Lucas 4

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 — ausente —
1 Jesus, cheio do Espírito Santo, voltou do Jordão e foi guiado pelo mesmo Espírito, no deserto,
2 — ausente —
2 durante quarenta dias, sendo tentado pelo diabo. Nada comeu naqueles dias, ao fim dos quais teve fome.
3 “Nand Gor Ñinuk mindiy ker, kamb biy aŋgey biret rek ayek ñiŋan aŋgak.”
3 Então o diabo disse a Jesus: — Se você é o Filho de Deus, mande que esta pedra se transforme em pão.
4 Aŋgek, Jiysis nup pen aŋgak, “Baybol buk ak tikiy aŋgyak, ‘Biynimb gok biret nep ñimbiy ma mindeniŋgambay aŋgyak.’”
4 Mas Jesus lhe respondeu:
5 Aŋgek, Seytan Jiysis nup dand miñmon yirik paryomb yimb bap amiy, miñmon okok maŋgiysek yimb yomiy
5 Então o diabo o levou para um lugar mais alto e num instante lhe mostrou todos os reinos do mundo.
6 — ausente —
6 E disse: — Eu lhe darei todo este poder e a glória destes reinos, porque isso me foi entregue, e posso dar a quem eu quiser.
7 — ausente —
7 Portanto, se você me adorar, tudo isso será seu.
8 Aŋgek, Jiysis pen aŋgak, “Nip ma nep aŋgniŋniŋgayn! Baybol buk ak tikiy aŋgyak, ‘Biyomb chin Gor nup nep aŋgniŋiy, woŋg nup anep giñinimimb aŋgyak’ aŋgak.”
8 Mas Jesus respondeu:
9 Kun aŋgek, Seytan Jiysis nup poŋind Jerusalem amiy, dand Gor aŋgniŋep korip yiy akyoŋ giyak ar ak amiy aŋgak, “Nand Gor Ñinuk mindpiyn aŋgiy, pindeŋg man biyaŋ ayan!
9 Então o diabo levou Jesus a Jerusalém, colocou-o sobre o pináculo do templo e disse: — Se você é o Filho de Deus, jogue-se daqui,
10 Baybol buk ak tikiy aŋgyak, ‘Gor enjol nuk gok aŋgek nip kond mindeniŋgambay.’
10 porque está escrito: “Aos seus anjos ele dará ordens a seu respeito, para que o guardem.”
11 Minim bap pen tikiy aŋgyak, ‘Apyap pikniŋg gey, nip dand araney, kamb tomb nip ak ma pikniŋgamb aŋgyak’ aŋgak.”
11 E: “Eles o sustentarão nas suas mãos, para que você não tropece em alguma pedra.”
12 Seytan kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biyomb Gor windin yirik ar ak, ñiñloŋ ay kun ak rek ma giniŋgayn. Baybol buk ak, ‘Nup ñiñloŋ ma ayep aŋgiy tikyak’ aŋgak.”
12 Jesus respondeu ao diabo:
13 Seytan Jiysis nup minim tom gi mer niŋiy, kiriŋg amiy, gos nuk okok nep, ‘Minek gunap, nup tip ak tom ginim aŋgiy’ kasek ma andkind owak.
13 Tendo concluído todas as tentações, o diabo afastou-se de Jesus, até momento oportuno.
14 Pen Gor Kawnan ak Jiysis nup kond mindakniŋ, andkind ap miñmon Galiyliy mindiy, key yimb gek niŋiy, minim nup ak yiŋg dand, miñmon Galiyliy namb okok maŋgiysek amniyak.
14 Então Jesus, no poder do Espírito, voltou para a Galileia, e a sua fama correu por toda aquela região.
15 Nuk Jiwda nan-gep korip okok amiy, minim aŋgrep gek, nup bi tep yimb aŋgiy, miñmiñ yimb giyak.
15 E ensinava nas sinagogas, sendo elogiado por todos.
16 Pen Jiysis nuk miñmon Galiyliy namb okok giraŋg diy, miñmon sikoy mindiy yomb gak Nasaret am mindek. Jiwda lotiw ñin ak apek, per giyiŋgip rek, nan-gep korip ak amiy, tikjakiy Baybol buk ak riytiym giniŋg gek,
16 Jesus foi para Nazaré, onde havia sido criado. Num sábado, entrou na sinagoga, segundo o seu costume, e levantou-se para ler.
