Lucas 19

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs BKJ

Sair da comparação
1 — ausente —
1 E Jesus entrou e passou por Jericó.
2 — ausente —
2 E eis que havia ali um homem, chamado Zaqueu, que era chefe entre os publicanos, e ele era rico.
3 — ausente —
3 E ele procurava ver quem era Jesus, e não podia, por causa da multidão, porque ele era de pequena estatura.
4 nind amiy, mon bind bap tanaraniy, Jiysis apek tam bineŋ niŋmindek.
4 E ele correndo adiante, subiu em uma árvore de sicômoro para vê-lo; porque ele estava por passar naquele caminho.
5 Jiysis pen ap, mon tan mindek kiñiŋ siŋak apiy, kuyoŋgiy niŋiy, Sakiyas nup aŋgak, “Kasek luŋg yowan! Miñiy korip nand ak, am mindeniŋgayn aŋgak.”
5 E Jesus ao chegar naquele lugar, olhando para cima, viu-o e disse-lhe: Zaqueu, desce depressa, porque hoje eu devo pousar em tua casa.
6 Aŋgek, Sakiyas luŋg yapiy, miñmiñ giyiŋg, Jiysis nup poŋind korip nuk amnak.
6 E, apressando-se, ele desceu e recebeu-o com júbilo.
7 Biynimb gok gak kun ak niŋiy, miluk yapek aŋgyak, “Bi kun ak am, bi tap siy tap timey gip korip ak, kiniŋg amjap aŋgyak.”
7 E, vendo isto, todos murmuravam, dizendo: Ele foi ser hóspede de um homem que é pecador.
8 Pen kisen am, Sakiyas korip ak minim aŋg mindyiŋg, Sakiyas Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Nand niŋan! Miñiy tap yand gok bilok pis ak ay, pis ak biynimb simbgeprek gok kuyip ñiniŋgayn. Yand nind tom giy, biynimb gunap tap kuyip siy dinik rek ayip gok, pen ñiniŋg, tap nokom bap dinik rek, pen omiŋal omiŋal ñiniŋgayn. Pen tap omiŋal siy dinik rek, pen ñiniŋg, onep jiy ak ñiniŋgayn. Kun giy, gi dam dam maŋgiysek day paŋg diy, kirginiŋgayn aŋgak.”
8 E Zaqueu, ficando em pé, disse ao Senhor: Senhor, eis que a metade dos meus bens eu dou aos pobres, e se alguma coisa eu tenho tomado de algum homem por falsa acusação, o restituo quadruplicado.
9 Pen biynimb gok niŋmindyakniŋ, Jiysis Sakiyas nup minim ak aŋgiy aŋgak, “Bi biy nusind Ebraham, Gor nup gosimb niŋak rek niŋimb ak mey; Gor miñiy nup diy, biynimb nuk yip korip jimñiy kinbay gok kuyip diy gip.
9 E disse-lhe Jesus: Hoje veio a salvação a esta casa, porque este também é filho de Abraão.
10 Yenen: bi bap Ñinuk wak ak, biynimb Gor ker mindpay gok kuyip diniŋg ma wak; biynimb nup ker ma mindpay gok kuyip diniŋg awak aŋgak.”
10 Porque o Filho do homem veio para buscar e salvar o que estava perdido.
11 Pen biynimb kun gok, Jiysis mey, Biyomb per kond mindpun ak; Jerusalem amek, nup kiyŋ aŋgayon, chinup kond mindek, mindrep yimb giniŋgambun aŋgiy niŋyak.
11 E, ouvindo eles essas coisas, ele prosseguiu e falou uma parábola, porque ele estava perto de Jerusalém, e porque eles pensavam que o reino de Deus havia de aparecer imediatamente.
12 “Bi biyomb mindep rek bap, kond mindep yand ak mindip amen, yip kiyŋ aŋgayek, andkind apiy, biynimb miñmon yand guniy kuyip kond mindenim aŋgiy, miñmon paryomb okok amniŋgamb.
