Lucas 14

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Jiwda lotiw ñin bap, Jiysis am, Peresiy biyomb bap korip ak tap ñiŋakniŋ, nuk yerip rek ginimuŋ aŋgiy, niŋyinjsek ay mindeyak.
1 Jesus entrou num sábado em casa de um fariseu notável, para uma refeição; eles o observavam.
2 Yenen: ñin kun ak, bi ñin tomb siw gak bap ap mindek.
2 Havia ali um homem hidrópico.
3 Jiysis bi kun anup niŋiy, bi Peresiy gok sek, bi low tiysa gok sek kuyip aŋgak, “Bi tap gip gok, lotiw ñin ak gon suŋ aynimuŋ akaŋ, mer?”
3 Jesus dirigiu-se aos doutores da lei e aos fariseus: É permitido ou não fazer curas no dia de sábado?
4 Aŋgek, minim bap pen ma yimb aŋgeyak; nuk bi ñin tomb siw gak anup, diniŋek suŋ ayek, aŋgyokyiŋg,
4 Eles nada disseram. Então Jesus, tomando o homem pela mão, curou-o e despediu-o.
5 bi kun gok kuyip aŋgak, “Ñapan nimb bap akaŋ; makaw nimb bap, lotiw ñin ak ñiŋg malpim kaw miŋgan ak amek, nimb simb ma niŋiy, ma diyokniŋgambim?”
5 Depois, dirigindo-se a eles, disse: Qual de vós que, se lhe cair o jumento ou o boi num poço, não o tira imediatamente, mesmo em dia de sábado?
6 Aŋgek, kiyk pen minim bap ma aŋgyak.
6 A isto nada lhe podiam replicar.
7 Pen bi kun gok tap ñiŋniŋg, cheya ar tep tep gok nep bisgey amnakniŋ, Jiysis minim bap paydoŋ ay aŋgak,
7 Observando também como os convivas escolhiam os primeiros lugares, propôs-lhes a seguinte parábola:
8 “Bi bap biyn diniŋg giy, tap yomb ñiŋniŋg nimbip suk aŋgek amiy, cheya tep aynimuŋ ar ak, ma bisginimimb. Bi kun ak nuk, biyomb yimb bap apiy bisgaŋ aŋgiy, aynimuŋ rek ayniŋgamb.
8 Quando fores convidado às bodas, não te sentes no primeiro lugar, pois pode ser que seja convidada outra pessoa de mais consideração do que tu,
9 Kun ak nimb ar kun ak bisgeniŋgambim, bi nimbip suk aŋgniŋgamb ak apiy aŋgniŋgamb, ‘Nimb key siŋak amem, biyomb biy bisgaŋ aŋgek,’ nimbip nambiŋ gakniŋ, am gol okok bisginiŋgambim.
9 e vindo o que te convidou, te diga: Cede o lugar a este. Terias então a confusão de dever ocupar o último lugar.
10 “Pen nimbip tap ñiŋun aŋgiy suk aŋgeniŋgiy, amiy gol okok bisiŋg mindem mey, bi nimbip suk aŋgniŋgamb ak apiy aŋgnimuŋ, ‘Buŋgiy sikop. Nimb apiy cheya tep ar biy bisgim aŋgek,’ biynimb tap ñiŋniŋg ap mindeniŋgambay gok nimbip niŋiy, bi gok namb biy biyomb mindpay aŋgniŋgambay.
10 Mas, quando fores convidado, vai tomar o último lugar, para que, quando vier o que te convidou, te diga: Amigo, passa mais para cima. Então serás honrado na presença de todos os convivas.
11 Kun ak rek, biynimb chin yimb yomb mindip aŋgiy niŋbay gok, Gor niŋek yimb kuyip apyowniŋgamb. Pen biynimb, Gor Biyomb yimb mindip aŋgiy siskoy diy mindpay gok, Gor yimb kuyip gek araniŋgamb aŋgak.”
11 Porque todo aquele que se exaltar será humilhado, e todo aquele que se humilhar será exaltado.
12 Jiysis minim kun ak aŋgiy, bi tap yomb ñiŋniŋg, biynimb suk aŋgak ak nup aŋgak, “Nand tap yomb ñiŋniŋg; namam nak gok, buŋgiy nak gok, biynimb miñmon nak jimñiy gok, bi maniy kuŋay mindeniŋgamb gok kuyip nep suk ma aŋgnimin. Biynimb kun gok rek, nip pen ambey ñiniŋgambay.
