Lucas 19
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVT
1 — ausente —
1 Jesus entrou em Jericó e atravessava a cidade.
2 — ausente —
2 Havia ali um homem rico chamado Zaqueu, chefe dos cobradores de impostos.
3 — ausente —
3 Tentava ver Jesus, mas era baixo demais e não conseguia olhar por cima da multidão.
4 nind amiy, mon bind bap tanaraniy, Jiysis apek tam bineŋ niŋmindek.
4 Por isso, correu adiante e subiu numa figueira-brava, no caminho por onde Jesus passaria.
5 Jiysis pen ap, mon tan mindek kiñiŋ siŋak apiy, kuyoŋgiy niŋiy, Sakiyas nup aŋgak, “Kasek luŋg yowan! Miñiy korip nand ak, am mindeniŋgayn aŋgak.”
5 Quando Jesus chegou ali, olhou para cima e disse: “Zaqueu, desça depressa! Hoje devo hospedar-me em sua casa”.
6 Aŋgek, Sakiyas luŋg yapiy, miñmiñ giyiŋg, Jiysis nup poŋind korip nuk amnak.
6 Sem demora, Zaqueu desceu e, com alegria, recebeu Jesus em sua casa.
7 Biynimb gok gak kun ak niŋiy, miluk yapek aŋgyak, “Bi kun ak am, bi tap siy tap timey gip korip ak, kiniŋg amjap aŋgyak.”
7 Ao ver isso, o povo começou a se queixar: “Ele foi se hospedar na casa de um pecador!”.
8 Pen kisen am, Sakiyas korip ak minim aŋg mindyiŋg, Sakiyas Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Nand niŋan! Miñiy tap yand gok bilok pis ak ay, pis ak biynimb simbgeprek gok kuyip ñiniŋgayn. Yand nind tom giy, biynimb gunap tap kuyip siy dinik rek ayip gok, pen ñiniŋg, tap nokom bap dinik rek, pen omiŋal omiŋal ñiniŋgayn. Pen tap omiŋal siy dinik rek, pen ñiniŋg, onep jiy ak ñiniŋgayn. Kun giy, gi dam dam maŋgiysek day paŋg diy, kirginiŋgayn aŋgak.”
8 Enquanto isso, Zaqueu se levantou e disse: “Senhor, darei metade das minhas riquezas aos pobres. E, se explorei alguém na cobrança de impostos, devolverei quatro vezes mais!”.
9 Pen biynimb gok niŋmindyakniŋ, Jiysis Sakiyas nup minim ak aŋgiy aŋgak, “Bi biy nusind Ebraham, Gor nup gosimb niŋak rek niŋimb ak mey; Gor miñiy nup diy, biynimb nuk yip korip jimñiy kinbay gok kuyip diy gip.
9 Jesus respondeu: “Hoje chegou a salvação a esta casa, pois este homem também é filho de Abraão.
10 Yenen: bi bap Ñinuk wak ak, biynimb Gor ker mindpay gok kuyip diniŋg ma wak; biynimb nup ker ma mindpay gok kuyip diniŋg awak aŋgak.”
10 Porque o Filho do Homem veio buscar e salvar os perdidos”.
11 Pen biynimb kun gok, Jiysis mey, Biyomb per kond mindpun ak; Jerusalem amek, nup kiyŋ aŋgayon, chinup kond mindek, mindrep yimb giniŋgambun aŋgiy niŋyak.
11 A multidão estava atenta ao que Jesus dizia. Então, como ele se aproximava de Jerusalém, contou-lhes uma parábola, pois o povo achava que o reino de Deus começaria de imediato.
12 “Bi biyomb mindep rek bap, kond mindep yand ak mindip amen, yip kiyŋ aŋgayek, andkind apiy, biynimb miñmon yand guniy kuyip kond mindenim aŋgiy, miñmon paryomb okok amniŋgamb.
