Lucas 13
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Won kun ak nep, biynimb gunap ap, Jiysis nup kesim diy aŋgyak, “Galiyliy biynimb gunap ap Gor aŋgniŋep korip ak, tap simboŋg ñiyakniŋ, gapman biyomb Paylat kuyip pisnep pikayamb, likañ kuyip yowip, meymey siypsiyp pikayey likañ yowip namb siŋak aŋgyak.”
1 Naquela mesma ocasião algumas pessoas chegaram e começaram a comentar com Jesus como Pilatos havia mandado matar vários galileus, no momento em que eles ofereciam sacrifícios a Deus.
2 Aŋgeyak, Jiysis kuyip aŋgak, “Galiyliy biynimb kun gok, tap siy tap timey key yimb geyak, kuyip kun gip aŋgiy niŋbim?
2 Então Jesus disse:
3 Ak mer! Pen niŋim! Tap siy tap timey gipim gok, yenen kun gipun aŋgiy ma kirgeniŋgambim, maŋgiysek kun ak rek nep kumniŋgambim.
3 De modo nenhum! Eu afirmo a vocês que, se não se arrependerem dos seus pecados, todos vocês vão morrer como eles morreram.
4 “Pen miñmon Saylom, korip paryomb yiy akyoŋ giyak ak paŋg apyapiy, biynimb onep kaŋgol pis ak kuyip pikayak ak niŋbim. Pen nimb aŋgniŋgambim, ‘Jerusalem biynimb gunap tap siy tap timey giyak rek mer; kiyk tap siy tap timey yomb yimb ak gey, Gor gek korip kun ak paŋg apyapiy, kuyip pikayak aŋgniŋgambim.’
4 E lembrem daqueles dezoito, do bairro de Siloé, que foram mortos quando a torre caiu em cima deles. Vocês pensam que eles eram piores do que os outros que moravam em Jerusalém?
5 Pen ak kunep mer! Nimbip niŋind yimb aspiyn. Nimb maŋgiysek tap siy tap timey gipim gok, yenen kun gipun aŋgiy ma kirginiŋgambim ak; maŋgiysek kumyak kun ak rek nep kumniŋgambim aŋgak.”
5 De modo nenhum! Eu afirmo a vocês que, se não se arrependerem dos seus pecados, todos vocês vão morrer como eles morreram.
6 Pen Jiysis minim bap paydoŋ ay aŋgak, “Bi bap kiyaw maŋgiy ak piyaŋ aŋgiy, yiŋ ak jiw dand apiy, miñ wayn woŋg namb nuk ak yimniŋgamb. Kisen andkind apiy niŋniŋgamb; maŋgiy ma nep piyeniŋgamb,
6 Então Jesus contou esta parábola :
7 bi woŋg nup giñiniŋgamb ak nup aŋgniŋgamb, ‘Simiy nokom nokom yinakniŋ, per apiy niŋbiyn; kiyaw yimnik ak, maŋgiy ñiŋemb ak ma nep piyp. Kun ak woŋgday namb yip ak mindek tep ma gip. Timb yoknimin aŋgniŋgamb.’
7 Aí disse ao homem que tomava conta da plantação: “Olhe! Já faz três anos seguidos que venho buscar figos nesta figueira e não encontro nenhum. Corte esta figueira! Por que deixá-la continuar tirando a força da terra sem produzir nada?”
8 “Aŋgek, bi woŋg nup giniŋgamb ak aŋgniŋgamb, ‘Biyomb. Kiyaw kun ak miñiy ma timb yokep. Yand kiyaw kiñiŋ kun ak kipil gi tep giy, tap kaskas gunap dap ayen,
8 Mas o empregado respondeu: “Patrão, deixe a figueira ficar mais este ano. Eu vou afofar a terra em volta dela e pôr bastante adubo.
9 simiy andikiy ak maŋgiy piyek kirginimin; pen ma piyek, ñin kun ak timb yoknimin aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
9 Se no ano que vem ela der figos, muito bem. Se não der, então mande cortá-la.”
10 Pen Jiwda lotiw ñin bap, Jiysis Jiwda nan-gep korip miŋgan ak amiy, kuyip minim aŋgñi mindek.
10 Certo sábado, Jesus estava ensinando numa sinagoga .
11 Korip miŋgan kun ak, biyn kichekiy gek, kund ñikgiy nep taŋgek taŋgek, simiy yin kaŋgol piskind ayak ak, ap mindek.
11 E chegou ali uma mulher que fazia dezoito anos que estava doente, por causa de um espírito mau. Ela andava encurvada e não conseguia se endireitar.
