Lucas 19

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 — ausente —
1 Jesus entrou em Jericó, e atravessava a cidade.
2 — ausente —
2 Havia ali um homem rico chamado Zaqueu, chefe dos publicanos.
3 — ausente —
3 Ele queria ver quem era Jesus, mas, sendo de pequena estatura, não o conseguia, por causa da multidão.
4 nind amiy, mon bind bap tanaraniy, Jiysis apek tam bineŋ niŋmindek.
4 Assim, correu adiante e subiu numa figueira brava para vê-lo, pois Jesus ia passar por ali.
5 Jiysis pen ap, mon tan mindek kiñiŋ siŋak apiy, kuyoŋgiy niŋiy, Sakiyas nup aŋgak, “Kasek luŋg yowan! Miñiy korip nand ak, am mindeniŋgayn aŋgak.”
5 Quando Jesus chegou àquele lugar, olhou para cima e lhe disse: "Zaqueu, desça depressa. Quero ficar em sua casa hoje".
6 Aŋgek, Sakiyas luŋg yapiy, miñmiñ giyiŋg, Jiysis nup poŋind korip nuk amnak.
6 Então ele desceu rapidamente e o recebeu com alegria.
7 Biynimb gok gak kun ak niŋiy, miluk yapek aŋgyak, “Bi kun ak am, bi tap siy tap timey gip korip ak, kiniŋg amjap aŋgyak.”
7 Todo o povo viu isso e começou a se queixar: "Ele se hospedou na casa de um ‘pecador’ ".
8 Pen kisen am, Sakiyas korip ak minim aŋg mindyiŋg, Sakiyas Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Nand niŋan! Miñiy tap yand gok bilok pis ak ay, pis ak biynimb simbgeprek gok kuyip ñiniŋgayn. Yand nind tom giy, biynimb gunap tap kuyip siy dinik rek ayip gok, pen ñiniŋg, tap nokom bap dinik rek, pen omiŋal omiŋal ñiniŋgayn. Pen tap omiŋal siy dinik rek, pen ñiniŋg, onep jiy ak ñiniŋgayn. Kun giy, gi dam dam maŋgiysek day paŋg diy, kirginiŋgayn aŋgak.”
8 Mas Zaqueu levantou-se e disse ao Senhor: "Olha, Senhor! Estou dando a metade dos meus bens aos pobres; e se de alguém extorqui alguma coisa, devolverei quatro vezes mais".
9 Pen biynimb gok niŋmindyakniŋ, Jiysis Sakiyas nup minim ak aŋgiy aŋgak, “Bi biy nusind Ebraham, Gor nup gosimb niŋak rek niŋimb ak mey; Gor miñiy nup diy, biynimb nuk yip korip jimñiy kinbay gok kuyip diy gip.
9 Jesus lhe disse: "Hoje houve salvação nesta casa! Porque este homem também é filho de Abraão.
10 Yenen: bi bap Ñinuk wak ak, biynimb Gor ker mindpay gok kuyip diniŋg ma wak; biynimb nup ker ma mindpay gok kuyip diniŋg awak aŋgak.”
10 Pois o Filho do homem veio buscar e salvar o que estava perdido".
11 Pen biynimb kun gok, Jiysis mey, Biyomb per kond mindpun ak; Jerusalem amek, nup kiyŋ aŋgayon, chinup kond mindek, mindrep yimb giniŋgambun aŋgiy niŋyak.
11 Estando eles a ouvi-lo, Jesus passou a contar-lhes uma parábola, porque estava perto de Jerusalém e o povo pensava que o Reino de Deus ia se manifestar de imediato.
12 “Bi biyomb mindep rek bap, kond mindep yand ak mindip amen, yip kiyŋ aŋgayek, andkind apiy, biynimb miñmon yand guniy kuyip kond mindenim aŋgiy, miñmon paryomb okok amniŋgamb.