12 Disse ele: “Um nobre foi chamado a um país distante para ser coroado rei e depois voltar.
13 Pen kisen amniŋgamb: nind bi nup woŋg giñiniŋgambay onep wanjrem ak kuyip suk aŋgek apey, maniy yir omiŋal, omiŋal keykey bilok ñiy aŋgniŋgamb, ‘Maniy ñispiyn biy diy, woŋg biysniys genimimb. Kisen yand tip ak winiŋgayn aŋgniŋgamb.’
13 Antes de partir, reuniu dez de seus servos e deu a cada um deles dez moedas de prata, dizendo: ‘Invistam esse dinheiro enquanto eu estiver fora’.
14 “Kun aŋgiy, amniŋgamb ak pen; biynimb miñmon nuk yip jimñiy gok, nup miluk niŋiy, bi gunap aŋgyokey kisen amiy, bi kond mindep ak nup aŋgniŋgambay, ‘Bi chinup kiyŋ aŋg ayniŋg gispan biy, chin ma diniŋgambun aŋgniŋgambay.’
14 Seu povo, porém, o odiava, e enviou uma delegação atrás dele para dizer: ‘Não queremos que ele seja nosso rei’.
15 “Pen nup kiyŋ aŋgayek, tip ak andkind apiy, bi nup woŋg giñiniŋgambay gok kuyip, suk aŋgek apey aŋgniŋgamb, ‘Maniy ñinik gok sikyim gi andik mandik giy; pen yerip yerip dipim?’
15 “Depois de ser coroado, ele voltou e chamou os servos aos quais tinha confiado o dinheiro, pois queria saber quanto haviam lucrado.
16 Aŋgek, bi nind winiŋgamb ak aŋgniŋgamb, “Biyomb. Maniy yir yip ñinak omiŋal ak, sikyim gi andik mandik giy, pen yir ñin jiwiy ak dipiyn aŋgniŋgamb.”
16 O primeiro servo informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu dez vezes a quantia recebida.
17 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Nand girep gipan. Tap sikoy ak ñenik, woŋg girep ginak rek, miñiy miñmon dawin yomb onep wanjrem ak aŋgen, kond mindeniŋgamban aŋgniŋgamb.’
17 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você é um bom servo. Foi fiel no pouco que lhe confiei e, como recompensa, governará dez cidades.’
18 “Bi namb ak apiy aŋgniŋgamb, ‘Biyomb. Maniy yir yip ñinak omiŋal ak, sikyim gi andik mandik giy, pen yir onep mamind ak dipiyn aŋgniŋgamb.’
18 “O servo seguinte informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu cinco vezes a quantia recebida’.
19 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Gipan kun ak rek, miñiy nip aŋgen, dawin yomb onep mamind ak kond mindeniŋgamban aŋgniŋgamb.’
19 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você governará cinco cidades.’
20 — ausente —
20 “O terceiro servo, porém, trouxe de volta apenas a quantia recebida e disse: ‘Senhor, escondi seu dinheiro para mantê-lo seguro.
21 — ausente —
21 Tive medo, pois o senhor é um homem severo. Toma o que não lhe pertence e colhe o que não plantou’.
22 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Minim nak apan ak tuŋgandikiy, nip key kor giniŋgayn. Yip bi timey yimb, biynimb tap kuyip gok sikyim girep giy mer; yikop diy, tap woŋg kosyam gi yimbay gok, nand kilis giy nep, taw piliŋg dipan apan kun ak;
22 “‘Servo mau!’, exclamou o senhor. ‘Suas próprias palavras o condenam. Se você sabia que sou homem severo, que tomo o que não me pertence e colho o que não plantei,
23 yenen maniy yip ak diy, dam beŋ ayey, andkind apiy siyniŋ gunap sek ma dipiyn aŋgniŋgamb.’
23 por que não depositou meu dinheiro? Pelo menos eu teria recebido os juros.’
24 “Kun aŋgiy, bi yep maŋ siŋak mindeniŋgambay gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Maniy yir yip omiŋal ak piliŋg diy, bi maniy yir ñin jiwiy mindip ak nup ñim aŋgniŋgamb.’