12 Jiysis biyn kun anup, aŋgek apek aŋgak, “Tap nip gip ak suŋ ayip aŋgak.”
12 Quando Jesus a viu, ele a chamou e disse:
13 Kun aŋgiy, nup diniŋakniŋ, kund ak yipund gek, Gor nup yimb ak dand aranak.
13 Aí pôs as mãos sobre ela, e ela logo se endireitou e começou a louvar a Deus.
14 Pen Jiwda lotiw ñin ak, gek suŋ ayak ak niŋiy, biyomb Jiwda nan-gep korip kond mindek ak nup miluk yapek, biynimb ap mindeyak gok kuyip aŋgak, “Nimbip biynimb tap gip gok, woŋg ñin onep kaŋgol ak mindip; apem gek suŋ aynimuŋ. Miñiy ñin biy lotiw ñin ak pen, kun gispim aŋgak.”
14 Mas o chefe da sinagoga ficou zangado porque Jesus havia feito uma cura no sábado. Por isso disse ao povo: — Há seis dias para trabalhar. Pois venham nesses dias para serem curados, mas, no sábado, não!
15 — ausente —
15 Então o Senhor respondeu:
16 — ausente —
16 E agora está aqui uma descendente de Abraão que Satanás prendeu durante dezoito anos. Por que é que no sábado ela não devia ficar livre dessa doença?
17 Jiysis kun aŋgek, bi nup miluk niŋyak gok, kuyip nambiŋ yimb gak. Pen biynimb yikop gok, Jiysis tap mageprek giyiŋgip rek niŋiy, miñmiñ yimb giyak.
17 Os inimigos de Jesus ficaram envergonhados com essa resposta, mas toda a multidão ficou alegre com as coisas maravilhosas que ele fazia.
18 Jiysis minim bap sek aŋgiy aŋgak, “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim aŋgniŋg gispiyn ak, yergiy rek aŋgen niŋrep yimb giniŋgambim?
18 Jesus disse:
19 Mey minim ar aŋgniŋg gispiyn biy rek mindip. Bi bap mon mastet maŋgiy ak, di woŋgday nuk ak yimek, jak yomb giy, alik tep ak pikek, yakir gok ap ay mindeniŋgambay aŋgak.”
19 Ele é como uma semente de mostarda que um homem pega e planta na sua horta. A planta cresce e fica uma árvore, e os passarinhos fazem ninhos nos seus ramos.
20 Minim bap pen tip ak aŋgak, “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak, yergiy aŋgen niŋrep giniŋgambim?
20 Jesus continuou:
21 Ar kun ak rek, biyn gok yiys ak sikoy band bap diy, palaw tiyn yomb ak sek, tuŋgandik mandik gey, mindyiŋg yomb yimb tanimb rek ak giniŋgamb aŋgak.”
21 Ele é como o fermento que uma mulher pega e mistura em três medidas de farinha, até que ele se espalhe por toda a massa.
22 Pen Jiysis Jerusalem amniŋg, yipund giy ma amnak. Nuk miñmon dawin yomb okok sek, miñmon sikoy okok sek namb namb kinyiŋg, minim aŋgñek amnak.
22 Jesus atravessava cidades e povoados, ensinando na sua viagem para Jerusalém.
23 Biynimb kun okok mindeyak gok, bap Jiysis nup aŋgak, “Gor biynimb gunap nep diniŋgamb?”
23 Alguém perguntou: — Senhor, são poucos os que vão ser salvos? Jesus respondeu:
24 “Kun ak nimbip aspiyn, nimb kilis giy nep, kinjeŋrumb sikoy tam ak amniŋgambim. Biynimb kuŋay yimb nep, korip miŋgan amnun aŋgiy, gi mer niŋniŋgambay.
24 — Façam tudo para entrar pela porta estreita. Pois eu afirmo a vocês que muitos vão querer entrar, mas não poderão.