12 Ele disse: "Um homem de nobre nascimento foi para uma terra distante para ser coroado rei e depois voltar.
13 Pen kisen amniŋgamb: nind bi nup woŋg giñiniŋgambay onep wanjrem ak kuyip suk aŋgek apey, maniy yir omiŋal, omiŋal keykey bilok ñiy aŋgniŋgamb, ‘Maniy ñispiyn biy diy, woŋg biysniys genimimb. Kisen yand tip ak winiŋgayn aŋgniŋgamb.’
13 Então, chamou dez dos seus servos e lhes deu dez minas. Disse ele: ‘Façam esse dinheiro render até à minha volta’.
14 “Kun aŋgiy, amniŋgamb ak pen; biynimb miñmon nuk yip jimñiy gok, nup miluk niŋiy, bi gunap aŋgyokey kisen amiy, bi kond mindep ak nup aŋgniŋgambay, ‘Bi chinup kiyŋ aŋg ayniŋg gispan biy, chin ma diniŋgambun aŋgniŋgambay.’
14 "Mas os seus súditos o odiavam e depois enviaram uma delegação para lhe dizer: ‘Não queremos que este homem seja nosso rei’.
15 “Pen nup kiyŋ aŋgayek, tip ak andkind apiy, bi nup woŋg giñiniŋgambay gok kuyip, suk aŋgek apey aŋgniŋgamb, ‘Maniy ñinik gok sikyim gi andik mandik giy; pen yerip yerip dipim?’
15 "Contudo, foi feito rei e voltou. Então mandou chamar os servos a quem dera o dinheiro, a fim de saber quanto tinham lucrado.
16 Aŋgek, bi nind winiŋgamb ak aŋgniŋgamb, “Biyomb. Maniy yir yip ñinak omiŋal ak, sikyim gi andik mandik giy, pen yir ñin jiwiy ak dipiyn aŋgniŋgamb.”
16 "O primeiro veio e disse: ‘Senhor, a tua mina rendeu outras dez’.
17 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Nand girep gipan. Tap sikoy ak ñenik, woŋg girep ginak rek, miñiy miñmon dawin yomb onep wanjrem ak aŋgen, kond mindeniŋgamban aŋgniŋgamb.’
17 " ‘Muito bem, meu bom servo! ’, respondeu o seu senhor. ‘Por ter sido confiável no pouco, governe sobre dez cidades’.
18 “Bi namb ak apiy aŋgniŋgamb, ‘Biyomb. Maniy yir yip ñinak omiŋal ak, sikyim gi andik mandik giy, pen yir onep mamind ak dipiyn aŋgniŋgamb.’
18 "O segundo veio e disse: ‘Senhor, a tua mina rendeu cinco vezes mais’.
19 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Gipan kun ak rek, miñiy nip aŋgen, dawin yomb onep mamind ak kond mindeniŋgamban aŋgniŋgamb.’
19 "O seu senhor respondeu: ‘Também você, encarregue-se de cinco cidades’.
20 — ausente —
20 "Então veio outro servo e disse: ‘Senhor, aqui está a tua mina; eu a conservei guardada num pedaço de pano.
21 — ausente —
21 Tive medo, porque és um homem severo. Tiras o que não puseste e colhes o que não semeaste’.
22 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Minim nak apan ak tuŋgandikiy, nip key kor giniŋgayn. Yip bi timey yimb, biynimb tap kuyip gok sikyim girep giy mer; yikop diy, tap woŋg kosyam gi yimbay gok, nand kilis giy nep, taw piliŋg dipan apan kun ak;
22 "O seu senhor respondeu: ‘Eu o julgarei pelas suas próprias palavras, servo mau! Você sabia que sou homem severo, que tiro o que não pus e colho o que não semeei.
23 yenen maniy yip ak diy, dam beŋ ayey, andkind apiy siyniŋ gunap sek ma dipiyn aŋgniŋgamb.’
23 Então, por que não confiou o meu dinheiro ao banco? Assim, quando eu voltasse o receberia com os juros’.
24 “Kun aŋgiy, bi yep maŋ siŋak mindeniŋgambay gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Maniy yir yip omiŋal ak piliŋg diy, bi maniy yir ñin jiwiy mindip ak nup ñim aŋgniŋgamb.’
