Lucas 9

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs BKJ

Sair da comparação
1 — ausente —
1 Então, ele chamando os seus doze discípulos, lhes deu poder e autoridade sobre todos os demônios, e para curarem doenças.
2 — ausente —
2 E ele enviou-os para pregar o reino de Deus, e para curar os doentes.
3 “Pen amniŋg; yir kondim, maniy, wand, chech, tap ñiŋemb tap gok sek dand ma amnimimb. Yikop amnimimb.
3 E ele disse-lhes: Nada leveis convosco para vossa jornada, nem bordões, nem alforje, nem pão, nem dinheiro; nem tenhais duas túnicas.
4 Korip bap amjakem, nimbip aŋgdeniŋgiy, kiy yip kin tep giy, amniŋg ginimimb ñin ak nep amnimimb.
4 E em qualquer casa em que entrardes, nela permanecei, e dali partireis.
5 “Pen miñmon wikan gunap amem, nimbip ma aŋgdeniŋgiy, miñmon kun ak kiriŋg amniŋg, kuyip aŋgnimimb, ‘Minim tep ak dand apambun ma dipim rek, miñmon nimbip biy apon, silkul day day tomb chinup dip ak wiykyokiy amjipun aŋgiy,’ wiykyokiy amnimimb aŋgak.”
5 E onde quer que não vos receberem, saindo daquela cidade, sacudi a poeira de vossos pés, como testemunho contra eles.
6 Kun aŋgakniŋ, kiyk miñmon sikoy okok amiy, minim tep nup ak aŋgñiyiŋg, biynimb tap gak gok, gey suŋ ayak.
6 E, eles partindo, foram pelas aldeias, pregando o evangelho, e curando em todos os lugares.
7 Pen biynimb gok, Jiysis yerer gak minim ak aŋg amiy apiy giyakniŋ, gapman biyomb Herot niŋiy, gos kuŋay yimb niŋak. Biynimb gunap aŋgyak, “Jon bi ñiŋg pikñemb kuŋam tikey kumimb ak, tip tikjakip aŋgyak.”
7 Ora, o tetrarca Herodes ouviu tudo que estava sendo feito por ele, e ficou perplexo, porque alguns diziam que João ressuscitara dentre os mortos,
8 Gunap, “Bi Gor minim aŋgep nindnimb Yilayja, tikjakip aŋgyak.” Gunap, “Bi Gor minim aŋgep wosrey bap tikjakip aŋgyak.”
8 e alguns que Elias tinha aparecido, e outros que um profeta dos antigos havia ressuscitado.
9 Kun aŋgey, biyomb Herot aŋgak, Jon nup kuŋam tiken kumimb ak, bi kun ak an ap mindakniŋ aspay ak, yand am niŋnim aŋgiy gos niŋak.
9 E disse Herodes: A João decapitei; mas quem é este do qual eu ouço dizer tais coisas? E ele desejava vê-lo.
10 Pen Jiysis binuk onep wimiŋgan ak andkind apiy, miñmon okok taŋgiy, yerip yerip giyak minim ak nup aŋgñiyakniŋ, am miñmon wikan bap key mindon aŋgiy, kuyip poŋind miñmon Betsayda amniŋg, saŋdiyak.
10 E quando os apóstolos retornaram, contaram-lhe tudo o que eles haviam feito. E, tomando-os, retirou-se à parte, para um lugar deserto pertencente a uma cidade chamada Betsaida.
11 Kinjeŋnamb okok amniyakniŋ, minim bap aŋgyak, “Jiysis binuk gok yip apiy pandiksipay aŋgyak.” Kun aŋgey, biynimb tiwin gok tiwin gok, nup niŋniŋg wiyak. Apeyak, tep opim aŋgiy, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak kuyip aŋgñiyiŋg, biynimb tap gak gok, gek suŋ ayak.
11 E as pessoas, sabendo isto, seguiram-no; e ele as recebeu, e falava-lhes do reino de Deus, e curava os que necessitavam de cura.
12 Pen duŋgep pumb paŋind amnak won ak, binuk onep wimiŋgan ak apiy, nup aŋgyak, “Miñmon akniy, biynimb ma mindpay namb okok mindpun ak; biynimb guniy aŋgyokey, biynimb mindpay okok amiy, keñmaŋgiy kiyk gok key piyow niŋyiŋg, kiniŋgiy miŋgan ak piyow niŋyiŋg giyaŋ aŋgyak.”
12 E quando o dia começou a declinar, vindo os doze, disseram-lhe: Despede a multidão, para que indo às aldeias e nas regiões ao redor, se hospedem, e consigam mantimentos, porque aqui estamos em um lugar deserto.
