Lucas 9
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 — ausente —
1 Jesus chamou os doze discípulos e lhes deu poder e autoridade para expulsar todos os demônios e curar doenças.
2 — ausente —
2 Então os enviou para anunciarem o Reino de Deus e curarem os doentes.
3 “Pen amniŋg; yir kondim, maniy, wand, chech, tap ñiŋemb tap gok sek dand ma amnimimb. Yikop amnimimb.
3 Ele disse:
4 Korip bap amjakem, nimbip aŋgdeniŋgiy, kiy yip kin tep giy, amniŋg ginimimb ñin ak nep amnimimb.
4 Quando vocês entrarem numa cidade, fiquem na casa em que forem recebidos até irem embora daquele lugar.
5 “Pen miñmon wikan gunap amem, nimbip ma aŋgdeniŋgiy, miñmon kun ak kiriŋg amniŋg, kuyip aŋgnimimb, ‘Minim tep ak dand apambun ma dipim rek, miñmon nimbip biy apon, silkul day day tomb chinup dip ak wiykyokiy amjipun aŋgiy,’ wiykyokiy amnimimb aŋgak.”
5 Mas, se forem mal recebidos, saiam logo daquela cidade. E na saída sacudam o pó das suas sandálias, como sinal de protesto contra aquela gente.
6 Kun aŋgakniŋ, kiyk miñmon sikoy okok amiy, minim tep nup ak aŋgñiyiŋg, biynimb tap gak gok, gey suŋ ayak.
6 Os discípulos então saíram de viagem e andaram por todos os povoados, anunciando o evangelho e curando doentes por toda parte.
7 Pen biynimb gok, Jiysis yerer gak minim ak aŋg amiy apiy giyakniŋ, gapman biyomb Herot niŋiy, gos kuŋay yimb niŋak. Biynimb gunap aŋgyak, “Jon bi ñiŋg pikñemb kuŋam tikey kumimb ak, tip tikjakip aŋgyak.”
7 Herodes, o governador da Galileia, ouviu falar de tudo o que estava acontecendo e ficou sem saber o que pensar. Pois alguns diziam que João Batista tinha sido ressuscitado,
8 Gunap, “Bi Gor minim aŋgep nindnimb Yilayja, tikjakip aŋgyak.” Gunap, “Bi Gor minim aŋgep wosrey bap tikjakip aŋgyak.”
8 outros diziam que Elias tinha aparecido, e outros ainda que um dos antigos profetas havia ressuscitado.
9 Kun aŋgey, biyomb Herot aŋgak, Jon nup kuŋam tiken kumimb ak, bi kun ak an ap mindakniŋ aspay ak, yand am niŋnim aŋgiy gos niŋak.
9 Mas Herodes disse: — Eu mesmo mandei cortar a cabeça de João. Quem será então esse homem de quem ouço falar essas coisas? E Herodes procurava ver Jesus.
10 Pen Jiysis binuk onep wimiŋgan ak andkind apiy, miñmon okok taŋgiy, yerip yerip giyak minim ak nup aŋgñiyakniŋ, am miñmon wikan bap key mindon aŋgiy, kuyip poŋind miñmon Betsayda amniŋg, saŋdiyak.
10 Os apóstolos voltaram e contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Então ele os levou consigo, e foram sozinhos para o povoado de Betsaida.
11 Kinjeŋnamb okok amniyakniŋ, minim bap aŋgyak, “Jiysis binuk gok yip apiy pandiksipay aŋgyak.” Kun aŋgey, biynimb tiwin gok tiwin gok, nup niŋniŋg wiyak. Apeyak, tep opim aŋgiy, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak kuyip aŋgñiyiŋg, biynimb tap gak gok, gek suŋ ayak.
11 Mas as multidões souberam disso e o seguiram. E Jesus os recebeu, falou a respeito do Reino de Deus e curou os que precisavam ser curados.
12 Pen duŋgep pumb paŋind amnak won ak, binuk onep wimiŋgan ak apiy, nup aŋgyak, “Miñmon akniy, biynimb ma mindpay namb okok mindpun ak; biynimb guniy aŋgyokey, biynimb mindpay okok amiy, keñmaŋgiy kiyk gok key piyow niŋyiŋg, kiniŋgiy miŋgan ak piyow niŋyiŋg giyaŋ aŋgyak.”