24 "E disse aos que estavam ali: ‘Tomem dele a sua mina e dêem-na ao que tem dez’.
25 “Aŋgek aŋgniŋgambay, ‘Biyomb. Nuk maniy yir ñin jiwiy ak, di mindip aŋgniŋgambay.’
25 " ‘Senhor’, disseram, ‘ele já tem dez! ’
26 “Aŋgey aŋgniŋgamb, ‘Nimbip aspiyn. Per biynimb tap kiyk kuŋay mindip gok, gunap sek dipay; pen biynimb tap kiyk siskoy mindip gok, gey pisnep yap amimb.
26 "Ele respondeu: ‘Eu lhes digo que a quem tem, mais será dado, mas a quem não tem, até o que tiver lhe será tirado.
27 Pen biynimb, ‘Kiyŋ kun ak chin ma diniŋgambun aŋgiy, miluk niŋbay gok kuyip am dand apiy, windin yirik ar yip siŋbiy, ñaŋg aynimimb aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
27 E aqueles inimigos meus, que não queriam que eu reinasse sobre eles, tragam-nos aqui e matem-nos na minha frente! ’ "
28 Jiysis kuyip minim kun ak aŋgiy, binuk gok yip Jerusalem amnun aŋgiy, nuk nind giy,
28 Depois de dizer isso, Jesus foi adiante, subindo para Jerusalém.
29 am am, Oliyp pir miñmon Betpasiy-Beteniy gol siŋak amjakiy, binuk omiŋal kuyip aŋgyokiy aŋgak,
29 Ao aproximar-se de Betfagé e de Betânia, no monte chamado das Oliveiras, enviou dois dos seus discípulos, dizendo-lhes:
30 “Miñmon wikan bindoŋ amiy niŋniŋgayr; doŋgiy marip biynimb ma dand tapay bap, tiwniŋgayey mindeniŋgamb. Wisikiy dand winimiyr.
30 "Vão ao povoado que está adiante e, ao entrarem, encontrarão um jumentinho amarrado, no qual ninguém jamais montou. Desamarrem-no e tragam-no aqui.
31 Pen biynimb gunap apiy aŋgniŋgiy, ‘Kanj doŋgiy chinup ak yenen wisik dand amjipiyr aŋgeniŋgiy’ aŋgnimiyr, ‘Biyomb ak woŋg mindek aŋgyokamb, diniŋg opur aŋgnimiyr’ aŋgak.”
31 Se alguém lhes perguntar: ‘Por que o estão desamarrando? ’ digam-lhe: ‘O Senhor precisa dele’ ".
32 Kun aŋgek, amiy niŋrik: aŋgak rek nep mindek.
32 Os que tinham sido enviados foram e encontraram o animal exatamente como ele lhes tinha dito.
33 Am miñ ak wisik girikniŋ, bi doŋgiy nop nimb gok apiy aŋgyak, “Doŋgiy marip chinup ak yenen miñ wisiksipiyr?”
33 Quando estavam desamarrando o jumentinho, os seus donos lhes perguntaram: "Por que vocês estão desamarrando o jumentinho? "
34 Aŋgey aŋgrik, “Biyomb ak woŋg mindamb aŋgip ak mey, wisiksipur aŋgrik.”
34 Eles responderam: "O Senhor precisa dele".
35 Kun aŋgiy, doŋgiy marip kun ak miñ wisikiy, poŋind dand Jiysis mindek ak amjakiy, chech kiyk band gunap tuŋgjiwiy, di doŋgiy ar ak ay, Jiysis nup di ar kun biyoŋ ayer bisgak.