12 Dizia igualmente ao que o tinha convidado: Quando deres alguma ceia, não convides os teus amigos, nem teus irmãos, nem os parentes, nem os vizinhos ricos. Porque, por sua vez, eles te convidarão e assim te retribuirão.
13 Tap yomb ñiŋniŋg; biynimb yimgeprek gok, biynimb ñin tomb paŋg pikek amdip gok, biynimb windin koy gok, biynimb ñin tomb timey gip gok kuyip suk aŋgey apiy; tap ñiŋnimimb.
13 Mas, quando deres uma ceia, convida os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos.
14 “Biynimb simbgeprek kun gok, nip pen ñiniŋgiy rek ma ayniŋgamb ak mey; kisen Gor biynimb suŋ-tep nuk gok, gek tikjakniŋgambay ñin ak, nip pen ñiniŋgamb aŋgak.”
14 Serás feliz porque eles não têm com que te retribuir, mas ser-te-á retribuído na ressurreição dos justos.
15 Pen minim kun ak niŋiy, bi kiy yip tap ñimbek bap, Jiysis nup aŋgak, “Gor biynimb nuk diy kond mindeniŋgamb gok, nuk yip jimñiy tap yomb ñiŋniŋgambay rek, miñmiñ yimb giniŋgambay aŋgak.”
15 A estas palavras, disse a Jesus um dos convidados: Feliz daquele que se sentar à mesa no Reino de Deus!
16 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Bi bap tap yomb ñiŋniŋg, biynimb kuŋaynep suk aŋgniŋgamb.
16 Respondeu-lhe Jesus: Um homem deu uma grande ceia e convidou muitas pessoas.
17 Pen tap yomb ñiŋemb ñin kun ak apeniŋgamb, bi nup woŋg giñiniŋgamb ak nup aŋgyokiy aŋgniŋgamb, ‘Miñiy am biynimb aŋgaypiyn gok kuyip am poŋind wan aŋgek,’ amiy aŋgniŋgamb, ‘Tap maŋgiysek dap nan-gip nen, apem amnun aŋgniŋgamb.’
17 E à hora da ceia, enviou seu servo para dizer aos convidados: Vinde, tudo já está preparado.
18 “Aŋgek, biynimb kun gok bap aŋgniŋgamb, ‘Yand amnim ak pen; mankumb bap tawpiyn ak, niŋniŋg amjipiyn aŋgniŋgamb.’
18 Mas todos, um a um, começaram a escusar-se. Disse-lhe o primeiro: Comprei um terreno e preciso sair para vê-lo; rogo-te me dês por escusado.
19 “Bap aŋgniŋgamb, ‘Amnim ak pen; woŋg giyaŋ aŋgiy, makaw anep wanjrem tawpiyn ak, woŋg girep giniŋgiy akaŋ aŋgiy, tiwniŋg diniŋniŋg amjipiyn aŋgniŋgamb.’
19 Disse outro: Comprei cinco juntas de bois e vou experimentá-las; rogo-te me dês por escusado.
20 “Bap aŋgniŋgamb, ‘Amnim ak pen, biyn yand ak kisen nep dipiyn aŋgniŋgamb.’
20 Disse também um outro: Casei-me e por isso não posso ir.
21 “Kun aŋgey, bi kun ak andkind amiy biyomb nuk anup aŋgniŋgamb, ‘Biyomb! Biynimb apan gok am aŋgen, kiyk kun kun apay.’ Aŋgek, biyomb ak simbwur nup ak timey gek, binuk kun anup, tip ak dawin yomb kun okok aŋgyokiy aŋgniŋgamb, ‘Nand kasek kinjeŋ tam yomb okok sek, kinjeŋ tam sikoy okok sek amyiŋg; biynimb simbgeprek gok diy, biynimb ñin tomb beŋ beŋ gip gok diy, biynimb windin koy gip gok diy, mumbwak mind tep ma gip gok diy, dand winimin aŋgniŋgamb.’
21 Voltou o servo e referiu isto a seu senhor. Então, irado, o pai de família disse a seu servo: Sai, sem demora, pelas praças e pelas ruas da cidade e introduz aqui os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.
22 “Aŋgek, aŋgniŋgamb rek giy, kisen bi woŋg giñemb kun ak aŋgniŋgamb, ‘Biyomb. Apan rek kisen gipiyn ak pen; wikan gunap tip anep mindip aŋgniŋgamb.’