24 “Então, voltando-se para os outros que estavam ali perto, o rei ordenou: ‘Tomem o dinheiro deste servo e deem ao que tem dez moedas.
25 “Aŋgek aŋgniŋgambay, ‘Biyomb. Nuk maniy yir ñin jiwiy ak, di mindip aŋgniŋgambay.’
25 “‘Mas senhor!’, disseram eles. ‘Ele já tem dez!’
26 “Aŋgey aŋgniŋgamb, ‘Nimbip aspiyn. Per biynimb tap kiyk kuŋay mindip gok, gunap sek dipay; pen biynimb tap kiyk siskoy mindip gok, gey pisnep yap amimb.
26 “Então o rei respondeu: ‘Sim, ao que tem, mais lhe será dado; mas do que nada tem, até o que tem lhe será tomado.
27 Pen biynimb, ‘Kiyŋ kun ak chin ma diniŋgambun aŋgiy, miluk niŋbay gok kuyip am dand apiy, windin yirik ar yip siŋbiy, ñaŋg aynimimb aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
27 E, quanto a esses meus inimigos que não queriam que eu fosse seu rei, tragam-nos aqui e executem-nos na minha presença’”.
28 Jiysis kuyip minim kun ak aŋgiy, binuk gok yip Jerusalem amnun aŋgiy, nuk nind giy,
28 Depois de contar essa história, Jesus prosseguiu rumo a Jerusalém.
29 am am, Oliyp pir miñmon Betpasiy-Beteniy gol siŋak amjakiy, binuk omiŋal kuyip aŋgyokiy aŋgak,
29 Quando chegou a Betfagé e Betânia, próximo ao monte das Oliveiras, enviou dois de seus discípulos.
30 “Miñmon wikan bindoŋ amiy niŋniŋgayr; doŋgiy marip biynimb ma dand tapay bap, tiwniŋgayey mindeniŋgamb. Wisikiy dand winimiyr.
30 “Vão àquele povoado adiante”, disse ele. “Assim que entrarem, verão amarrado ali um jumentinho no qual ninguém jamais montou. Desamarrem-no e tragam-no para cá.
31 Pen biynimb gunap apiy aŋgniŋgiy, ‘Kanj doŋgiy chinup ak yenen wisik dand amjipiyr aŋgeniŋgiy’ aŋgnimiyr, ‘Biyomb ak woŋg mindek aŋgyokamb, diniŋg opur aŋgnimiyr’ aŋgak.”
31 Se alguém perguntar: ‘Por que estão soltando o jumentinho?’, respondam apenas: ‘O Senhor precisa dele’.”
32 Kun aŋgek, amiy niŋrik: aŋgak rek nep mindek.
32 Eles foram e encontraram o jumentinho, exatamente como Jesus tinha dito.
33 Am miñ ak wisik girikniŋ, bi doŋgiy nop nimb gok apiy aŋgyak, “Doŋgiy marip chinup ak yenen miñ wisiksipiyr?”
33 E, enquanto o desamarravam, seus donos perguntaram: “Por que estão soltando o jumentinho?”.
34 Aŋgey aŋgrik, “Biyomb ak woŋg mindamb aŋgip ak mey, wisiksipur aŋgrik.”
34 Os discípulos responderam: “O Senhor precisa dele”.
35 Kun aŋgiy, doŋgiy marip kun ak miñ wisikiy, poŋind dand Jiysis mindek ak amjakiy, chech kiyk band gunap tuŋgjiwiy, di doŋgiy ar ak ay, Jiysis nup di ar kun biyoŋ ayer bisgak.
35 Então trouxeram o jumentinho e lançaram seus mantos sobre o animal, para que Jesus montasse nele.
36 Bisgiy, lor ar ak amnakniŋ, biynimb gok, chech tap okok dap lor ar kun ak ayakniŋ, tawyiŋg tawyiŋg amnak.
36 À medida que Jesus ia passando, as multidões espalhavam seus mantos ao longo do caminho diante dele.
