Lucas 24
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Minek Sandey miñmon kisen tikak won ak, biyn tiwin kun ak, wel kuy tep wak ak diy, Jiysis mumbwak nup ayñinjun aŋgiy, dand Jiysis nup komyak ak amniyak.
1 No domingo bem cedo, as mulheres foram ao túmulo, levando os perfumes que haviam preparado.
2 Amiy niŋyak: kamb kolim yomb chip kaw pil giyak won ak, milok am gol okok mindek.
2 Elas viram que a pedra tinha sido tirada da entrada do túmulo.
3 Pen kiyk miŋgan kun ak amiy niŋyak: Jiysis ma mindek.
3 Porém, quando entraram, não acharam o corpo do Senhor Jesus
4 Yergip aŋgiy, aŋg mindyakniŋ, bi chech tund ñiñakol yimrik omiŋal ak, gol kun siŋak jakiy minderik.
4 e não sabiam o que pensar. De repente, apareceram diante delas dois homens vestidos com roupas muito brilhantes.
5 Kiyk niŋiy, jel pirikiy, koŋgim yimiy kuyaŋgiyakniŋ, bi omiŋal kun ak aŋgrik, “Yenen bi kim mindip anup, chip kombay namb akniy piyow niŋsipim?
5 E elas ficaram com medo, e se ajoelharam, e encostaram o rosto no chão. Então os homens disseram a elas: — Por que é que vocês estão procurando entre os mortos quem está vivo?
6 Nuk biy ma mindip. Mindarik tikjakip. Pen nimb gos niŋnimimb; Galiyliy mindiy, nimbip minim aŋgak ar ak.
6 Ele não está aqui, mas foi ressuscitado. Lembrem que, quando estava na Galileia, ele disse a vocês:
7 Nimbip aŋgak, ‘Bi bap Ñinuk ak nup, di biynimb tap siy tap timey gipay ñin ar ak ayey, mon kiros bak biyoŋ ñaŋgrimbik ayey kumiy, minek omiŋal nokom mindiy, tip tikjakniŋgamb aŋgak’ aŋgrik.”
7 “O Filho do Homem precisa ser entregue aos pecadores, precisa ser crucificado e precisa ressuscitar no terceiro dia”.
8 Kun aŋgrikniŋ, gosimb kuyip ak paŋgyikek, Jiysis nind Galiyliy mindiy, minim aŋgak kun ak niŋyak.
8 Então as mulheres lembraram das palavras dele
9 Niŋiy, tip ak andkind amiy, tap gek niŋyak kun ak, Jiysis binuk onep aŋgip ak sek, biynimb nuk yikop gok sek kuyip aŋgñiyak.
9 e, quando voltaram do túmulo, contaram tudo isso aos onze apóstolos e a todos os outros.
10 Biyn tiwin, minim aŋgñiyak kun ak, Mariya miñmon Makdala nimb ak, Jowana ak, Jemis nonim Mariya ak, biyn yikop gunap sek.
10 Essas mulheres eram Maria Madalena, Joana e Maria, mãe de Tiago. Estas e as outras mulheres que foram com elas contaram tudo isso aos apóstolos.
11 Pen kiyk kun giy aŋgñeyak, minim kun ak niŋind apay aŋgiy ma niŋyak; ñiñloŋ ay aspay aŋgiy niŋyak.
11 Mas eles acharam que o que as mulheres estavam dizendo era tolice e não acreditaram.
12 Pen Piyta minim kun ak niŋiy, puŋgrikind yimb aŋgiy bindoŋ amiy, komyak kamb miŋgan ak sipsip niŋak: Jiysis nup chech kom kom giyak band gok nep mindek. Niŋiy, yergip aŋgiy, gospar yimb ayiŋg, tip ak andkind amnak.
12 Porém Pedro se levantou e correu para o túmulo. Abaixou-se para olhar e viu somente os lençóis de linho e nada mais. Aí voltou para casa, admirado com o que havia acontecido.