12 Portanto ele disse: Certo homem nobre partiu para uma terra distante, para receber um reino e retornar.
13 Pen kisen amniŋgamb: nind bi nup woŋg giñiniŋgambay onep wanjrem ak kuyip suk aŋgek apey, maniy yir omiŋal, omiŋal keykey bilok ñiy aŋgniŋgamb, ‘Maniy ñispiyn biy diy, woŋg biysniys genimimb. Kisen yand tip ak winiŋgayn aŋgniŋgamb.’
13 E ele chamando os seus dez servos, deu-lhes dez minas, e disse-lhes: Negociai até que eu venha.
14 “Kun aŋgiy, amniŋgamb ak pen; biynimb miñmon nuk yip jimñiy gok, nup miluk niŋiy, bi gunap aŋgyokey kisen amiy, bi kond mindep ak nup aŋgniŋgambay, ‘Bi chinup kiyŋ aŋg ayniŋg gispan biy, chin ma diniŋgambun aŋgniŋgambay.’
14 Mas os seus cidadãos odiavam-no, e enviaram um mensageiro após ele, dizendo: Não queremos que este homem reine sobre nós.
15 “Pen nup kiyŋ aŋgayek, tip ak andkind apiy, bi nup woŋg giñiniŋgambay gok kuyip, suk aŋgek apey aŋgniŋgamb, ‘Maniy ñinik gok sikyim gi andik mandik giy; pen yerip yerip dipim?’
15 E aconteceu que, ele retornando depois de ter recebido o reino, ordenou que fossem chamados os servos a quem ele entregara o dinheiro, para que ele pudesse saber quanto cada homem ganhara negociando.
16 Aŋgek, bi nind winiŋgamb ak aŋgniŋgamb, “Biyomb. Maniy yir yip ñinak omiŋal ak, sikyim gi andik mandik giy, pen yir ñin jiwiy ak dipiyn aŋgniŋgamb.”
16 Então, veio o primeiro, dizendo: Senhor, a tua mina rendeu dez minas.
17 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Nand girep gipan. Tap sikoy ak ñenik, woŋg girep ginak rek, miñiy miñmon dawin yomb onep wanjrem ak aŋgen, kond mindeniŋgamban aŋgniŋgamb.’
17 E ele lhe disse: Muito bem, servo bom; porque tu foste fiel sobre o pouco, tu terás autoridade sobre dez cidades.
18 “Bi namb ak apiy aŋgniŋgamb, ‘Biyomb. Maniy yir yip ñinak omiŋal ak, sikyim gi andik mandik giy, pen yir onep mamind ak dipiyn aŋgniŋgamb.’
18 E veio o segundo, dizendo: Senhor, a tua mina rendeu cinco minas.
19 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Gipan kun ak rek, miñiy nip aŋgen, dawin yomb onep mamind ak kond mindeniŋgamban aŋgniŋgamb.’
19 E ele disse da mesma forma a este: Sê tu também sobre cinco cidades.
20 — ausente —
20 E veio outro, dizendo: Senhor, aqui está a tua mina, que guardei em um lenço;
21 — ausente —
21 porque eu tive medo de ti, porque és homem severo; tiras o que não puseste, e colhes o que não semeaste.
22 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Minim nak apan ak tuŋgandikiy, nip key kor giniŋgayn. Yip bi timey yimb, biynimb tap kuyip gok sikyim girep giy mer; yikop diy, tap woŋg kosyam gi yimbay gok, nand kilis giy nep, taw piliŋg dipan apan kun ak;
22 E ele disse-lhe: Pela tua própria boca eu te julgarei, servo mau. Sabias que eu sou homem severo, que eu tomo o que não pus e colho o que não semeei;
23 yenen maniy yip ak diy, dam beŋ ayey, andkind apiy siyniŋ gunap sek ma dipiyn aŋgniŋgamb.’
23 por que então tu não pusestes o meu dinheiro no banco, pois na minha vinda, eu poderia ter exigido o meu com a usura?