13 Kun aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimb key kuyip keñmaŋgiy ñinimimb aŋgak.” Aŋgek aŋgyak, “Chin tap ñiŋemb kuŋay ma mindip. Yikop biret onep mamind ak mindiy, piys omiŋal mindiy gip. Nand yerip gos niŋban? Biynimb biy kuŋay yimb mindpay ak, chin am tap ñiŋemb kuyip gunap taw dand winjun? aŋgyak.”
13 Mas ele disse-lhes: Dai-lhes vós de comer. E eles disseram: Nós não temos senão cinco pães e dois peixes, exceto se nós formos comprar comida para todo este povo.
14 Ñin kun ak, biynimb ap nan-giyak gok, biyn gok sek, ñapan ŋaŋ gok sek mer, bi gok nep mey payp tawsin amnak.
14 Porque eles eram cerca de cinco mil homens. E ele disse aos seus discípulos: Fazei-os assentar em grupos de cinquenta.
15 Aŋgek, aŋgak rek gey,
15 E assim eles fizeram, fazendo-os assentar a todos.
16 nuk biret onep mamind ak sek, piys omiŋal ak sek diy, kuyoŋgiy niŋiy, Gor nup “Tep” aŋgiy, tipaŋg binuk gok kuyip ñek, kiy pen diyiŋg, biynimb gok kuyip bilok ñiyak.
16 Então, ele tomou os cinco pães e os dois peixes, e olhando para o céu, ele abençoou-os, e partiu-os, e deu-os aos seus discípulos para os colocarem diante da multidão.
17 Ñeyak, ñimb dand amiy, ñimb diniŋgiy rek ma ayek, day day kirgiyak gok, binuk gok wand onep wimiŋgan ak yiŋgey arachakak.
17 E todos comeram e se fartaram; e foram tomados doze cestos dos pedaços que sobraram.
18 Pen ñin bap Jiysis am keynep mindiy, Gor nup aŋgniŋ mindakniŋ, binuk gok amjakey, kuyip aŋgniŋiy aŋgak, “Biynimb yikop gok yip an aŋgiy niŋbay?”
18 E aconteceu que, enquanto ele orava a sós, estavam com ele os discípulos, e ele lhes perguntou, dizendo: Quem dizem as pessoas que eu sou?
19 Aŋgek aŋgyak, “Biynimb gunap, nip Jon bi ñiŋg pikñemb ak aŋgiy niŋbay. Gunap, bi Gor minim aŋgep nindnimb Yilayja aŋgiy niŋbay. Gunap, bi Gor minim aŋgep nindnimb bap, tikjakip aŋgiy niŋbay aŋgyak.”
19 E, respondendo eles, disseram: João, o Batista; mas alguns dizem: Elias, e outros dizem que um dos antigos profetas está ressuscitado novamente.
20 Aŋgeyak, kuyip aŋgak, “Nimb key yip bi an aŋgiy niŋbim?”
20 E disse-lhes: Mas vós, quem dizeis que eu sou? E, respondendo Pedro, disse: O Cristo de Deus.
21 Kun aŋgek, Jiysis kuyip aŋgak, “Minim kun ak, biynimb gunap kuyip ma aŋgñinimimb aŋgak.”
21 E advertindo-os com rigor, ordenou-lhes que não contassem a nenhum homem estas coisas,
22 Kun aŋgiy, minim bap pen aŋgak, “Bi bap Ñinuk nup yiwur yomb yimb ak ñiniŋgambay. Bi minim tuŋgasikep yomb gok, bi low tiysa yomb gok, bi Peresiy yomb gok nup ma diy, miluk niŋiy ñaŋgayniŋgambay ak pen; ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb aŋgak.”
22 dizendo: O Filho do Homem tem que sofrer muitas coisas, e ser rejeitado pelos anciãos, e pelos principais sacerdotes e pelos escribas, e ser morto, e ser ressuscitado ao terceiro dia.
23 Pen nuk binuk gok sek, biynimb mindeyak gok sek kuyip aŋgak, “Biynimb an yip ker mindniŋg ginimuŋ ak, tap man ar biy gos yomb niŋbay ak kirgiy, pumbnamb kisyimken, gos yand niŋiy apiyn ar ak nep giy; miker diy kumniŋgambay gos ak ma niŋiy, sakiy giy nep yip chiŋgiy taŋgeniŋgiy.
23 E dizia a todos eles: Se algum homem quiser vir após mim, negue-se a si mesmo, e diariamente tome a sua cruz, e siga-me.