13 Ñin kun anep, bi omiŋal miñmon sikoy Emeyas, yep Jerusalem maŋ kun okok amnur aŋgiy amyiŋg;
13 Naquele mesmo dia, dois dos seguidores de Jesus estavam indo para um povoado chamado Emaús, que fica a mais ou menos dez quilômetros de Jerusalém.
14 tap yerip yerip gek niŋrik minim ak kapkap aŋgyiŋg amerik.
14 Eles estavam conversando a respeito de tudo o que havia acontecido.
15 Amnirikniŋ, Jiysis kund okok ken apiy, kiy yip yiŋgoŋg giy amnak.
15 Enquanto conversavam e discutiam, o próprio Jesus chegou perto e começou a caminhar com eles,
16 Pen bi omiŋal kun ak, Jiysis nup niŋbirip ak pen, Gor gosimb kuyipmiŋay ak gek sakiy ayek, Jiysis nup niŋer, bi ak key rek ayak.
16 mas alguma coisa não deixou que eles o reconhecessem.
17 Nuk kuyipmiŋay aŋgniŋiy aŋgak, “Minim gok yerip aŋgyiŋg, aŋger asaw?” Kun aŋgek, yimgeprek jak mindyiŋg,
17 Então Jesus perguntou: Eles pararam, com um jeito triste,
18 numam Kiliyowpas aŋgak, “Nand nep mey, miñiy ñin kaw biy, tap Jerusalem biy gisap ak ma niŋban?”
18 e um deles, chamado Cleopas, disse: — Será que você é o único morador de Jerusalém que não sabe o que aconteceu lá, nestes últimos dias?
19 Aŋgek aŋgak, “Tap kun ak yergek aspiyr aŋgak.”
19 — O que foi? — perguntou ele. Eles responderam: — O que aconteceu com Jesus de Nazaré. Esse homem era
20 — ausente —
20 Os chefes dos sacerdotes e os nossos líderes o entregaram para ser condenado à morte e o crucificaram.
21 — ausente —
21 E a nossa esperança era que fosse ele quem iria libertar o povo de Israel. Porém já faz três dias que tudo isso aconteceu.
22 Miñiy sekemb won ak, biyn tiwin chin bap, am nup komyak kawrumb bindoŋ niŋiy, ap chinup tap yerip yerip gip ak aŋgñey, niŋiy jiwdipun.
22 Algumas mulheres do nosso grupo nos deixaram espantados, pois foram de madrugada ao túmulo
23 Kiyk apay, chip par ak ma mindamb. Enjol omiŋal ak apiy apiyr, ‘Nuk tikjakiy, kim mindip apiyr’ apay.
23 e não encontraram o corpo dele. Voltaram dizendo que viram anjos e que estes afirmaram que ele está vivo.
24 Kun aŋgey, bi chin gunap kawrumb bindoŋ amiy niŋbay; biyn gok apay rek nep, mindamb aŋgrik.”
24 Alguns do nosso grupo foram ao túmulo e viram que realmente aconteceu o que as mulheres disseram, mas não viram Jesus.
25 Kiliyowpas kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Nirmiŋay gos tep ma niŋbiyr. Bi Gor minim aŋgep gok minim aŋgyak ak, yenen niŋind aŋgyak aŋgiy kasek ma niŋbiyr.
25 Então Jesus lhes disse:
26 Pen Gor aŋgak rek, Kiyŋ yomb key yimb ak yiwur yomb diy kumiy, tikjakiy mey, biynimb kuŋaynep diy kond mindeniŋgamb aŋgak.”
26 Pois era preciso que o
27 Kun aŋgiy, kuyipmiŋay Mosis; bi kiyŋ yomb key yimb ak nup, minim tikak ak sek, bi Gor minim aŋgep gunap, minim nup tikyak ak sek maŋgiysek aŋgñirep gak.