24 “Kun aŋgiy, bi yep maŋ siŋak mindeniŋgambay gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Maniy yir yip omiŋal ak piliŋg diy, bi maniy yir ñin jiwiy mindip ak nup ñim aŋgniŋgamb.’
24 E disse aos que estavam com ele: Tomai dele a mina e dai-a ao que tem dez minas.
25 “Aŋgek aŋgniŋgambay, ‘Biyomb. Nuk maniy yir ñin jiwiy ak, di mindip aŋgniŋgambay.’
25 (E eles disseram-lhe: Senhor, ele tem dez minas).
26 “Aŋgey aŋgniŋgamb, ‘Nimbip aspiyn. Per biynimb tap kiyk kuŋay mindip gok, gunap sek dipay; pen biynimb tap kiyk siskoy mindip gok, gey pisnep yap amimb.
26 Pois eu vos digo: Que todo aquele que tiver lhe será dado, mas ao que não tiver até o que ele tem lhe será tomado.
27 Pen biynimb, ‘Kiyŋ kun ak chin ma diniŋgambun aŋgiy, miluk niŋbay gok kuyip am dand apiy, windin yirik ar yip siŋbiy, ñaŋg aynimimb aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
27 Mas estes meus inimigos que não quiseram que eu reinasse sobre eles, trazei-os aqui, e matai-os diante de mim.
28 Jiysis kuyip minim kun ak aŋgiy, binuk gok yip Jerusalem amnun aŋgiy, nuk nind giy,
28 E, tendo dito isto, ele prosseguiu adiante, subindo para Jerusalém.
29 am am, Oliyp pir miñmon Betpasiy-Beteniy gol siŋak amjakiy, binuk omiŋal kuyip aŋgyokiy aŋgak,
29 E aconteceu que, chegando ele perto de Betfagé e de Betânia, ao monte chamado monte das Oliveiras, ele enviou dois dos seus discípulos,
30 “Miñmon wikan bindoŋ amiy niŋniŋgayr; doŋgiy marip biynimb ma dand tapay bap, tiwniŋgayey mindeniŋgamb. Wisikiy dand winimiyr.
30 dizendo: Ide à aldeia que está defronte de vós, e aí, ao entrardes, achareis amarrado um jumentinho em que nenhum homem jamais montou; soltai-o e trazei-o.
31 Pen biynimb gunap apiy aŋgniŋgiy, ‘Kanj doŋgiy chinup ak yenen wisik dand amjipiyr aŋgeniŋgiy’ aŋgnimiyr, ‘Biyomb ak woŋg mindek aŋgyokamb, diniŋg opur aŋgnimiyr’ aŋgak.”
31 E, se algum homem vos perguntar: Por que o soltais? Assim lhe direis: Porque o Senhor precisa dele.
32 Kun aŋgek, amiy niŋrik: aŋgak rek nep mindek.
32 E, indo os que haviam sido enviados, acharam como ele lhes havia dito.
33 Am miñ ak wisik girikniŋ, bi doŋgiy nop nimb gok apiy aŋgyak, “Doŋgiy marip chinup ak yenen miñ wisiksipiyr?”
33 E, soltando o jumentinho, seus donos lhes disseram: Por que soltais o jumentinho?
34 Aŋgey aŋgrik, “Biyomb ak woŋg mindamb aŋgip ak mey, wisiksipur aŋgrik.”
34 E eles disseram: O Senhor precisa dele.
35 Kun aŋgiy, doŋgiy marip kun ak miñ wisikiy, poŋind dand Jiysis mindek ak amjakiy, chech kiyk band gunap tuŋgjiwiy, di doŋgiy ar ak ay, Jiysis nup di ar kun biyoŋ ayer bisgak.