24 “Biynimb Jiysis nup diy mindon, tep ma giniŋgamb aŋgiy niŋniŋgambay gok, pisnep apyap pikniŋgambay. Pen biynimb nup diy mindon, chinup yerer giniŋgamb ak, minim ma mindip aŋgniŋgambay gok, mind tep gep ak diniŋgambay.
24 Porque aquele que quiser salvar a sua vida, perdê-la-á; mas quem perder a sua vida por minha causa, este salva-la-á.
25 “Biynimb tap man ar biy dun aŋgiy gey amniŋgamb gok, gos yomb kiyk ak tap man ar biy ker nep amek, Gor yip perper mindeniŋgiy rek ma ayniŋgamb.
25 Pois que vantagem tem ao homem em ganhar o mundo inteiro, se ele se perde ou se destrói a si mesmo?
26 “Biynimb an kuyip nambiŋ ginimuŋ rek ayek niŋiy, “Jiysis nup ma niŋbun aŋgniŋgambay ak, kisen yand Bapiy melik chirapiy ak diy, enjol suŋ-tep gok sek winiŋgayn ñin ak, kuyip pen kunep Bapiy nup, ‘Kuyip ma niŋbiyn aŋgniŋgayn.’
26 Porquanto, qualquer que se envergonhar de mim e das minhas palavras, dele se envergonhará o Filho do homem, quando ele vier em sua própria glória, e na de seu Pai e dos santos anjos.
27 “Pen nimbip niŋind yimb aspiyn. Biynimb miñiy mindpim guniy, gunap ma kumniŋgambim; kim nep mindiy, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ak niŋniŋgambim aŋgak.”
27 Mas em verdade eu vos digo: Há alguns, dos que estão aqui, que não provarão a morte até que vejam o reino de Deus.
28 Jiysis kun aŋgiy, ñin anep jiy ak rek mindiy; Jon, Jemis, Piyta kuyip yakam poŋind, Gor nup aŋgniŋniŋg yep dum kun siŋak amnak.
28 E aconteceu que, quase oito dias depois destes dizeres, ele tomou consigo a Pedro, a João e a Tiago, e subiu ao monte a orar.
29 Amiy, Gor nup aŋgniŋ mindakniŋ, jomluk nup ak key yimb ay, chech nup ak tund giy ñiñakol yimb gak.
29 E enquanto ele orava, foi alterada a aparência da sua face, e a sua veste estava branca e resplandecente.
30 — ausente —
30 E eis que estavam falando com ele dois homens, que eram Moisés e Elias,
31 — ausente —
31 os quais apareceram em glória, e falavam da sua morte, a qual havia de cumprir-se em Jerusalém.
32 Pen Piyta, Jemis, Jon kuyip yakam wisin apek, windin jukjuk gi mindeyak ak pen, tikjakiy Jiysis melik tep nup ak niŋiy, bi omiŋal yip jak mindeyak gok niŋiy giyak.
32 Mas Pedro e os que estavam com ele estavam carregados de sono; e, quando eles acordaram, viram a sua glória, e aqueles dois homens que estavam com ele.
33 Bi omiŋal kun ak amniŋg girikniŋ, Piyta gos niŋrep giy mer, Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Chin biy mindpun ak tep yimb mindpun. Chinup yaw aŋgey, korip bandak band omiŋal nokom gun. Nip bap, Mosis nup bap, Yilayja nup bap aŋgak.”
33 E aconteceu que, quando aqueles se apartaram dele, Pedro disse a Jesus: Mestre, é bom estarmos aqui; façamos aqui três tabernáculos, um para ti, um para Moisés, e um para Elias; não sabendo o que dizia.
34 Kun aŋgakniŋ, won kun anep, semb tund yomb ak kuyip ap maŋgiysek yiw gakniŋ pirikyak.
34 Enquanto ele ainda falava, veio uma nuvem que os cobriu; e eles se atemorizaram ao entrarem na nuvem.
35 Pen minim bap semb namb kun ak nimb apiy aŋgak, “Bi biy, Ñi mapin yand. Minim aŋgnimuŋ rek niŋnimimb aŋgak.”
35 E saiu da nuvem uma voz que dizia: Este é o meu Filho amado; a ele ouvi.
36 Won kun ak nep; bi omiŋal kun ak ma minderik; Jiysis nep mindek.
36 E quando a voz passou, Jesus foi achado só. E eles guardaram silêncio, e naqueles dias não contaram a nenhum homem daquelas coisas que tinham visto.
