Lucas 7

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jiysis biynimb kun gok kuyip minim aŋgñindiy, Kapaniyam amnak.
1 Quando Jesus terminou de dizer tudo isso à multidão, entrou em Cafarnaum.
2 — ausente —
2 Naquela ocasião, um escravo muito estimado de um oficial romano estava enfermo, à beira da morte.
3 — ausente —
3 Quando o oficial ouviu falar de Jesus, mandou alguns líderes judeus lhe pedirem que fosse curar seu escravo.
4 — ausente —
4 Os líderes suplicaram insistentemente que Jesus socorresse o homem, dizendo: “Ele merece sua ajuda,
5 — ausente —
5 pois ama o povo judeu e até nos construiu uma sinagoga”.
6 Aŋgey, Jiysis bi kun gok yip am am korip siŋak maŋ maŋ giyakniŋ, amiybi kond mindep kun ak, minim bap pen, buŋgiy nuk gunap kuyip aŋgyokek, am Jiysis nup namb pikiy aŋgyak, “Biyomb ak nip aŋgip, ‘Biyomb! Yand bi tep mer, korip yip ak tomb yiwur ma winimuŋ.
6 Jesus foi com eles, mas, antes de chegarem à casa, o oficial mandou alguns amigos para dizer: “Senhor, não se incomode em vir à minha casa, pois não sou digno de tamanha honra.
7 Yand bi tep rek nip ker ninim. Pen yand niŋbiyn; Gor nip bak ay mindip ak, suŋ ayaŋ aŋgiy minim anep aŋgenimin, bi yip tap gip biy suŋ aynimuŋ.
7 Não sou digno sequer de ir ao seu encontro. Basta uma ordem sua, e meu servo será curado.
8 Kond mindep yomb yimb yand ak yip kond mindek; yand pen, amiybi gok kuyip kond mindiy, “Amnim!” aŋgen ambay; “Wim!” aŋgen opay; woŋg ak kun kun giy gim aŋgen gipay aŋgip’ aŋgyak.”
8 Sei disso porque estou sob a autoridade de meus superiores e tenho autoridade sobre meus soldados. Só preciso dizer ‘Vão’, e eles vão, ou ‘Venham’, e eles vêm. E, se digo a meus escravos: ‘Façam isto’, eles fazem”.
9 Kun aŋgeyak Jiysis, bi kun ak gos nuk key niŋiy aŋgip aŋgiy, wal aŋgyiŋg, biynimb nup kisen giy apeyak gok kuyip aŋgak, “Amiybi Rom nimb ak, yip gosimb niŋmindiy, chiŋgrep yimb gip. Yisrel biynimb gunap, yip gos niŋrep giy gip kun ak rek gey, ma niŋbiyn aŋgak.”
9 Quando Jesus ouviu isso, ficou admirado. Voltou-se para a multidão que o seguia e disse: “Eu lhes digo a verdade: jamais vi fé como esta em Israel!”.
10 Pen amiybi kond mindep ak, binuk gok andkind amiy niŋyak; Jiysis par okok nep mindiy aŋgek, bi tap gak kun ak pisnep suŋ ayak.
10 E, quando os amigos do oficial voltaram para a casa dele, encontraram o escravo em perfeita saúde.
11 Ñin namb kun siŋak nep, Jiysis dawin sikoy Nayn amniyn aŋgiy amnakniŋ, binuk gok sek, biynimb yikop gok sek kuŋaynep, nup kisen giy amniyak.
11 Logo depois, Jesus foi com seus discípulos à cidade de Naim, e uma grande multidão o seguiu.
12 Am am miñmon kun ak, kinjeŋ day ak amjakyakniŋ, biyn yandiw bap ñi nokom tikak ak kumek, biynimb kuŋaynep yirar ay dand apeyak.
12 Quando ele se aproximou da porta da cidade, estava saindo o enterro do único filho de uma viúva, e uma grande multidão da cidade a acompanhava.