35 Levaram-no a Jesus, lançaram seus mantos sobre o jumentinho e fizeram que Jesus montasse nele.
36 Bisgiy, lor ar ak amnakniŋ, biynimb gok, chech tap okok dap lor ar kun ak ayakniŋ, tawyiŋg tawyiŋg amnak.
36 Enquanto ele prosseguia, o povo estendia os seus mantos pelo caminho.
37 Am am, Jerusalem maŋ maŋ gakniŋ, Oliyp dum kinjeŋ kuyaŋgipay tip ak, biynimb nuk gok kuŋaynep, nup miñmiñ yimb giyiŋg, tap yerip yerip gak gok gos ak niŋiy, suk yomb aŋgyiŋg, Gor nup yimb ak dand aranyiŋg,
37 Quando ele já estava perto da descida do monte das Oliveiras, toda a multidão dos discípulos começou a louvar a Deus alegremente, em alta voz, por todos os milagres que tinham visto. Exclamavam:
38 aŋgyak:
38 "Bendito é o rei que vem em nome do Senhor! " "Paz no céu e glória nas alturas! "
39 Kun aŋgyakniŋ, bi Peresiy gunap namb kun okok mindeyak gok, Jiysis nup aŋgyak, “Tiysa. Biynimb nak gok kuyip aŋg gey, kun ma aŋgyaŋ aŋgyak.”
39 Alguns dos fariseus que estavam no meio da multidão disseram a Jesus: "Mestre, repreende os teus discípulos! "
40 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimbip aspiyn; kun ak ma aŋgeniŋgambay, Gor kamb gok gek, minim aŋgniŋgambay aŋgak.”
40 "Eu lhes digo", respondeu ele, "se eles se calarem, as pedras clamarão".
41 Jiysis Jerusalem maŋ maŋ giyiŋg, dawin yomb kun ak niŋiy, siy ñiŋg tik dam yokyiŋg aŋgak,
41 Quando se aproximou e viu a cidade, Jesus chorou sobre ela
42 “Miñmon Jerusalem. Nimbip simb yimb niŋsipiyn. Nimbip di Gor yip jimñiniŋg winik ak niŋbikip rek, tep yimb gipkip! Pen ma niŋiy, windin koy rek mindpim! Gor nimbip ker apek ma dipim rek,
42 e disse: "Se você compreendesse neste dia, sim, você também, o que traz a paz! Mas agora isso está oculto aos seus olhos.
43 kisen bi gunap ap dawin yomb nimbip biy, ñiluk ay kus kus gi mindiy,
43 Virão dias em que os seus inimigos construirão trincheiras contra você, e a rodearão e a cercarão de todos os lados.
44 pisnep gi timey yimb gey, woŋg wariy, minj, korip, tap gunap ma yimb mindeniŋgamb aŋgak.”
44 Também a lançarão por terra, você e os seus filhos. Não deixarão pedra sobre pedra, porque você não reconheceu o tempo em que Deus a visitaria".
45 Kun aŋgiy, nuk Gor aŋgniŋep korip ak amiy, biynimb sikyim geyak gok kuyip, aŋg mis yokyiŋg aŋgak,
45 Então ele entrou no templo e começou a expulsar os que estavam vendendo.
46 “Baybol buk tikiy aŋgyak, ‘Korip yand ak, yip aŋgniŋep korip ak mindip aŋgyak’ ak pen, nimb sikyim gem gem, biynimb tap siy diy, ap kapkap kinbay korip bap rek ayip aŋgak.”
46 Disse-lhes: "Está escrito: ‘A minha casa será casa de oração’; mas vocês fizeram dela ‘um covil de ladrões’".
47 Pen Jiysis minek minek, ap Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak, biynimb gok kuyip minim aŋgñiyiŋgip. Bi Gor nup tap simboŋgep yomb gok, bi low tiysa gok, bi minim tuŋgasikep gok nup pikayun aŋgiy, gos nokom niŋyak ak pen,
47 Todos os dias ele ensinava no templo. Mas os chefes dos sacerdotes, os mestres da lei e os líderes do povo procuravam matá-lo.
48 biynimb maŋgiysek minim tep nup ak niŋun aŋgiy, yiñrimey yimb geyak, minim bap aŋgiy nup pikayniŋgiy rek ma ayak.
48 Todavia, não conseguiam encontrar uma forma de fazê-lo, porque todo o povo estava fascinado pelas suas palavras.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.