27 E começou a explicar todas as passagens das Escrituras Sagradas que falavam dele, iniciando com os livros de Moisés e os escritos de todos os Profetas .
28 Pen bi omiŋal kun ak, miñmon amerik maŋ kun siŋak amjakiy, Jiysis kuyipmiŋay tawsak ay, amniŋg rek gek,
28 Quando chegaram perto do povoado para onde iam, Jesus fez como quem ia para mais longe.
29 kiykmiŋay nup kilis giy aŋgrik, “Duŋgep day biy aswun. Kisyim winiŋg gisap nen, apey chirmiŋay yip amnun aŋgrik.” Aŋger, kiymiŋay yip amnak.
29 Mas eles insistiram com ele para que ficasse, dizendo: — Fique conosco porque já é tarde, e a noite vem chegando. Então Jesus entrou para ficar com os dois.
30 Korip am mindiy, tap ñiŋniŋg, nuk biret ak diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋg kuyipmiŋay ñakniŋ,
30 Sentou-se à mesa com eles, pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e deu a eles.
31 gosimb kuyipmiŋay ak paŋgyikek, ak Jiysis nep aŋgiy, aŋgrikniŋ, kapkap kurgak.
31 Aí os olhos deles foram abertos, e eles reconheceram Jesus. Mas ele desapareceu.
32 Kun gek, niŋiy aŋgrik, “Kinjeŋnamb okok apyiŋg, minim gunap aŋgñiyiŋg, Baybol buk tikyak minim kiñiŋ ak aŋgñiyiŋg gamb, mindmaŋgiy chirup ak niŋind yimb limgamb aŋgrik.”
32 Então eles disseram um para o outro: — Não parecia que o nosso coração queimava dentro do peito quando ele nos falava na estrada e nos explicava as Escrituras Sagradas?
33 Kun aŋgiy, won kun ak nep, tip andkind Jerusalem amiy niŋrik: Jiysis binuk onep aŋgip ak sek, buŋgiy kiyk gunap sek ap nan-giy mindeyak.
33 Eles se levantaram logo e voltaram para Jerusalém, onde encontraram os onze apóstolos reunidos com outros seguidores de Jesus.
34 Amjakrikniŋ, kuyipmiŋay aŋgyak, “Niŋind yimb apun. Jiysis kumimb ak pen; tip ak tikjakiy, ap Saymon mindamb siŋak miseŋ gamb, niŋimb aŋgyak.”
34 E os apóstolos diziam: — De fato, o Senhor foi ressuscitado e foi visto por Simão!
35 Aŋgey, kiy pen aŋgrik, “Chirmiŋay kunep kinjeŋnamb okok amambur, Jiysis chirup namb pikamb, dand korip chirmiŋay ak amiy, tap ñiŋniŋg giy, nuk biret ak di Gor nup tep aŋgamb, ak Jiysis nep aŋgiy niŋbur aŋgrik.”
35 Então os dois contaram o que havia acontecido na estrada e como tinham reconhecido o Senhor quando ele havia partido o pão.
36 Minim kun ak aŋgrikniŋ, Jiysis mindeyak namb ak miseŋ giy aŋgak, “Nimb mindpim?”
36 Enquanto estavam contando isso, Jesus apareceu de repente no meio deles e disse:
37 Aŋgek, kiyk chip kawnan aŋgiy
37 Eles ficaram assustados e com muito medo e pensaram que estavam vendo um fantasma.
38 pirikeyak, kuyip aŋgak, “Yenen, yip Jiysis aŋgiy ma niŋiy, gos kuŋay niŋsipim?
38 Mas ele disse:
39 Ñin tomb yip gok niŋim. Yand Jiysis nep. Chip kawnan rek, mumbwak tiŋiy sek ma mindembinip; yand yipul sek, tiŋiy sek mindpiyn ak, yip diniŋim aŋgak.”