13 Jiysis biyn yandiw kun anup niŋek, simb gek aŋgak, “Siy ma aŋgan!”
13 Quando o Senhor a viu, sentiu profunda compaixão por ela. “Não chore!”, disse ele.
14 Kun aŋgiy, chip yirar ay dand apeyak ak am diniŋakniŋ, lum siŋak dayak. Day niŋmindyakniŋ, Jiysis bi paranj kun anup aŋgak, “Ñi tikjakan!”
14 Então foi até o caixão, tocou nele e os carregadores pararam. E disse: “Jovem, eu lhe digo: levante-se!”.
15 Aŋgek, tikjak bisgiy minim aŋgakniŋ, nonim nup, “Ñinak ak biy aŋgak.”
15 O jovem que estava morto se levantou e começou a conversar, e Jesus o devolveu à sua mãe.
16 Pen biynimb niŋmindeyak gok gos kuŋay niŋiy, Gor nup yimb ak dand aranyiŋg aŋgyak, “Gor bi minim nup aŋgep yomb bap yokamb, chinup ker wip. Gor chinup aymindniŋg wip aŋgyak.”
16 Grande temor tomou conta da multidão, que louvava a Deus, dizendo: “Um profeta poderoso se levantou entre nós!” e “Hoje Deus visitou seu povo!”.
17 Pen Jiysis gak kun ak niŋiy, kesim dey, miñmon Jiwdiya amiy, miñmon yikop okok amiy gak.
17 Essa notícia sobre Jesus se espalhou por toda a Judeia e seus arredores.
18 Jon binuk gok, Jiysis gak rek maŋgiysek niŋiy, am Jon nup aŋgñeyak, Jon binuk omiŋal aŋgek aperik aŋgak,
18 Os discípulos de João Batista lhe contaram tudo que Jesus estava fazendo. Então João chamou dois de seus discípulos
19 “Nirmiŋay am nup aŋgniŋiy aŋgnimiyr, ‘Nand Kiyŋ yomb key yimb kond mindpun anep opan akaŋ, bi kun ak key kond mindenjun aŋgnimiyr’ aŋgak.”
19 e os enviou ao Senhor, para lhe perguntar: “O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?”.
20 Aŋgek, Jiysis mindek ak amiy aŋgrik, “Jon bi ñiŋg pikñemb ak nip aŋgip, ‘Nand Kiyŋ yomb key yimb kond mindpun ak nep opan akaŋ, bi kun ak key kond mindonjun aŋgiy,’ chirup aŋgyokek, nip aŋgniŋniŋg aswur aŋgrik.”
20 Os dois discípulos de João encontraram Jesus e lhe disseram: “João Batista nos enviou para lhe perguntar: ‘O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?’”.
21 Pen kiykmiŋay kun aŋgiy niŋmindrikniŋ, Jiysis biynimb miñak ar keykey gak gok gek suŋ ayak. Biynimb tap gak gok, gek suŋ ay, windin koy gak gok, gek windin yimb ay, biynimb kichekiy malñiluk ambaŋ ay mindek gok, gek biynimb yimb ay gak.
21 Naquela mesma hora, Jesus curou muitas pessoas de suas doenças, enfermidades e espíritos impuros, e restaurou a visão a muitos cegos.
22 Kun giy, Jiysis bi omiŋal kun ak kuyip aŋgak, “Nirmiŋay andkind amiy, Jon nup aŋgnimiyr, ‘Chir amiy niŋbur: bi kun ak biynimb windin koy gip gok, gek windin yimb ay; biynimb ñin tomb soy ayndik ayip gok, gek suŋ ay; biynimb timund sakiy ayip gok, gek suŋ ay; biynimb kumbay gok, gek tip ak tikjakiy; biynimb simbgeprek gok, minim tep nuk ak aŋgek niŋbay aŋgnimiyr’ aŋgak.