12 Estava anoitecendo, e por isso os doze apóstolos foram e disseram a Jesus: — Mande esta gente embora. Eles podem ir aos povoados e sítios que ficam por perto daqui e lá encontrarão o que comer e onde ficar, pois este lugar é deserto.
13 Kun aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimb key kuyip keñmaŋgiy ñinimimb aŋgak.” Aŋgek aŋgyak, “Chin tap ñiŋemb kuŋay ma mindip. Yikop biret onep mamind ak mindiy, piys omiŋal mindiy gip. Nand yerip gos niŋban? Biynimb biy kuŋay yimb mindpay ak, chin am tap ñiŋemb kuyip gunap taw dand winjun? aŋgyak.”
13 Mas Jesus respondeu: Os discípulos disseram: — Só temos cinco pães e dois peixes. O senhor quer que a gente vá comprar comida para toda esta multidão?
14 Ñin kun ak, biynimb ap nan-giyak gok, biyn gok sek, ñapan ŋaŋ gok sek mer, bi gok nep mey payp tawsin amnak.
14 Estavam ali mais ou menos cinco mil homens. Jesus ordenou aos seus discípulos:
15 Aŋgek, aŋgak rek gey,
15 Os discípulos obedeceram e mandaram que todos se sentassem.
16 nuk biret onep mamind ak sek, piys omiŋal ak sek diy, kuyoŋgiy niŋiy, Gor nup “Tep” aŋgiy, tipaŋg binuk gok kuyip ñek, kiy pen diyiŋg, biynimb gok kuyip bilok ñiyak.
16 Aí Jesus pegou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e deu graças a Deus por eles. Depois partiu os pães e os peixes e os entregou aos discípulos para que eles distribuíssem ao povo.
17 Ñeyak, ñimb dand amiy, ñimb diniŋgiy rek ma ayek, day day kirgiyak gok, binuk gok wand onep wimiŋgan ak yiŋgey arachakak.
17 Todos comeram e ficaram satisfeitos, e os discípulos ainda encheram doze cestos com os pedaços que sobraram.
18 Pen ñin bap Jiysis am keynep mindiy, Gor nup aŋgniŋ mindakniŋ, binuk gok amjakey, kuyip aŋgniŋiy aŋgak, “Biynimb yikop gok yip an aŋgiy niŋbay?”
18 Certa vez Jesus estava sozinho, orando, e os discípulos chegaram perto dele. Então ele perguntou:
19 Aŋgek aŋgyak, “Biynimb gunap, nip Jon bi ñiŋg pikñemb ak aŋgiy niŋbay. Gunap, bi Gor minim aŋgep nindnimb Yilayja aŋgiy niŋbay. Gunap, bi Gor minim aŋgep nindnimb bap, tikjakip aŋgiy niŋbay aŋgyak.”
19 Eles responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
20 Aŋgeyak, kuyip aŋgak, “Nimb key yip bi an aŋgiy niŋbim?”
20 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. Pedro respondeu: — O
21 Kun aŋgek, Jiysis kuyip aŋgak, “Minim kun ak, biynimb gunap kuyip ma aŋgñinimimb aŋgak.”
21 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
22 Kun aŋgiy, minim bap pen aŋgak, “Bi bap Ñinuk nup yiwur yomb yimb ak ñiniŋgambay. Bi minim tuŋgasikep yomb gok, bi low tiysa yomb gok, bi Peresiy yomb gok nup ma diy, miluk niŋiy ñaŋgayniŋgambay ak pen; ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb aŋgak.”
22 E continuou:
23 Pen nuk binuk gok sek, biynimb mindeyak gok sek kuyip aŋgak, “Biynimb an yip ker mindniŋg ginimuŋ ak, tap man ar biy gos yomb niŋbay ak kirgiy, pumbnamb kisyimken, gos yand niŋiy apiyn ar ak nep giy; miker diy kumniŋgambay gos ak ma niŋiy, sakiy giy nep yip chiŋgiy taŋgeniŋgiy.
