Lucas 7

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jiysis biynimb kun gok kuyip minim aŋgñindiy, Kapaniyam amnak.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 — ausente —
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 — ausente —
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 — ausente —
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 — ausente —
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Aŋgey, Jiysis bi kun gok yip am am korip siŋak maŋ maŋ giyakniŋ, amiybi kond mindep kun ak, minim bap pen, buŋgiy nuk gunap kuyip aŋgyokek, am Jiysis nup namb pikiy aŋgyak, “Biyomb ak nip aŋgip, ‘Biyomb! Yand bi tep mer, korip yip ak tomb yiwur ma winimuŋ.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Yand bi tep rek nip ker ninim. Pen yand niŋbiyn; Gor nip bak ay mindip ak, suŋ ayaŋ aŋgiy minim anep aŋgenimin, bi yip tap gip biy suŋ aynimuŋ.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Kond mindep yomb yimb yand ak yip kond mindek; yand pen, amiybi gok kuyip kond mindiy, “Amnim!” aŋgen ambay; “Wim!” aŋgen opay; woŋg ak kun kun giy gim aŋgen gipay aŋgip’ aŋgyak.”
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Kun aŋgeyak Jiysis, bi kun ak gos nuk key niŋiy aŋgip aŋgiy, wal aŋgyiŋg, biynimb nup kisen giy apeyak gok kuyip aŋgak, “Amiybi Rom nimb ak, yip gosimb niŋmindiy, chiŋgrep yimb gip. Yisrel biynimb gunap, yip gos niŋrep giy gip kun ak rek gey, ma niŋbiyn aŋgak.”
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Pen amiybi kond mindep ak, binuk gok andkind amiy niŋyak; Jiysis par okok nep mindiy aŋgek, bi tap gak kun ak pisnep suŋ ayak.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Ñin namb kun siŋak nep, Jiysis dawin sikoy Nayn amniyn aŋgiy amnakniŋ, binuk gok sek, biynimb yikop gok sek kuŋaynep, nup kisen giy amniyak.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Am am miñmon kun ak, kinjeŋ day ak amjakyakniŋ, biyn yandiw bap ñi nokom tikak ak kumek, biynimb kuŋaynep yirar ay dand apeyak.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Jiysis biyn yandiw kun anup niŋek, simb gek aŋgak, “Siy ma aŋgan!”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Kun aŋgiy, chip yirar ay dand apeyak ak am diniŋakniŋ, lum siŋak dayak. Day niŋmindyakniŋ, Jiysis bi paranj kun anup aŋgak, “Ñi tikjakan!”
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Aŋgek, tikjak bisgiy minim aŋgakniŋ, nonim nup, “Ñinak ak biy aŋgak.”
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Pen biynimb niŋmindeyak gok gos kuŋay niŋiy, Gor nup yimb ak dand aranyiŋg aŋgyak, “Gor bi minim nup aŋgep yomb bap yokamb, chinup ker wip. Gor chinup aymindniŋg wip aŋgyak.”
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Pen Jiysis gak kun ak niŋiy, kesim dey, miñmon Jiwdiya amiy, miñmon yikop okok amiy gak.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Jon binuk gok, Jiysis gak rek maŋgiysek niŋiy, am Jon nup aŋgñeyak, Jon binuk omiŋal aŋgek aperik aŋgak,
18 — ausente —
19 “Nirmiŋay am nup aŋgniŋiy aŋgnimiyr, ‘Nand Kiyŋ yomb key yimb kond mindpun anep opan akaŋ, bi kun ak key kond mindenjun aŋgnimiyr’ aŋgak.”