22 Em seguida, disse aos discípulos de João: “Voltem a João e contem a ele o que vocês viram e ouviram: os cegos veem, os aleijados andam, os leprosos são purificados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados e as boas-novas são anunciadas aos pobres”.
23 Pen minim bap aŋgnimiyr, ‘Biynimb yip gosimb niŋiy, chiŋgiy nep mindeniŋgambay gok, miñmiñ yimb giniŋgambay aŋgnimiyr’ aŋgak.”
23 E disse ainda: “Felizes são aqueles que não se sentem ofendidos por minha causa”.
24 Kun aŋgek, bi Jon nup minim dand orik omiŋal ak andkind amnirikniŋ, Jiysis biynimb ap mindeyak gok kuyip, Jon nup minim ar ak aŋgiy aŋgak, “Nimb nind miñmon nep namb okok ambik ñin ak, yerginiŋg ambik? Sund par nokom bap yiŋgen diy, dand amiy apiy gek ak niŋniŋg ambik?
24 Depois que os discípulos de João saíram, Jesus começou a falar a respeito dele para as multidões: “Que tipo de homem vocês foram ver no deserto? Um caniço que qualquer brisa agita?
25 Akaŋ yenen ambik? Bi chech tep ayak bap niŋniŋg ambik? Bi chech tep yimb diy, tap tep tep dun aŋgiy niŋbay gok, mindpay biyomb korip okok nep.
25 Afinal, o que esperavam ver? Um homem vestido com roupas caras? Não, quem veste roupas caras e vive no luxo mora em palácios.
26 Pen tap yerip ak niŋniŋg ambik? Yikop ma ambik! Bi Gor minim aŋgep, Jon nup nep niŋniŋg ambik. Nuk bi Gor minim aŋgep yikop bap mer; woŋg bap key mindek, Gor nup aŋgek ap minim aŋgñak.
26 Acaso procuravam um profeta? Sim, ele é mais que profeta.
27 Bi Gor minim aŋgep kun anup mey, wosrey Baybol buk ak tikiy aŋgyak, ‘Gor aŋgip, “Bi minim aŋgep yand ak aŋgen, nind amiy, biynimb gok aŋgrep gek, kisen Ñi yand ak aŋgen niniŋgamb aŋgip” aŋgiy’ tikyak.
27 João é o homem ao qual as Escrituras se referem quando dizem: ‘Envio meu mensageiro adiante de ti, e ele preparará teu caminho à tua frente’.
28 Nimbip aspiyn, Jon biynimb nind mindyiŋgipay gok yip, miñiy mindpay gok yip maŋgiysek wiyniym gip ak pen, Gor biynimb yikop diy kond mindeniŋgamb gok, Jon rek ma mindeniŋgambay; kiyk biynimb yomb mindeniŋgambay aŋgak.”
28 Eu lhes digo: de todos que nasceram de mulher, nenhum é maior que João Batista. E, no entanto, até o menor no reino de Deus é maior que ele”.
29 Jiysis minim aŋgak kun ak; biynimb yikop gok sek, bi takes dep gok sek nind apey, Jon kuyip ñiŋg pikñek, Gor nup yimb ak dand araneyak mey kun aŋgak.
29 Todos que ouviram as palavras de Jesus, até mesmo os cobradores de impostos, concordaram que o caminho de Deus era justo, pois tinham sido batizados por João.
30 Pen bi Peresiy gok sek, bi Jiwda low tiysa gok sek alemb alemb ñiy, Gor minim tep ak ma diyak rek, chinup ñiŋg ma pikñiniŋgamb aŋgey mey, kuyip ñiŋg ma pikñak.
30 Os fariseus e mestres da lei, no entanto, rejeitaram o propósito de Deus para eles, pois recusaram o batismo de João.
31 — ausente —
31 “Assim, a que posso comparar o povo desta geração?”, perguntou Jesus.