23 Depois disse a todos:
24 “Biynimb Jiysis nup diy mindon, tep ma giniŋgamb aŋgiy niŋniŋgambay gok, pisnep apyap pikniŋgambay. Pen biynimb nup diy mindon, chinup yerer giniŋgamb ak, minim ma mindip aŋgniŋgambay gok, mind tep gep ak diniŋgambay.
24 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa terá a vida verdadeira.
25 “Biynimb tap man ar biy dun aŋgiy gey amniŋgamb gok, gos yomb kiyk ak tap man ar biy ker nep amek, Gor yip perper mindeniŋgiy rek ma ayniŋgamb.
25 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira e ser destruído?
26 “Biynimb an kuyip nambiŋ ginimuŋ rek ayek niŋiy, “Jiysis nup ma niŋbun aŋgniŋgambay ak, kisen yand Bapiy melik chirapiy ak diy, enjol suŋ-tep gok sek winiŋgayn ñin ak, kuyip pen kunep Bapiy nup, ‘Kuyip ma niŋbiyn aŋgniŋgayn.’
26 Pois, se alguém tiver vergonha de mim e do meu ensinamento, então o Filho do Homem também terá vergonha dessa pessoa, quando ele vier na sua
27 “Pen nimbip niŋind yimb aspiyn. Biynimb miñiy mindpim guniy, gunap ma kumniŋgambim; kim nep mindiy, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ak niŋniŋgambim aŋgak.”
27 Eu afirmo a vocês que estão aqui algumas pessoas que não morrerão antes de ver o
28 Jiysis kun aŋgiy, ñin anep jiy ak rek mindiy; Jon, Jemis, Piyta kuyip yakam poŋind, Gor nup aŋgniŋniŋg yep dum kun siŋak amnak.
28 Mais ou menos uma semana depois de ter dito essas coisas, Jesus levou Pedro, João e Tiago e subiu o monte para orar.
29 Amiy, Gor nup aŋgniŋ mindakniŋ, jomluk nup ak key yimb ay, chech nup ak tund giy ñiñakol yimb gak.
29 Enquanto orava, o seu rosto mudou de aparência, e a sua roupa ficou muito branca e brilhante.
30 — ausente —
30 De repente, dois homens apareceram ali e começaram a falar com ele. Eram Moisés e Elias,
31 — ausente —
31 que estavam cercados por um brilho celestial. Eles falavam com Jesus a respeito da morte que, de acordo com a vontade de Deus, ele ia sofrer em Jerusalém.
32 Pen Piyta, Jemis, Jon kuyip yakam wisin apek, windin jukjuk gi mindeyak ak pen, tikjakiy Jiysis melik tep nup ak niŋiy, bi omiŋal yip jak mindeyak gok niŋiy giyak.
32 Pedro e os seus companheiros estavam dormindo profundamente, mas acordaram e viram a glória de Jesus e os dois homens que estavam com ele.
33 Bi omiŋal kun ak amniŋg girikniŋ, Piyta gos niŋrep giy mer, Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Chin biy mindpun ak tep yimb mindpun. Chinup yaw aŋgey, korip bandak band omiŋal nokom gun. Nip bap, Mosis nup bap, Yilayja nup bap aŋgak.”
33 Quando esses dois homens estavam se afastando de Jesus, Pedro disse: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias. Pedro não sabia o que estava dizendo.
34 Kun aŋgakniŋ, won kun anep, semb tund yomb ak kuyip ap maŋgiysek yiw gakniŋ pirikyak.
34 Ele ainda estava falando, quando apareceu uma nuvem e os cobriu. Os discípulos ficaram com medo quando a nuvem desceu sobre eles.
35 Pen minim bap semb namb kun ak nimb apiy aŋgak, “Bi biy, Ñi mapin yand. Minim aŋgnimuŋ rek niŋnimimb aŋgak.”
35 E da nuvem veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho, o meu escolhido. Escutem o que ele diz!
36 Won kun ak nep; bi omiŋal kun ak ma minderik; Jiysis nep mindek.
36 Quando a voz parou, eles viram que Jesus estava sozinho. Os discípulos ficaram calados e naquela ocasião não disseram nada a ninguém sobre o que tinham visto.
