimimb. Bi nimb bap biyomb mindniŋg ginimuŋ ak, biynimb gok kuyip woŋg giñinimuŋ.
43 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
44 Pen biyomb yimb mindniŋg ginimuŋ ak, biynimb gok kuyip monmon yimb woŋg giñinimuŋ.
44 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de todos.
45 Bi bap Ñinuk kunep, yip woŋg giñiyaŋ aŋgiy lum biy ma awak; biynimb Gor nup kirpay gok kuyip nen kumiy, di Gor yip jimñiy ayin aŋgiy owak aŋgak.”
45 Porque até o
46 Jiysis binuk gok yip miñmon Jeriykow kirgiy amniŋg, biynimb kuŋaynep yip amniyak. Bi Timiyas ñinuk Batiymeyas windin koy gek, kinjeŋ gol siŋak bisiŋg mindyiŋg, maniy tap gok nen asimb aŋg mindek.
46 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Jericó. Quando ele estava saindo da cidade, com os discípulos e uma grande multidão, encontrou um cego chamado Bartimeu, filho de Timeu. O cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
47 Aŋg mindakniŋ, Jiysis bi Nasaret nimb asaw aŋgey niŋiy, nuk suk aŋgiy aŋgak, “Jiysis, Depiyt Ñinuk. Yip simb niŋan aŋgak!”
47 Quando ouviu alguém dizer que era Jesus de Nazaré que estava passando, o cego começou a gritar: — Jesus,
48 Aŋgek, biynimb gok nup aŋg giy aŋgyak, “Ma aŋgan! Kapkap mindey aŋgyak.” Kun aŋgyak ak pen, nuk kapkap ma mindek, suk yomb aŋgiy aŋgak, “Depiyt Ñinuk yip simb niŋan aŋgak.”
48 Muitas pessoas o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca, mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
49 Aŋgek, Jiysis maŋ kun siŋak apiy aŋgak, “Nup aŋgem awaŋ.” Aŋgek, biynimb gok bi windin koy anup aŋgyak, “Jiysis nip asap nen; tikjakiy gos sek winimin aŋgyak.”
49 Então Jesus parou e disse: Eles chamaram e lhe disseram: — Coragem! Levante-se porque ele está chamando você!
50 Aŋgeyak, chech parsek nuk ak tuŋgasik yokiy, Jiysis mindek ak kasek amnak.
50 Então Bartimeu jogou a sua capa para um lado, levantou-se depressa e foi até o lugar onde Jesus estava.
51 Amek, Jiysis nup aŋgak, “Yip yergaŋ aŋgiy aswan?” Aŋgek aŋgak, “Tiysa. Windin ak tip niŋiyn aŋgiy aswiyn aŋgak.”
51 — O que é que você quer que eu faça? — perguntou Jesus. — Mestre, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
52 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Tep. Yip gek suŋ ayniŋgamb aŋgiy gos niŋban rek, suŋ ayip nen, amnoŋ aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, day windin yimb niŋiy, Jiysis yip amnak.
52 — Vá; você está curado porque teve fé! — afirmou Jesus. No mesmo instante, Bartimeu começou a ver de novo e foi seguindo Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.