19 — ausente —
20 Aŋgek, Jiysis mindek ak amiy aŋgrik, “Jon bi ñiŋg pikñemb ak nip aŋgip, ‘Nand Kiyŋ yomb key yimb kond mindpun ak nep opan akaŋ, bi kun ak key kond mindonjun aŋgiy,’ chirup aŋgyokek, nip aŋgniŋniŋg aswur aŋgrik.”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Pen kiykmiŋay kun aŋgiy niŋmindrikniŋ, Jiysis biynimb miñak ar keykey gak gok gek suŋ ayak. Biynimb tap gak gok, gek suŋ ay, windin koy gak gok, gek windin yimb ay, biynimb kichekiy malñiluk ambaŋ ay mindek gok, gek biynimb yimb ay gak.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Kun giy, Jiysis bi omiŋal kun ak kuyip aŋgak, “Nirmiŋay andkind amiy, Jon nup aŋgnimiyr, ‘Chir amiy niŋbur: bi kun ak biynimb windin koy gip gok, gek windin yimb ay; biynimb ñin tomb soy ayndik ayip gok, gek suŋ ay; biynimb timund sakiy ayip gok, gek suŋ ay; biynimb kumbay gok, gek tip ak tikjakiy; biynimb simbgeprek gok, minim tep nuk ak aŋgek niŋbay aŋgnimiyr’ aŋgak.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Pen minim bap aŋgnimiyr, ‘Biynimb yip gosimb niŋiy, chiŋgiy nep mindeniŋgambay gok, miñmiñ yimb giniŋgambay aŋgnimiyr’ aŋgak.”
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Kun aŋgek, bi Jon nup minim dand orik omiŋal ak andkind amnirikniŋ, Jiysis biynimb ap mindeyak gok kuyip, Jon nup minim ar ak aŋgiy aŋgak, “Nimb nind miñmon nep namb okok ambik ñin ak, yerginiŋg ambik? Sund par nokom bap yiŋgen diy, dand amiy apiy gek ak niŋniŋg ambik?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Akaŋ yenen ambik? Bi chech tep ayak bap niŋniŋg ambik? Bi chech tep yimb diy, tap tep tep dun aŋgiy niŋbay gok, mindpay biyomb korip okok nep.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Pen tap yerip ak niŋniŋg ambik? Yikop ma ambik! Bi Gor minim aŋgep, Jon nup nep niŋniŋg ambik. Nuk bi Gor minim aŋgep yikop bap mer; woŋg bap key mindek, Gor nup aŋgek ap minim aŋgñak.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Bi Gor minim aŋgep kun anup mey, wosrey Baybol buk ak tikiy aŋgyak, ‘Gor aŋgip, “Bi minim aŋgep yand ak aŋgen, nind amiy, biynimb gok aŋgrep gek, kisen Ñi yand ak aŋgen niniŋgamb aŋgip” aŋgiy’ tikyak.
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Nimbip aspiyn, Jon biynimb nind mindyiŋgipay gok yip, miñiy mindpay gok yip maŋgiysek wiyniym gip ak pen, Gor biynimb yikop diy kond mindeniŋgamb gok, Jon rek ma mindeniŋgambay; kiyk biynimb yomb mindeniŋgambay aŋgak.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Jiysis minim aŋgak kun ak; biynimb yikop gok sek, bi takes dep gok sek nind apey, Jon kuyip ñiŋg pikñek, Gor nup yimb ak dand araneyak mey kun aŋgak.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Pen bi Peresiy gok sek, bi Jiwda low tiysa gok sek alemb alemb ñiy, Gor minim tep ak ma diyak rek, chinup ñiŋg ma pikñiniŋgamb aŋgey mey, kuyip ñiŋg ma pikñak.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 — ausente —
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 — ausente —
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Jon bi ñiŋg pikñemb ak, ap tap ma ñimbiy, ñiŋg wayn ma ñimbiy gek, nup aŋgjiwiy aŋgyiŋgipim, ‘Bi kichekiy malñiluk ambaŋ ayek mindip ak aŋgyiŋgipim!’
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Pen miñiy bi bap Ñinuk apiy, tap ñimbiy, ñiŋg wayn ñimbiy gek, nup aŋgjiwiy apim, “Tap kuŋay ñimbiy, ñiŋg wayn ñimbiy gip ak mey; nuk biynimb tap siy tap timey gipay gok sek, bi takes dep gok sek bi kiyk apim.”