37 Pen minek dum biyoŋ kirgiy, kinjeŋnamb okok apyapyiŋg niŋyak, biynimb kuŋay yimb nep, Jiysis nup piyowey apek.
37 No dia seguinte eles desceram do monte, e uma grande multidão veio se encontrar com Jesus.
38 Bi bap biynimb namb kun ak, suk yomb aŋgiy aŋgak, “Tiysa! Ñi yip nokom biy simb niŋan aŋgiy dand aswiyn.
38 Aí um homem que estava no meio do povo começou a gritar: — Mestre, peço ao senhor pelo meu filho, o meu único filho!
39 Kichekiy ak pernep ambaŋ ay mindiy, nup gek suk yomb sikerek aŋgiy, gi dam pikiy, kosimb asimb apiy, kumdam namb ayiŋg wip. Nup kun giy, perper gek mey, mind tep ma gip.
39 Um espírito mau o agarra, e, de repente, o menino dá um grito e começa a ter convulsões e a espumar pela boca. O espírito o maltrata e não o solta de jeito nenhum.
40 Bi nak gok kuyip, kichekiy mindip kun ak aŋgyokim apiyn ak pen; kiyk aŋgyok mer niŋiy kirpay aŋgak.”
40 Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito mau, mas eles não conseguiram.
41 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb miñiy mindpim ar biy, minek akay Gor nup gosimb niŋniŋgambim? Ma yimb niŋbim kun ak, yergiy minim kil sek aŋgnim?” Kun aŋgiy, bi kun anup aŋgak, “Ñi nand kun ak dand siŋbiy owan aŋgak.”
41 Jesus respondeu: Então disse ao homem: — Traga o seu filho aqui.
42 Aŋgek, dand owakniŋ, kichekiy ak ñi kun anup tip ak kilis giy pipaŋg yokek gindam pikak. Jiysis pen kichekiy anup aŋg gek, key amnakniŋ, ñi kun ak ñiyimb ayek, di nop nup ñak.
42 Quando o menino estava chegando, teve um ataque, e o demônio o jogou no chão. Então Jesus deu uma ordem ao espírito mau, curou o menino e o entregou ao pai.
43 Biynimb ap mindeyak gok, Nop Gor gak kun ak niŋiy, ñawil diyak.
43 E todos ficaram admirados com o grande poder de Deus. Todos estavam admirados com o que Jesus fazia, e ele disse aos discípulos:
44 “Minim aspiyn biy timund ay niŋ-tep yimb ginimimb. Maŋ mindip, Bi bap Ñinuk nup mimuŋg niŋiy, biyomb gunap kuyip ñiniŋgambay aŋgak.”
44 — Não esqueçam o que vou dizer a vocês: o
45 Minim aŋgak kun ak, kiyk tik niŋep rek ma ayek; pirikiy Jiysis nup ma aŋgniŋyak.
45 Mas eles não entenderam isso, pois o que essas palavras queriam dizer tinha sido escondido deles para que não as entendessem. E eles estavam com medo de fazer perguntas a Jesus sobre o assunto.
46 Binuk gok kiyk key aŋg amiy apiy giy aŋgyak, “Yand biyomb minden,” “Yand biyomb minden,” aŋgyak.
46 Os discípulos começaram a conversar sobre qual deles era o mais importante.
47 Jiysis binuk gok, gosimb timey niŋyak kun ak key niŋiy, ñapan sikoy yimb bap, dap mindek bak siŋak ay aŋgak,
47 Mas Jesus sabia o que eles estavam pensando. Então pegou uma criança e a pôs ao seu lado.
48 “Biynimb gosimb yip niŋiy, ñapan sikoy biy rek diniŋgambay gok, yip diniŋgambay. Pen biynimb yip diniŋgambay gok, Biyomb yip yokek winik anup diniŋgambay aŋgak.”
48 Aí disse:
49 Jiysis kun aŋgek, Jon aŋgak, “Biyomb. Chin niŋbun: bi bap yimb nip ak aŋgiy; kichekiy malñiluk tap okok aŋgyokip. Pen bi kun ak, chin yip ma tapun rek, kun ma ginimin apun aŋgak.”