22 Disse o servo: Senhor, está feito como ordenaste e ainda há lugar.
23 “Aŋgek, biyomb ak bi kun ak nup, miñmon yikop okok aŋgyokiy aŋgniŋgamb, ‘Kinjeŋ tam yomb okok sek, kinjeŋ tam sikoy okok sek amiy, biynimb kuŋay yimb dand apey, korip miŋgan yip ak pisnep timbik dinimuŋ.
23 O senhor ordenou: Sai pelos caminhos e atalhos e obriga todos a entrar, para que se encha a minha casa.
24 Pen biynimb nind suk aŋgen ma opay gok, tap yip siskoy gunap ma ñiŋniŋgambay. Mer yimb aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
24 Pois vos digo: nenhum daqueles homens, que foram convidados, provará a minha ceia.
25 Jiysis kun aŋgiy amnakniŋ, biynimb kuŋay yimb nep, nup kisen giyakniŋ, nuk andikiy kuyip aŋgak,
25 Muito povo acompanhava Jesus. Voltando-se, disse-lhes:
26 “Biynimb gok yip ker winiŋgambay ak pen, gos yomb kiyk amniŋgamb; nop, nonim, nunay, numam, biyn, ñapan kiyk, akaŋ mumbwak kiyk key ak; yand niŋen biynimb yand mindeniŋgiy rek ma ayip.
26 Se alguém vem a mim e não odeia seu pai, sua mãe, sua mulher, seus filhos, seus irmãos, suas irmãs e até a sua própria vida, não pode ser meu discípulo.
27 “Biynimb gunap aŋgniŋgambay, Jiysis biynimb nuk mindenjun ak pen; kun gon, biynimb gunap chinup timey giniŋgiy rek ayip aŋgiy, mumbwak kiyk keynep gos niŋyiŋg mindeniŋgambay ak, kuyip ma diniŋgayn.
27 E quem não carrega a sua cruz e me segue, não pode ser meu discípulo.
28 “Pen bi nimb bap, korip yomb bap giniŋg, maniy ak yerip yerip diy ginim aŋgiy, gos ak niŋrep giy ginimuŋ.
28 Quem de vós, querendo fazer uma construção, antes não se senta para calcular os gastos que são necessários, a fim de ver se tem com que acabá-la?
29 Pen giyn giyn aŋgiy, simen ak nind nep giniŋgamb ak pen, korip par kun ak sisak gek, biynimb gok nup aŋgjiwiy aŋgniŋgambay,
29 Para que, depois que tiver lançado os alicerces e não puder acabá-la, todos os que o virem não comecem a zombar dele,
30 ‘Bi par ak korip giniŋg rek gi dand amiy, day sek kirgip aŋgniŋgambay.’
30 dizendo: Este homem principiou a edificar, mas não pode terminar.
31 “Pen kun ak rek, bi bap, biyomb bap yip penpen giniŋg; gos niŋ-tep giy amnimuŋ. Gos niŋdand amiy, amiybi yand ak ten tawsin nep mindip; biyomb kun ak amiybi nuk tiwendiy tawsin mindip; penpen giy, yip ñaŋg aynimuŋ rek ayip aŋgiy mey,
31 Ou qual é o rei que, estando para guerrear com outro rei, não se senta primeiro para considerar se com dez mil homens poderá enfrentar o que vem contra ele com vinte mil?
32 par okok kisen owakniŋ, minim ak yokiy aŋgniŋgamb, ‘Minim aŋg jimñinjur aŋgniŋgamb.’
32 De outra maneira, quando o outro ainda está longe, envia-lhe embaixadores para tratar da paz.
33 “Kun ak niŋrep ginimimb. Tap nimb gok nep wasemb ay, biynimb nimb gok nep wasemb ay giniŋgambim ak, biynimb yand ma mindeniŋgambim.
33 Assim, pois, qualquer um de vós que não renuncia a tudo o que possui não pode ser meu discípulo.
34 “Sol tap yindik tep yimb ak pen; yindik nuk ak amek, yergiy gey tip ak yindik giniŋgamb?
34 O sal é uma coisa boa, mas se ele perder o seu sabor, com que o recuperará?
35 Sol kun ak rek, di woŋgday ak ayey, timey giniŋgamb. Kun ak woŋg nuk bap ma mindip; diyokep rek nep ayip. Minim kun ak, biynimb gos timund sek ak tikniŋnimimb aŋgak”
35 Não servirá nem para a terra nem para adubo, mas lançar-se-á fora. O que tem ouvidos para ouvir, ouça!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.