17 nup bi Gor minim aŋgep Asaya tikak buk band ak dap ñey, di wisikiy, minim aŋgniŋg gak day ak niŋiy, kuyip riyt giy aŋgak:
17 Então lhe deram o livro do profeta Isaías. E, abrindo o livro, achou o lugar onde está escrito:
18 “Biyomb ak, woŋg nuk gunap yip gaŋ aŋgiy, Kawnan nuk ak yokek yand yip mindip. Kun ak biynimb simbgeprek gok aŋgrep gen niŋniŋgambay. Biynimb kalambis rek mindpay gok wisik yoken amniŋgambay. Biynimb windin koy rek mindpay gok gen niŋniŋgambay. Biynimb kosyam mindpay gok direp giniŋgayn.
18 “O Espírito do Senhor
19 Pen Gor biynimb diniŋgamb ñin tep ak, miñiy owip aŋgiy, biynimb gok kuyip aŋgñiniŋgayn aŋgak.”
19 e proclamar o ano aceitável
20 Jiysis minim kun ak riyt gi day jiwiy, buk band ak kom kom giy, bi buk kond mindyiŋgip anup tip ak ñiy bisgek, biynimb mindeyak gok maŋgiysek windin ak jiwiy nup nep niŋeyak, kuyip aŋgak,
20 Tendo fechado o livro, Jesus o devolveu ao assistente e sentou-se. Todos na sinagoga tinham os olhos fixos nele.
21 “Asaya Biyomb aŋgek, per kond mindpim kun ak miñiy miseŋ niŋsipim aŋgak.”
21 Então Jesus começou a dizer:
22 Kun aŋgek, minim tep yimb nuk aŋgak ak niŋiy, yimb nup ak dand araniyak. Pen gos bap niŋiy aŋgyak, “Bi kun biy Josep ñinuk rek?”
22 Todos davam testemunho dele e se maravilhavam das palavras cheias de graça que lhe saíam dos lábios. E perguntavam: — Não é este o filho de José?
23 Kun aŋgey, Jiysis kuyip aŋgak, “Pen yand niŋbiyn! Yip aŋgniŋgambim, ‘Nand Kiyŋ yomb key yimb per kond mindpun ak, miñmon Kapaniyam mindiy, tap mageprek gey, yind achimal apek niŋbun rek ak, miñmon nak biy kunep gey niŋjun aŋgniŋgambim.’
23 Então Jesus disse:
24 Pen nimbip niŋind aspiyn. Bi Gor minim aŋgep gok, miñmon bapik okok taŋgiy, minim tep ak aŋgey, niŋind apay aŋgiy dipay. Pen miñmon kiyk ak key ap aŋgey, bi chin gok key aspay aŋgiy minim kuyip ak ma dipay.
24 E Jesus prosseguiu:
25 “Pen niŋim! Bi Gor minim aŋgep Yilayja mindek ñin ak, simiy omiŋal nokom takin onep kaŋgol ak, miñmon ma yimb pikiy, tap ma jakiy, yiwan yomb sikerek yimb ak gak.
25 Na verdade lhes digo que havia muitas viúvas em Israel no tempo de Elias, quando o céu se fechou por três anos e seis meses, reinando grande fome em toda a terra,
26 Yisrel biyn yandiw yiwan gak gok, kuŋaynep mindeyak ak pen; Gor Yilayja nup yokek, am miñmon yomb Saydon miñmon sikoy Sareypar amiy, tap mageprek ak gek, biyn yandiw bap keñmaŋgiy nuk kuŋaynep mindek.
26 e Elias não foi enviado a nenhuma delas, a não ser a uma viúva de Sarepta de Sidom.
27 Pen ar kun ak rek, kisen, bi Gor minim aŋgep Yilayja mindek ñin ak, Yisrel biynimb soy ayndik ayak gok, kuŋay yimb mindeyak ak pen; kuyip gunap gek suŋ ma ayak; bi Neman miñmon paryomb Siyriya nimb ak nep gek suŋ ayak aŋgak.”
27 Havia também muitos leprosos em Israel nos dias do profeta Eliseu, e nenhum deles foi purificado, a não ser Naamã, o sírio.
28 Jiysis kun aŋgek, biynimb lotiw korip mindeyak gok niŋey miluk timey yimb yapek,
28 Todos na sinagoga, ouvindo estas coisas, se encheram de ira.
29 — ausente —
29 E, levantando-se, expulsaram Jesus da cidade e o levaram até o alto do monte sobre o qual a cidade estava edificada, para que, de lá, pudessem atirá-lo abaixo.