37 Pen minek dum biyoŋ kirgiy, kinjeŋnamb okok apyapyiŋg niŋyak, biynimb kuŋay yimb nep, Jiysis nup piyowey apek.
37 E aconteceu que, no dia seguinte, descendo eles do monte, veio ao encontro dele uma grande multidão.
38 Bi bap biynimb namb kun ak, suk yomb aŋgiy aŋgak, “Tiysa! Ñi yip nokom biy simb niŋan aŋgiy dand aswiyn.
38 E, eis que um homem da multidão gritou, dizendo: Mestre, eu te suplico que olhes para meu filho, porque ele é meu único filho.
39 Kichekiy ak pernep ambaŋ ay mindiy, nup gek suk yomb sikerek aŋgiy, gi dam pikiy, kosimb asimb apiy, kumdam namb ayiŋg wip. Nup kun giy, perper gek mey, mind tep ma gip.
39 Eis que um espírito o toma, e ele de repente grita; e ele toma-o até ele espumar novamente, e com dificuldade o abandona, ferindo-o.
40 Bi nak gok kuyip, kichekiy mindip kun ak aŋgyokim apiyn ak pen; kiyk aŋgyok mer niŋiy kirpay aŋgak.”
40 E eu pedi aos teus discípulos que o expulsassem, e eles não puderam.
41 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb miñiy mindpim ar biy, minek akay Gor nup gosimb niŋniŋgambim? Ma yimb niŋbim kun ak, yergiy minim kil sek aŋgnim?” Kun aŋgiy, bi kun anup aŋgak, “Ñi nand kun ak dand siŋbiy owan aŋgak.”
41 E, respondendo Jesus, disse: Ó geração incrédula e perversa! Até quando eu estarei contigo e vos suportarei? Traze-me aqui o teu filho.
42 Aŋgek, dand owakniŋ, kichekiy ak ñi kun anup tip ak kilis giy pipaŋg yokek gindam pikak. Jiysis pen kichekiy anup aŋg gek, key amnakniŋ, ñi kun ak ñiyimb ayek, di nop nup ñak.
42 E, quando ele se aproximava, o demônio o derrubou e o agitou. E Jesus repreendeu o espírito imundo, e curou o menino, e o entregou novamente ao seu pai.
43 Biynimb ap mindeyak gok, Nop Gor gak kun ak niŋiy, ñawil diyak.
43 E todos se maravilhavam da grandeza do poder de Deus. Mas enquanto todos maravilhavam-se de todas as coisas que Jesus fazia, ele disse aos seus discípulos:
44 “Minim aspiyn biy timund ay niŋ-tep yimb ginimimb. Maŋ mindip, Bi bap Ñinuk nup mimuŋg niŋiy, biyomb gunap kuyip ñiniŋgambay aŋgak.”
44 Deixai estas palavras em vossos ouvidos; porque o Filho do homem será entregue nas mãos dos homens.
45 Minim aŋgak kun ak, kiyk tik niŋep rek ma ayek; pirikiy Jiysis nup ma aŋgniŋyak.
45 Mas eles não entenderam esta palavra, e foi-lhes encoberto, para que não o percebessem. E eles temiam interrogá-lo a esse respeito.
46 Binuk gok kiyk key aŋg amiy apiy giy aŋgyak, “Yand biyomb minden,” “Yand biyomb minden,” aŋgyak.
46 Então, suscitou-se entre eles uma discussão sobre qual deles seria o maior.
47 Jiysis binuk gok, gosimb timey niŋyak kun ak key niŋiy, ñapan sikoy yimb bap, dap mindek bak siŋak ay aŋgak,
47 E Jesus, percebendo o pensamento de seus corações, tomou uma criança, colocou-a ao seu lado,
48 “Biynimb gosimb yip niŋiy, ñapan sikoy biy rek diniŋgambay gok, yip diniŋgambay. Pen biynimb yip diniŋgambay gok, Biyomb yip yokek winik anup diniŋgambay aŋgak.”
48 e disse-lhes: Qualquer que receber esta criança em meu nome, recebe a mim; e qualquer que receber a mim, recebe aquele que me enviou; porque aquele que entre vós todos for o menor, esse será o maior.
49 Jiysis kun aŋgek, Jon aŋgak, “Biyomb. Chin niŋbun: bi bap yimb nip ak aŋgiy; kichekiy malñiluk tap okok aŋgyokip. Pen bi kun ak, chin yip ma tapun rek, kun ma ginimin apun aŋgak.”
49 E, respondendo João, disse: Mestre, nós vimos alguém expulsando demônios em teu nome e proibimo-lo, porque ele não segue conosco.