35 E trouxeram-no a Jesus; e lançando suas vestimentas no jumentinho, eles puseram Jesus em cima.
36 Bisgiy, lor ar ak amnakniŋ, biynimb gok, chech tap okok dap lor ar kun ak ayakniŋ, tawyiŋg tawyiŋg amnak.
36 E, enquanto ele ia, eles estendiam no caminho as suas vestes.
37 Am am, Jerusalem maŋ maŋ gakniŋ, Oliyp dum kinjeŋ kuyaŋgipay tip ak, biynimb nuk gok kuŋaynep, nup miñmiñ yimb giyiŋg, tap yerip yerip gak gok gos ak niŋiy, suk yomb aŋgyiŋg, Gor nup yimb ak dand aranyiŋg,
37 E, quando ele já chegava perto da descida do monte das Oliveiras, toda a multidão dos discípulos, regozijando-se, começou a dar louvores a Deus em alta voz, por todas as poderosas obras que eles tinham visto,
38 aŋgyak:
38 dizendo: Abençoado seja o Rei que vem em nome do ­Senhor; paz no céu, e glória nas alturas.
39 Kun aŋgyakniŋ, bi Peresiy gunap namb kun okok mindeyak gok, Jiysis nup aŋgyak, “Tiysa. Biynimb nak gok kuyip aŋg gey, kun ma aŋgyaŋ aŋgyak.”
39 E alguns dos fariseus, do meio da multidão, disseram-lhe: Mestre, repreende os teus discípulos.
40 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimbip aspiyn; kun ak ma aŋgeniŋgambay, Gor kamb gok gek, minim aŋgniŋgambay aŋgak.”
40 E, ele respondendo, disse-lhes: Digo-vos que, se estes se calarem, as pedras imediatamente clamarão.
41 Jiysis Jerusalem maŋ maŋ giyiŋg, dawin yomb kun ak niŋiy, siy ñiŋg tik dam yokyiŋg aŋgak,
41 E, quando ele ia chegando, vendo a cidade, chorou sobre ela,
42 “Miñmon Jerusalem. Nimbip simb yimb niŋsipiyn. Nimbip di Gor yip jimñiniŋg winik ak niŋbikip rek, tep yimb gipkip! Pen ma niŋiy, windin koy rek mindpim! Gor nimbip ker apek ma dipim rek,
42 dizendo: Se tu conhecesses, ao menos neste teu dia, as coisas que pertencem à tua paz! Mas agora isso está encoberto aos teus olhos.
43 kisen bi gunap ap dawin yomb nimbip biy, ñiluk ay kus kus gi mindiy,
43 Porque dias virão sobre ti, em que os teus inimigos lançarão uma trincheira sobre ti, e te sitiarão, e te manterão em cada lado,
44 pisnep gi timey yimb gey, woŋg wariy, minj, korip, tap gunap ma yimb mindeniŋgamb aŋgak.”
44 e te derrubarão no chão, a ti e a teus filhos que dentro de ti estiverem, e eles não deixarão em ti uma pedra sobre outra, pois tu não conheceste o tempo da tua visitação.
45 Kun aŋgiy, nuk Gor aŋgniŋep korip ak amiy, biynimb sikyim geyak gok kuyip, aŋg mis yokyiŋg aŋgak,
45 E, ele entrando no templo, começou a expulsar todos os que ali vendiam e compravam,
46 “Baybol buk tikiy aŋgyak, ‘Korip yand ak, yip aŋgniŋep korip ak mindip aŋgyak’ ak pen, nimb sikyim gem gem, biynimb tap siy diy, ap kapkap kinbay korip bap rek ayip aŋgak.”
46 dizendo-lhes: Está escrito: Minha casa é a casa de oração; mas vós a fizestes covil de ladrões.
47 Pen Jiysis minek minek, ap Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak, biynimb gok kuyip minim aŋgñiyiŋgip. Bi Gor nup tap simboŋgep yomb gok, bi low tiysa gok, bi minim tuŋgasikep gok nup pikayun aŋgiy, gos nokom niŋyak ak pen,
47 E ele ensinava diariamente no templo. Mas os principais sacerdotes, e os escribas, e os principais do povo procuravam destruí-lo,
48 biynimb maŋgiysek minim tep nup ak niŋun aŋgiy, yiñrimey yimb geyak, minim bap aŋgiy nup pikayniŋgiy rek ma ayak.
48 e não encontravam como fazê-lo, porque todo o povo ficava muito atento ao ouvi-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.