Lucas 24

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Minek Sandey miñmon kisen tikak won ak, biyn tiwin kun ak, wel kuy tep wak ak diy, Jiysis mumbwak nup ayñinjun aŋgiy, dand Jiysis nup komyak ak amniyak.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Amiy niŋyak: kamb kolim yomb chip kaw pil giyak won ak, milok am gol okok mindek.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Pen kiyk miŋgan kun ak amiy niŋyak: Jiysis ma mindek.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Yergip aŋgiy, aŋg mindyakniŋ, bi chech tund ñiñakol yimrik omiŋal ak, gol kun siŋak jakiy minderik.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Kiyk niŋiy, jel pirikiy, koŋgim yimiy kuyaŋgiyakniŋ, bi omiŋal kun ak aŋgrik, “Yenen bi kim mindip anup, chip kombay namb akniy piyow niŋsipim?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Nuk biy ma mindip. Mindarik tikjakip. Pen nimb gos niŋnimimb; Galiyliy mindiy, nimbip minim aŋgak ar ak.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Nimbip aŋgak, ‘Bi bap Ñinuk ak nup, di biynimb tap siy tap timey gipay ñin ar ak ayey, mon kiros bak biyoŋ ñaŋgrimbik ayey kumiy, minek omiŋal nokom mindiy, tip tikjakniŋgamb aŋgak’ aŋgrik.”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Kun aŋgrikniŋ, gosimb kuyip ak paŋgyikek, Jiysis nind Galiyliy mindiy, minim aŋgak kun ak niŋyak.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Niŋiy, tip ak andkind amiy, tap gek niŋyak kun ak, Jiysis binuk onep aŋgip ak sek, biynimb nuk yikop gok sek kuyip aŋgñiyak.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Biyn tiwin, minim aŋgñiyak kun ak, Mariya miñmon Makdala nimb ak, Jowana ak, Jemis nonim Mariya ak, biyn yikop gunap sek.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Pen kiyk kun giy aŋgñeyak, minim kun ak niŋind apay aŋgiy ma niŋyak; ñiñloŋ ay aspay aŋgiy niŋyak.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Pen Piyta minim kun ak niŋiy, puŋgrikind yimb aŋgiy bindoŋ amiy, komyak kamb miŋgan ak sipsip niŋak: Jiysis nup chech kom kom giyak band gok nep mindek. Niŋiy, yergip aŋgiy, gospar yimb ayiŋg, tip ak andkind amnak.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Ñin kun anep, bi omiŋal miñmon sikoy Emeyas, yep Jerusalem maŋ kun okok amnur aŋgiy amyiŋg;
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 tap yerip yerip gek niŋrik minim ak kapkap aŋgyiŋg amerik.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Amnirikniŋ, Jiysis kund okok ken apiy, kiy yip yiŋgoŋg giy amnak.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Pen bi omiŋal kun ak, Jiysis nup niŋbirip ak pen, Gor gosimb kuyipmiŋay ak gek sakiy ayek, Jiysis nup niŋer, bi ak key rek ayak.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Nuk kuyipmiŋay aŋgniŋiy aŋgak, “Minim gok yerip aŋgyiŋg, aŋger asaw?” Kun aŋgek, yimgeprek jak mindyiŋg,
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 numam Kiliyowpas aŋgak, “Nand nep mey, miñiy ñin kaw biy, tap Jerusalem biy gisap ak ma niŋban?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Aŋgek aŋgak, “Tap kun ak yergek aspiyr aŋgak.”