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Pen, biynimb Gor miñ ar ak, chinup tep gip aŋgiy niŋbay gok nep, ar kun ak ambay aŋgak.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Bi Peresiy bap, yimb nuk Saymon. Nuk Jiysis nup aŋgak, “Apey korip yand ak am tap ñiŋjur aŋgak.” Aŋgek, Jiysis korip nup ak amiy tap ñiŋrikniŋ,
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 kinjeŋram biyn miñmon kun ak nimb ak, minim bap niŋak; Jiysis ap bi Peresiy ak yip tap ñimberik. Kun ak niŋiy, wel kuy tep wak, kamb botol diy paryak ak dand apiy,
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Jiysis mindek kund okok ken amiy, tomb aŋgin ak bisgiy, siy aŋg mindek. Kun giy, siy aŋg mindakniŋ, siy ñiŋg ak tik Jiysis tomb ar ak yapek, jun kas nuk ak wiykyokyiŋg, tomb kind nup ak wel ayñiy, bom silokyiŋg silokyiŋg mindek.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Kun gek, bi Peresiy ak gos nuk anep niŋiy aŋgak, “Bi kun biy, bi Gor minim aŋgep yipund giy mindembikop rek, biyn kinjeŋram ker ap nup diniŋsap ak, tik niŋbikop aŋgak.”
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Jiysis bi Peresiy gos niŋak kun ak niŋiy, nup aŋgak, “Saymon! Minim nip nokom bap aŋgniŋg gispiyn aŋgak.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Aŋgek, Jiysis tikdam ay aŋgak, “Bi bap tikjakiy, bi omiŋal kuyip, bap nup payp handret kiyna ñiy, bap nup piyptiy kiyna ñiy, giniŋgamb.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Pen kisen bi omiŋal kun ak, pen ñemb rek ma ayek, bi maniy ñiniŋgamb kun ak, kuyipmiŋay aŋgniŋgamb, ‘Maniy nirip ñimbiyn ak, pen ñinjur aŋgiy gos ak ma niŋnimiyr aŋgniŋgamb.’ Kun aŋgek, bi an bi kun ak nup miñmiñ yimb giniŋgamb? Bi tap day yomb mindeniŋgamb ak akaŋ, bi tap day sikoy mindeniŋgamb ak?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Aŋgek, Saymon aŋgak, “Gos yand niŋbiyn ak, bi tap day yomb mindeniŋgamb ak aŋgak.” Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Niŋind yimb apan aŋgak.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Kun aŋgiy, Jiysis andikiy biyn anup niŋyiŋg, Saymon nup aŋgak, “Biyn biy nup niŋan! Yand korip miŋgan nip biy apen, ñiŋg ak diy tomb yip ak ma wasyim gipan; biyn biy yip miñmiñ giyiŋg, siy ñiŋg nuk ak tik yapek wasyim giy, jun kas nuk ak wiykek milip gip.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Yip ma bom silokpan; biyn biy nep apiy tomb kind yip ak bom silokip.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Yip wel ak ma ayñimban; biyn biy nep tomb kind yip ak, wel kuyrep wip ak ayñimb.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Kun ak nip aspiyn: biyn kun biy tap siy tap timey kuŋaynep gip ak niŋiy kirgen, yip pen direp yimb gip. Pen biynimb tap siy tap timey siskoy gipay gok niŋiy kirgen; yip pen direp ma gipay aŋgak.”
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Kun aŋgiy, biyn kun ak nup aŋgak, “Tap siy tap timey gipan ak, niŋiy kirpiyn aŋgak.”
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Kun aŋgek, bi nund yip tap ñimbeyak gok, kiyk key aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Bi kun biy yenen, ‘Tap siy tap timey gipim ak niŋiy kirsipiyn asap?’ Gor nep mey kun gipkop aŋgyak.”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Kun aŋgyak ak pen, Jiysis biyn kun anup aŋgak, “Gos nand anep, tap siy tap timey gipiyn rek, Jiysis niŋiy kirgaŋ aŋgiy opan ak, nip niŋiy kirsipiyn nen, andkind amiy, Gor ñin ar ak mindenimin aŋgak.”
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.