50 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yenen nup kun apim? Biynimb chinup miluk ma niŋbay gok, buŋgiy chin aŋgak.”
50 E Jesus lhe disse: Não o proibais; porque quem não é contra nós, é por nós.
51 Pen Nop Gor, nup dand miñmon nuk biyoŋ amniŋg gak ñin ak, maŋ mindakniŋ, Jiysis Jerusalem amniyn aŋgiy, gos kilis giy niŋak ak mey;
51 E aconteceu que, tendo chegado o tempo para a sua ascensão ele fixou sua face para ir a Jerusalém,
52 bi gunap kuyip nind aŋgyokiy aŋgak, “Nimb nind amiy, kinemb tip yip ak niŋayem aŋgak.” Aŋgek, kiyk am Samariya biynimb korip layn bap amjakiy, Jiysis kinemb tip nup bap ayem aŋgey,
52 e enviou mensageiros à sua frente, e eles foram e entraram em uma aldeia dos samaritanos, para lhe fazer os preparativos.
53 biynimb miñmon nop nimb kun gok, Jiysis Jerusalem amniŋg gak rek niŋiy, kuyip tep ma gek, nup ma diyak.
53 E eles não o receberam, porque o seu rosto estava voltado para Jerusalém.
54 Ma deyak niŋiy, Jemis yip, Jon yip am, Jiysis nup aŋgrik, “Biyomb! Chin mon maŋlaŋ semb biyoŋ nimb ak aŋgon apiy, biynimb kun gipay gok kuyip yinimuŋ akaŋ?”
54 E quando os seus discípulos, Tiago e João, viram isso, eles disseram: Senhor, queres que ordenemos que desça fogo do céu para os consumir, assim como fez Elias?
55 Kun aŋger, Jiysis andikiy kuyipmiŋay niŋyiŋg, kun ma ginjun aŋgiy kuŋay aŋgak.
55 Mas, ele voltando-se, repreendeu-os, e disse: Não sabeis de que tipo de espírito sois vós.
56 Biynimb kun gok, Jiysis nup ma deyak, miñmon kun ak kirgiy, miñmon bap key amniyak.
56 Porque o Filho do homem não veio para destruir a vida dos homens, mas para salvá-los. E eles foram para outra aldeia.
57 Pen kinjeŋnamb okok amniyakniŋ, bi bap apiy, Jiysis nup aŋgak, “Miñmon akay akay amniŋgamban okok, yand yip nep taŋgoniŋgambur aŋgak.”
57 E aconteceu que, indo eles pelo caminho, um certo homem lhe disse: Senhor, eu desejo te seguir para onde quer que tu fores.
58 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yand yip kosyam taŋgeniŋgamban. Kayn ayndik gok korip kiyk kinemb ak, man miŋgan okok mindip. Yakir gok korip kiyk ak key mindip. Pen Bi bap Ñinuk, tip kinemb ar nuk ak ma mindip aŋgak.”
58 E Jesus lhe disse: As raposas têm tocas, e as aves do céu têm ninhos, mas o Filho do homem não tem onde reclinar a sua cabeça.
59 Pen Jiysis bi bap nup aŋgak, “Yip kondey, yand yip taŋgor aŋgak.” Aŋgek, bi kun ak pen aŋgak, “Yip yaw aŋgey, yand bapiy nup kond minden, kumek komiy winim aŋgak.”
59 E ele disse a outro: Segue-me. Mas ele disse: Senhor, permite-me ir primeiro enterrar o meu pai.
60 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb permindep ma dipay gok, chip kumemb kun gok kuyip komniŋgiy, nand pen am, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak aŋgñey amnaŋ aŋgak.”
60 Jesus lhe disse: Deixa que os mortos enterrem os seus mortos; mas vai tu e prega o reino de Deus.
61 Bi bap pen aŋgak, “Yand nand yip nep taŋgoniŋgambur ak pen, yip yaw aŋgey, am amiy bapiy, mam ay yand gok kuyip ñin piksakiy, aŋgñiy winim aŋgak.”
61 E outro também disse: Senhor, eu desejo te seguir, mas deixa-me primeiro despedir-me dos que estão em minha casa.
62 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb Gor nup marik giniŋg giy pen, gos yomb kiyk ak, andkind biynimb kiyk, tap kiyk gok amniŋgamb ak; Gor biynimb yand aŋgiy diy, kond mindonimuŋ rek ma ayniŋgamb.”
62 E Jesus lhe disse: Nenhum homem, tendo posto a mão no arado, e olhando para trás, é apto para o reino de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.