37 Am am, Jerusalem maŋ maŋ gakniŋ, Oliyp dum kinjeŋ kuyaŋgipay tip ak, biynimb nuk gok kuŋaynep, nup miñmiñ yimb giyiŋg, tap yerip yerip gak gok gos ak niŋiy, suk yomb aŋgyiŋg, Gor nup yimb ak dand aranyiŋg,
37 Quando ele chegou próximo à descida do monte das Oliveiras, seus seguidores começaram a gritar e a cantar enquanto o acompanhavam, louvando a Deus por todos os milagres maravilhosos que tinham visto.
38 aŋgyak:
38 “Bendito é o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória nas maiores alturas!”.
39 Kun aŋgyakniŋ, bi Peresiy gunap namb kun okok mindeyak gok, Jiysis nup aŋgyak, “Tiysa. Biynimb nak gok kuyip aŋg gey, kun ma aŋgyaŋ aŋgyak.”
39 Alguns dos fariseus que estavam entre a multidão disseram: “Mestre, repreenda seus seguidores por dizerem estas coisas!”.
40 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimbip aspiyn; kun ak ma aŋgeniŋgambay, Gor kamb gok gek, minim aŋgniŋgambay aŋgak.”
40 Ele, porém, respondeu: “Se eles se calarem, as próprias pedras clamarão!”.
41 Jiysis Jerusalem maŋ maŋ giyiŋg, dawin yomb kun ak niŋiy, siy ñiŋg tik dam yokyiŋg aŋgak,
41 Quando Jesus se aproximou de Jerusalém e viu a cidade, começou a chorar.
42 “Miñmon Jerusalem. Nimbip simb yimb niŋsipiyn. Nimbip di Gor yip jimñiniŋg winik ak niŋbikip rek, tep yimb gipkip! Pen ma niŋiy, windin koy rek mindpim! Gor nimbip ker apek ma dipim rek,
42 “Como eu gostaria que hoje você compreendesse o caminho para a paz!”, disse ele. “Agora, porém, isso está oculto a seus olhos.
43 kisen bi gunap ap dawin yomb nimbip biy, ñiluk ay kus kus gi mindiy,
43 Chegará o tempo em que seus inimigos construirão rampas para atacar seus muros e a rodearão e apertarão o cerco por todos os lados.
44 pisnep gi timey yimb gey, woŋg wariy, minj, korip, tap gunap ma yimb mindeniŋgamb aŋgak.”
44 Esmagarão você e seus filhos e não deixarão pedra sobre pedra, pois você não reconheceu que Deus a visitou.”
45 Kun aŋgiy, nuk Gor aŋgniŋep korip ak amiy, biynimb sikyim geyak gok kuyip, aŋg mis yokyiŋg aŋgak,
45 Então Jesus entrou no templo e começou a expulsar os que ali vendiam,
46 “Baybol buk tikiy aŋgyak, ‘Korip yand ak, yip aŋgniŋep korip ak mindip aŋgyak’ ak pen, nimb sikyim gem gem, biynimb tap siy diy, ap kapkap kinbay korip bap rek ayip aŋgak.”
46 dizendo: “As Escrituras declaram: ‘Meu templo será casa de oração’, mas vocês o transformaram num esconderijo de ladrões!”.
47 Pen Jiysis minek minek, ap Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak, biynimb gok kuyip minim aŋgñiyiŋgip. Bi Gor nup tap simboŋgep yomb gok, bi low tiysa gok, bi minim tuŋgasikep gok nup pikayun aŋgiy, gos nokom niŋyak ak pen,
47 Jesus ensinava todos os dias no templo, mas os principais sacerdotes, os mestres da lei e outros líderes do povo planejavam matá-lo.
48 biynimb maŋgiysek minim tep nup ak niŋun aŋgiy, yiñrimey yimb geyak, minim bap aŋgiy nup pikayniŋgiy rek ma ayak.
48 Contudo, não conseguiam pensar num modo de fazê-lo, pois o povo ouvia atentamente tudo que ele dizia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.