32 — ausente —
32 “Como posso descrevê-los? São como crianças que brincam na praça. Queixam-se a seus amigos: ‘Tocamos flauta, e vocês não dançaram, entoamos lamentos, e vocês não choraram’.
33 Jon bi ñiŋg pikñemb ak, ap tap ma ñimbiy, ñiŋg wayn ma ñimbiy gek, nup aŋgjiwiy aŋgyiŋgipim, ‘Bi kichekiy malñiluk ambaŋ ayek mindip ak aŋgyiŋgipim!’
33 Quando João Batista apareceu, não costumava comer e beber em público, e vocês disseram: ‘Está possuído por demônio’.
34 Pen miñiy bi bap Ñinuk apiy, tap ñimbiy, ñiŋg wayn ñimbiy gek, nup aŋgjiwiy apim, “Tap kuŋay ñimbiy, ñiŋg wayn ñimbiy gip ak mey; nuk biynimb tap siy tap timey gipay gok sek, bi takes dep gok sek bi kiyk apim.”
34 O Filho do Homem, por sua vez, come e bebe, e vocês dizem: ‘É comilão e beberrão, amigo de cobradores de impostos e pecadores’.
35 Pen, biynimb Gor miñ ar ak, chinup tep gip aŋgiy niŋbay gok nep, ar kun ak ambay aŋgak.”
35 Mas a sabedoria é comprovada pela vida daqueles que a seguem.”
36 Bi Peresiy bap, yimb nuk Saymon. Nuk Jiysis nup aŋgak, “Apey korip yand ak am tap ñiŋjur aŋgak.” Aŋgek, Jiysis korip nup ak amiy tap ñiŋrikniŋ,
36 Um dos fariseus convidou Jesus para jantar. Jesus foi à casa dele e tomou lugar à mesa.
37 kinjeŋram biyn miñmon kun ak nimb ak, minim bap niŋak; Jiysis ap bi Peresiy ak yip tap ñimberik. Kun ak niŋiy, wel kuy tep wak, kamb botol diy paryak ak dand apiy,
37 Quando uma mulher daquela cidade, uma pecadora, soube que ele estava jantando ali, trouxe um frasco de alabastro contendo um perfume caro.
38 Jiysis mindek kund okok ken amiy, tomb aŋgin ak bisgiy, siy aŋg mindek. Kun giy, siy aŋg mindakniŋ, siy ñiŋg ak tik Jiysis tomb ar ak yapek, jun kas nuk ak wiykyokyiŋg, tomb kind nup ak wel ayñiy, bom silokyiŋg silokyiŋg mindek.
38 Em seguida, ajoelhou-se aos pés de Jesus, chorando. As lágrimas caíram sobre os pés dele, e ela os secou com seu cabelo; e continuou a beijá-los e a derramar perfume sobre eles.
39 Kun gek, bi Peresiy ak gos nuk anep niŋiy aŋgak, “Bi kun biy, bi Gor minim aŋgep yipund giy mindembikop rek, biyn kinjeŋram ker ap nup diniŋsap ak, tik niŋbikop aŋgak.”
39 Quando o fariseu que havia convidado Jesus viu isso, disse consigo: “Se este homem fosse profeta, saberia que tipo de mulher está tocando nele. Ela é uma pecadora!”.
40 Jiysis bi Peresiy gos niŋak kun ak niŋiy, nup aŋgak, “Saymon! Minim nip nokom bap aŋgniŋg gispiyn aŋgak.”
40 Jesus disse ao fariseu: “Simão, tenho algo a lhe dizer”. “Diga, mestre”, respondeu Simão.
41 Aŋgek, Jiysis tikdam ay aŋgak, “Bi bap tikjakiy, bi omiŋal kuyip, bap nup payp handret kiyna ñiy, bap nup piyptiy kiyna ñiy, giniŋgamb.