30 — ausente —
30 Jesus, porém, passando pelo meio deles, foi embora.
31 Nuk miñmon sikoy Kapaniyam Galiyliy propens ak am mindiy, Jiwda lotiw ñin ak apek, tikjakiy kuyip minim aŋgñak.
31 E Jesus foi a Cafarnaum, cidade da Galileia, e os ensinava no sábado.
32 Gor minim ak yiñrimey giy, yipund giy yimb nep aŋgek, wal yimb aŋgyak.
32 E maravilhavam-se com a sua doutrina, porque a sua palavra era com autoridade.
33 Pen nan-gep korip namb kun ak, bi kichekiy ambaŋ ayak bap mindek. Nuk suk yomb aŋgiy aŋgak,
33 E apareceu na sinagoga um homem possuído de um espírito de demônio imundo, o qual gritou em alta voz:
34 “Bi Jiysis Nasaret nimb! Yerginiŋg opan? Chinup timey giniŋg opan rek ayip. Yand nip niŋbiyn; Gor bi suŋ-tep nuk anep opan aŋgak.”
34 — Ah! O que você quer conosco, Jesus Nazareno? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem você é: o Santo de Deus!
35 Pen Jiysis kichekiy ambaŋ ay mindek kun anup aŋgak, “Minim ma aŋgiy, bi ak kirgiy mis amnoŋ.” Aŋgek, mis amyiŋg, bi nonim yipund giy anup, biynimb mindeyak namb siŋak diyokiy amnak ak pen, nup tapin ma pikak.
35 Mas Jesus o repreendeu, dizendo: O demônio, depois de o ter jogado no chão no meio de todos, saiu daquele homem sem lhe fazer mal.
36 Kun gek, biynimb niŋmindeyak gok, kiyk nep aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Bi kalrimey kun biy, minim kun ak akay nimb dand apiy aŋgek, kichekiy gok mis ambay aŋgyak.”
36 Todos ficaram admirados e comentavam entre si: — Que palavra é esta? Pois, com autoridade e poder, ele ordena aos espíritos imundos, e eles saem.
37 Pen Jiysis gak minim kun ak, yiŋg dand miñmon kun okok maŋgiysek amniyak.
37 E a fama de Jesus se espalhava por todos os lugares daquela região.
38 Pen Jiysis Jiwda nan-gep korip ak kirgiy, Saymon korip ak amnak. Saymon biyn numok nuk ak tap yomb giy, mumbwak okok maŋgiysek mon rek yinek mey, biynimb gok apiy Jiysis nup aŋgyak, “Apiy, Saymon numok nup gey, jak amnaŋ aŋgyak.”
38 Deixando a sinagoga, Jesus foi para a casa de Simão. A sogra de Simão estava doente, com febre muito alta, e pediram a Jesus em favor dela.
39 Aŋgey, nuk biyn tap gek kum mindek maŋ siŋak apiy aŋgak “Tap gip biy suŋ ayaŋ aŋgak” Kun aŋgakniŋ, won anep suŋ ayek, tikjakiy biynimb ap mindeyak gok kuyip tap keñmaŋgiy gak.
39 E inclinando-se para ela, Jesus repreendeu a febre, e esta a deixou. E imediatamente ela se levantou e passou a servi-los.
40 Biynimb kun okok mindeyak gok, minim kun ak niŋiy, pumb paŋind amnak won ak, biynimb kiyk tap gak gok maŋgiysek dand Jiysis mindek ak apeyak, kuyip nokom nokom diniŋakniŋ suŋ ayak.
40 Ao pôr do sol, todos os que tinham enfermos, com diferentes tipos de doença, os trouxeram a Jesus. E ele os curava, impondo as mãos sobre cada um deles.
41 Pen biynimb malñiluk akaŋ, tap yerip ambaŋ ay mindek gok, aŋgek mis amyiŋg, nup niŋyak rek suk yomb aŋgiy aŋgyak, “Nand Gor Ñinuk.” Kun aŋgey, kuyip kun ma aŋgnimimb aŋgek, aŋgak rek niŋiy mis amniyak.
41 Também de muitos saíam demônios, gritando e dizendo: — Você é o Filho de Deus! Ele, porém, os repreendia para que não falassem, pois sabiam que ele era o Cristo.
42 Minek miñmon yowakniŋ, Jiysis miñmon kun ak kirgiy, key minden aŋgiy, miñmon nep namb okok amnak. Amek, biynimb gok kisen amiy, nup piyow niŋiy aŋgyak, “Okok ma amnimin; chin yip mindon aŋgyak.”
42 Quando amanheceu, Jesus saiu e foi para um lugar deserto. As multidões o procuravam, foram até junto dele e não queriam deixar que ele fosse embora.
43 Kun aŋgey, Jiysis aŋgak, “Gor yip aŋgyokamb opiyn rek, am biynimb wikan gunap kuyip kunep, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb rek minim ak aŋgniŋgayn aŋgak.”
43 Jesus, porém, lhes disse:
44 Kun aŋgiy, okok giraŋgyiŋg, am Jiwda nan-gep korip okok amiy, minim tep kun ak kuyip aŋgñiyiŋgip.
44 E pregava nas sinagogas da Judeia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.