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 — ausente —
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 — ausente —
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Miñiy sekemb won ak, biyn tiwin chin bap, am nup komyak kawrumb bindoŋ niŋiy, ap chinup tap yerip yerip gip ak aŋgñey, niŋiy jiwdipun.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Kiyk apay, chip par ak ma mindamb. Enjol omiŋal ak apiy apiyr, ‘Nuk tikjakiy, kim mindip apiyr’ apay.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Kun aŋgey, bi chin gunap kawrumb bindoŋ amiy niŋbay; biyn gok apay rek nep, mindamb aŋgrik.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Kiliyowpas kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Nirmiŋay gos tep ma niŋbiyr. Bi Gor minim aŋgep gok minim aŋgyak ak, yenen niŋind aŋgyak aŋgiy kasek ma niŋbiyr.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Pen Gor aŋgak rek, Kiyŋ yomb key yimb ak yiwur yomb diy kumiy, tikjakiy mey, biynimb kuŋaynep diy kond mindeniŋgamb aŋgak.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Kun aŋgiy, kuyipmiŋay Mosis; bi kiyŋ yomb key yimb ak nup, minim tikak ak sek, bi Gor minim aŋgep gunap, minim nup tikyak ak sek maŋgiysek aŋgñirep gak.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Pen bi omiŋal kun ak, miñmon amerik maŋ kun siŋak amjakiy, Jiysis kuyipmiŋay tawsak ay, amniŋg rek gek,
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 kiykmiŋay nup kilis giy aŋgrik, “Duŋgep day biy aswun. Kisyim winiŋg gisap nen, apey chirmiŋay yip amnun aŋgrik.” Aŋger, kiymiŋay yip amnak.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Korip am mindiy, tap ñiŋniŋg, nuk biret ak diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋg kuyipmiŋay ñakniŋ,
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 gosimb kuyipmiŋay ak paŋgyikek, ak Jiysis nep aŋgiy, aŋgrikniŋ, kapkap kurgak.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Kun gek, niŋiy aŋgrik, “Kinjeŋnamb okok apyiŋg, minim gunap aŋgñiyiŋg, Baybol buk tikyak minim kiñiŋ ak aŋgñiyiŋg gamb, mindmaŋgiy chirup ak niŋind yimb limgamb aŋgrik.”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Kun aŋgiy, won kun ak nep, tip andkind Jerusalem amiy niŋrik: Jiysis binuk onep aŋgip ak sek, buŋgiy kiyk gunap sek ap nan-giy mindeyak.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Amjakrikniŋ, kuyipmiŋay aŋgyak, “Niŋind yimb apun. Jiysis kumimb ak pen; tip ak tikjakiy, ap Saymon mindamb siŋak miseŋ gamb, niŋimb aŋgyak.”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Aŋgey, kiy pen aŋgrik, “Chirmiŋay kunep kinjeŋnamb okok amambur, Jiysis chirup namb pikamb, dand korip chirmiŋay ak amiy, tap ñiŋniŋg giy, nuk biret ak di Gor nup tep aŋgamb, ak Jiysis nep aŋgiy niŋbur aŋgrik.”
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Minim kun ak aŋgrikniŋ, Jiysis mindeyak namb ak miseŋ giy aŋgak, “Nimb mindpim?”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Aŋgek, kiyk chip kawnan aŋgiy
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 pirikeyak, kuyip aŋgak, “Yenen, yip Jiysis aŋgiy ma niŋiy, gos kuŋay niŋsipim?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ñin tomb yip gok niŋim. Yand Jiysis nep. Chip kawnan rek, mumbwak tiŋiy sek ma mindembinip; yand yipul sek, tiŋiy sek mindpiyn ak, yip diniŋim aŋgak.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Kun aŋgyiŋg, ñin tomb nuk gok kuyip yomek niŋiy,
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 kiyk miñmiñ giyiŋg, pen gospar ayiŋg, ak Jiysis nep akaŋ aŋgiy, gos kuŋay niŋeyak; kuyip aŋgak, “Tap ñiŋemb nimb gunap mindip akaŋ?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Aŋgek, nup piys daŋgiy ayak ak ñiy,
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 niŋmindyakniŋ ñiŋak.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Pen Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb yip mindiy, yip gip ar ak, giniŋgamb aŋgiy nimbip aŋgñiyiŋgipiyn. Mosis low minim aŋgiy tikak rek, bi Gor minim aŋgep aŋgiy tikyak rek, pen Baybol buk Sam ak minim aŋgiy tikyak rek, yip yerer giniŋgamb aŋgiy, maŋgiysek aŋgñiyiŋgipiyn aŋgak.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Kun aŋgiy, minim nind tikyak ak niŋrep giyaŋ aŋgiy, gos tep yimb ak kuyip ñiy,
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 aŋgak, “Minim kun ak tikiy aŋgyak, ‘Kiyŋ yomb key yimb ak yiwur yomb diy kumek, komey, minek omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Tikjakiy mindeniŋgamb rek, minim nup ak miñmon Jerusalem kiñiŋ giy aŋgiy, aŋg dand amiy, biynimb miñmon okok maŋgiysek aŋgñey amnakniŋ, biynimb tap siy tap timey giniŋgambay gok, yenen kun gipun aŋgiy, nup chiŋgyakniŋ, gach kuyip ak wiykyokniŋgamb aŋgyak.’
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Pen yip gak kun ak, windin nimb key niŋbim.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Pen Bapiy minim aŋgayak rek, nimbip giniŋgayn ak mey; dawin yomb Jerusalem biy mindiy, kond mindenimimb. Gor Kawnan ak, ap nimbip bak ayek, miñmon okok keykey amnimimb aŋgak.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Kun aŋgiy, kuyip poŋind Beteniy amiy, Gor kuyip kond mindeŋ aŋgiy, ñin dand araniy,
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Gor nup aŋgniŋakniŋ, nup dand aranjak semb biyoŋ amnak.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Kun gek, kuyip tep gakniŋ, yimb nup ak dand aranyiŋg, andkind Jerusalem amniyak.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Amiy, minek minek, Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak amiy, Gor nup yimb ak dand aranyiŋgipay.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.