41 Então Jesus lhe contou a seguinte história: “Um homem emprestou dinheiro a duas pessoas: quinhentas moedas de prata a uma delas e cinquenta à outra.
42 Pen kisen bi omiŋal kun ak, pen ñemb rek ma ayek, bi maniy ñiniŋgamb kun ak, kuyipmiŋay aŋgniŋgamb, ‘Maniy nirip ñimbiyn ak, pen ñinjur aŋgiy gos ak ma niŋnimiyr aŋgniŋgamb.’ Kun aŋgek, bi an bi kun ak nup miñmiñ yimb giniŋgamb? Bi tap day yomb mindeniŋgamb ak akaŋ, bi tap day sikoy mindeniŋgamb ak?”
42 Como nenhum dos devedores conseguiu lhe pagar, ele generosamente perdoou ambos e cancelou suas dívidas. Qual deles o amou mais depois disso?”.
43 Aŋgek, Saymon aŋgak, “Gos yand niŋbiyn ak, bi tap day yomb mindeniŋgamb ak aŋgak.” Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Niŋind yimb apan aŋgak.”
43 Simão respondeu: “Suponho que aquele de quem ele perdoou a dívida maior”. “Você está certo”, disse Jesus.
44 Kun aŋgiy, Jiysis andikiy biyn anup niŋyiŋg, Saymon nup aŋgak, “Biyn biy nup niŋan! Yand korip miŋgan nip biy apen, ñiŋg ak diy tomb yip ak ma wasyim gipan; biyn biy yip miñmiñ giyiŋg, siy ñiŋg nuk ak tik yapek wasyim giy, jun kas nuk ak wiykek milip gip.
44 Então voltou-se para a mulher e disse a Simão: “Veja esta mulher ajoelhada aqui. Quando entrei em sua casa, você não ofereceu água para eu lavar os pés, mas ela os lavou com suas lágrimas e os secou com seus cabelos.
45 Yip ma bom silokpan; biyn biy nep apiy tomb kind yip ak bom silokip.
45 Você não me cumprimentou com um beijo, mas, desde a hora em que entrei, ela não parou de beijar meus pés.
46 Yip wel ak ma ayñimban; biyn biy nep tomb kind yip ak, wel kuyrep wip ak ayñimb.
46 Você não me ofereceu óleo para ungir minha cabeça, mas ela ungiu meus pés com um perfume raro.
47 Kun ak nip aspiyn: biyn kun biy tap siy tap timey kuŋaynep gip ak niŋiy kirgen, yip pen direp yimb gip. Pen biynimb tap siy tap timey siskoy gipay gok niŋiy kirgen; yip pen direp ma gipay aŋgak.”
47 “Eu lhe digo: os pecados dela, que são muitos, foram perdoados e, por isso, ela demonstrou muito amor por mim. Mas a pessoa a quem pouco foi perdoado demonstra pouco amor”.
48 Kun aŋgiy, biyn kun ak nup aŋgak, “Tap siy tap timey gipan ak, niŋiy kirpiyn aŋgak.”
48 Então Jesus disse à mulher: “Seus pecados estão perdoados”.
49 Kun aŋgek, bi nund yip tap ñimbeyak gok, kiyk key aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Bi kun biy yenen, ‘Tap siy tap timey gipim ak niŋiy kirsipiyn asap?’ Gor nep mey kun gipkop aŋgyak.”
49 Os homens que estavam à mesa diziam entre si: “Quem é esse que anda por aí perdoando pecados?”.
50 Kun aŋgyak ak pen, Jiysis biyn kun anup aŋgak, “Gos nand anep, tap siy tap timey gipiyn rek, Jiysis niŋiy kirgaŋ aŋgiy opan ak, nip niŋiy kirsipiyn nen, andkind amiy, Gor ñin ar ak mindenimin aŋgak.”
50 E Jesus disse à mulher: “Sua fé a salvou. Vá em paz”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.