39 Olhem para as minhas mãos e para os meus pés e vejam que sou eu mesmo. Toquem em mim e vocês vão crer, pois um fantasma não tem carne nem ossos, como vocês estão vendo que eu tenho.
40 Kun aŋgyiŋg, ñin tomb nuk gok kuyip yomek niŋiy,
40 Jesus disse isso e mostrou as suas mãos e os seus pés.
41 kiyk miñmiñ giyiŋg, pen gospar ayiŋg, ak Jiysis nep akaŋ aŋgiy, gos kuŋay niŋeyak; kuyip aŋgak, “Tap ñiŋemb nimb gunap mindip akaŋ?”
41 Eles ainda não acreditavam, pois estavam muito alegres e admirados. Então ele perguntou:
42 Aŋgek, nup piys daŋgiy ayak ak ñiy,
42 Eles lhe deram um pedaço de peixe assado,
43 niŋmindyakniŋ ñiŋak.
43 que ele pegou e comeu diante deles.
44 Pen Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb yip mindiy, yip gip ar ak, giniŋgamb aŋgiy nimbip aŋgñiyiŋgipiyn. Mosis low minim aŋgiy tikak rek, bi Gor minim aŋgep aŋgiy tikyak rek, pen Baybol buk Sam ak minim aŋgiy tikyak rek, yip yerer giniŋgamb aŋgiy, maŋgiysek aŋgñiyiŋgipiyn aŋgak.”
44 Depois disse:
45 Kun aŋgiy, minim nind tikyak ak niŋrep giyaŋ aŋgiy, gos tep yimb ak kuyip ñiy,
45 Então Jesus abriu a mente deles para que eles entendessem as Escrituras Sagradas
46 aŋgak, “Minim kun ak tikiy aŋgyak, ‘Kiyŋ yomb key yimb ak yiwur yomb diy kumek, komey, minek omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb.
46 e disse:
47 Tikjakiy mindeniŋgamb rek, minim nup ak miñmon Jerusalem kiñiŋ giy aŋgiy, aŋg dand amiy, biynimb miñmon okok maŋgiysek aŋgñey amnakniŋ, biynimb tap siy tap timey giniŋgambay gok, yenen kun gipun aŋgiy, nup chiŋgyakniŋ, gach kuyip ak wiykyokniŋgamb aŋgyak.’
47 E que, em nome dele, a mensagem sobre o arrependimento e o perdão dos pecados seria anunciada a todas as nações, começando em Jerusalém.
48 Pen yip gak kun ak, windin nimb key niŋbim.
48 Vocês são testemunhas dessas coisas.
49 Pen Bapiy minim aŋgayak rek, nimbip giniŋgayn ak mey; dawin yomb Jerusalem biy mindiy, kond mindenimimb. Gor Kawnan ak, ap nimbip bak ayek, miñmon okok keykey amnimimb aŋgak.”
49 E eu lhes mandarei o que o meu Pai prometeu. Mas esperem aqui em Jerusalém, até que o poder de cima venha sobre vocês.
50 Kun aŋgiy, kuyip poŋind Beteniy amiy, Gor kuyip kond mindeŋ aŋgiy, ñin dand araniy,
50 Então Jesus os levou para fora da cidade até o povoado de Betânia. Ali levantou as mãos e os abençoou.
51 Gor nup aŋgniŋakniŋ, nup dand aranjak semb biyoŋ amnak.
51 Enquanto os estava abençoando, Jesus se afastou deles e foi levado para o céu.
52 Kun gek, kuyip tep gakniŋ, yimb nup ak dand aranyiŋg, andkind Jerusalem amniyak.
52 Eles o adoraram e voltaram para Jerusalém cheios de alegria.
53 Amiy, minek minek, Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak amiy, Gor nup yimb ak dand aranyiŋgipay.
53 E passavam o tempo todo no pátio do Templo, louvando a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.