49 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
50 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yenen nup kun apim? Biynimb chinup miluk ma niŋbay gok, buŋgiy chin aŋgak.”
50 Então Jesus disse a João e aos outros discípulos:
51 Pen Nop Gor, nup dand miñmon nuk biyoŋ amniŋg gak ñin ak, maŋ mindakniŋ, Jiysis Jerusalem amniyn aŋgiy, gos kilis giy niŋak ak mey;
51 Como estava chegando o tempo de Jesus ir para o céu, ele resolveu ir para Jerusalém.
52 bi gunap kuyip nind aŋgyokiy aŋgak, “Nimb nind amiy, kinemb tip yip ak niŋayem aŋgak.” Aŋgek, kiyk am Samariya biynimb korip layn bap amjakiy, Jiysis kinemb tip nup bap ayem aŋgey,
52 Então mandou que alguns mensageiros fossem na frente. No caminho eles entraram em um povoado da região de Samaria a fim de prepararem um lugar para ele.
53 biynimb miñmon nop nimb kun gok, Jiysis Jerusalem amniŋg gak rek niŋiy, kuyip tep ma gek, nup ma diyak.
53 Mas os moradores dali não quiseram receber Jesus porque viram que ele estava indo para Jerusalém.
54 Ma deyak niŋiy, Jemis yip, Jon yip am, Jiysis nup aŋgrik, “Biyomb! Chin mon maŋlaŋ semb biyoŋ nimb ak aŋgon apiy, biynimb kun gipay gok kuyip yinimuŋ akaŋ?”
54 Quando os seus discípulos Tiago e João viram isso, disseram: — O senhor quer que a gente mande descer fogo do céu para acabar com estas pessoas?
55 Kun aŋger, Jiysis andikiy kuyipmiŋay niŋyiŋg, kun ma ginjun aŋgiy kuŋay aŋgak.
55 Porém Jesus, virando-se para eles, os repreendeu.
56 Biynimb kun gok, Jiysis nup ma deyak, miñmon kun ak kirgiy, miñmon bap key amniyak.
56 Então ele e os seus discípulos foram para outro povoado.
57 Pen kinjeŋnamb okok amniyakniŋ, bi bap apiy, Jiysis nup aŋgak, “Miñmon akay akay amniŋgamban okok, yand yip nep taŋgoniŋgambur aŋgak.”
57 Quando Jesus e os discípulos iam pelo caminho, um homem disse a Jesus: — Eu estou pronto a seguir o senhor para qualquer lugar onde o senhor for.
58 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yand yip kosyam taŋgeniŋgamban. Kayn ayndik gok korip kiyk kinemb ak, man miŋgan okok mindip. Yakir gok korip kiyk ak key mindip. Pen Bi bap Ñinuk, tip kinemb ar nuk ak ma mindip aŋgak.”
58 Então Jesus disse:
59 Pen Jiysis bi bap nup aŋgak, “Yip kondey, yand yip taŋgor aŋgak.” Aŋgek, bi kun ak pen aŋgak, “Yip yaw aŋgey, yand bapiy nup kond minden, kumek komiy winim aŋgak.”
59 Aí ele disse para outro homem: Mas ele respondeu: — Senhor, primeiro deixe que eu volte e sepulte o meu pai.
60 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb permindep ma dipay gok, chip kumemb kun gok kuyip komniŋgiy, nand pen am, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak aŋgñey amnaŋ aŋgak.”
60 Jesus disse:
61 Bi bap pen aŋgak, “Yand nand yip nep taŋgoniŋgambur ak pen, yip yaw aŋgey, am amiy bapiy, mam ay yand gok kuyip ñin piksakiy, aŋgñiy winim aŋgak.”
61 Outro homem disse: — Eu seguirei o senhor, mas primeiro deixe que eu vá me despedir da minha família.
62 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb Gor nup marik giniŋg giy pen, gos yomb kiyk ak, andkind biynimb kiyk, tap kiyk gok amniŋgamb ak; Gor biynimb yand aŋgiy diy, kond mindonimuŋ rek ma ayniŋgamb.”
62 Jesus respondeu:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.