25 Yenen, bi korip nop nimb ak kinjeŋ giñek, nimb mis okok nep mindiy, pik giygiw giyiŋg aŋgniŋgambim, ‘Biyomb! Kinjeŋ ak yikan aŋgem,’ nuk aŋgniŋgamb, ‘Nimb akay nimb? Yand nimbip ma niŋbiyn’ aŋgniŋgamb.”
25 — O dono da casa vai se levantar e fechar a porta. Então vocês ficarão do lado de fora, batendo na porta e dizendo: “Senhor, nos deixe entrar!” E ele responderá: “Não sei de onde são vocês.”
26 “Aŋgek, nimb pen aŋgniŋgambim, ‘Nind miñmon chinup ak, ap minim aŋgñinakniŋ, nand yip tap ñiŋnuk aŋgem,’
26 Aí vocês dirão: “Nós comemos e bebemos com o senhor. O senhor ensinou na nossa cidade.”
27 nimbip tip ak aŋgniŋgamb, ‘Yand nimbip ma niŋbiyn. Nimb akay nimb? Nimb biynimb tap siy tap timey nep gipim ak, kinjeŋ ma yikniŋgayn! Amnimimb’ aŋgniŋgamb.”
27 Mas ele responderá: “Não sei de onde são vocês. Afastem-se de mim, vocês que só fazem o mal.”
28 “Kun ak kisen Ebraham, Aysek, Jekop, bi Gor minim aŋgep gok, Gor ñin ar ak mindyakniŋ, nimbip pen aŋg mis yokek, siy aŋgyiŋg, meŋg siwbirik mindeniŋgambim.
28 Quando vocês virem Abraão, Isaque, Jacó e todos os
29 Pen biynimb Jiwda mer gok, gunap pumb lim gip okok ken apiy; gunap paŋind amimb okok ken apiy, gunap akdoŋ nimb apiy, gunap akdoŋ nimb apiy, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb namb ak apiy, jimñiy tap yomb ñiŋniŋgambay.
29 Muitos virão do Leste e do Oeste, do Norte e do Sul e vão sentar-se à mesa no Reino de Deus.
30 “Kun ak, biynimb nind opay gok, kasek amnun aŋgiy gos ak ma niŋey, biynimb kisenimb gok apiy, kuyip tawsak ay nind amniŋgambay aŋgak.”
30 E os que agora são os últimos serão os primeiros, e os primeiros serão os últimos.
31 Won kun siŋak nep bi Peresiy gunap apiy, Jiysis nup aŋgyak, “Gapman biyomb Herot nip pikayniŋg gisap ak, miñmon biy kirgiy, miñmon bap key amnimin aŋgyak.”
31 Naquele momento alguns fariseus chegaram perto de Jesus e disseram: — Vá embora daqui, porque Herodes quer matá-lo.
32 Aŋgeyak aŋgak, “Nimb am kayn ayndik kun ak nup aŋgem, niŋmindonimuŋ. Miñiy sek, toy sek biynimb tap gip gok gen suŋ ay, biynimb kichekiy malñiluk ambaŋ ayip gok, gen biynimb yimb ay giniŋgamb. Menik mey, Jerusalem amiy, woŋg yand ak gi diniŋgayn.
32 Jesus respondeu:
33 “Pen miñiy ñin kaw biy, Gor woŋg yip aŋgak anep gi mindeniŋgayn. Jerusalem amen yip pikayniŋgambay. Bi Gor minim aŋgep gok kuyip, per miñmon gunap ma pikaypay; Jerusalem nep pikaypay.
33 E Jesus continuou:
34 Jerusalem! Jerusalem! Gor, bi minim nup aŋgep nimbip ker yokip gok, yenen per kamb diy pikaypim! Per biynimb nimbip gok kakaruk ñiluk rek, pil beŋ okok ayin aŋgen, yip yiruk niŋiy ma dipim!
34 — Jerusalém, Jerusalém, que mata os profetas e apedreja os mensageiros que Deus lhe manda! Quantas vezes eu quis abraçar todo o seu povo, assim como a galinha ajunta os seus pintinhos debaixo das suas asas, mas vocês não quiseram!
35 Kun ak niŋim; Gor aŋgniŋep korip yomb nimbik ak, yikop yimb mindeniŋgamb. Yip ma niŋniŋgambim. Kisen, bi Gor chinup nen aŋgyokek asaw ak, tep yimb asaw aŋgniŋgambim ñin ak nep, yip niŋniŋgambim aŋgak.”
35 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada. Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.