Lucas 10
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC
1 Kisen Jiysis bi ñin jiwiy omiŋal nokom, andikiy omiŋal nokom (72) diy, kuyip bilok omiŋal ak key, omiŋal ak key miñmon okok keykey aŋgyokyiŋg aŋgak, “Nimb nind amiy, minim yip ak aŋgñem, yand kisen niniŋgayn aŋgak.”
1 Depois disso, designou o Senhor ainda setenta e dois outros discípulos e mandou-os, dois a dois, adiante de si, por todas as cidades e lugares para onde ele tinha de ir.
2 Pen kuyip minim bap aŋgak, “Tap woŋg ak kuŋay yimb nep mindip ak pen, biynimb pipaŋg dand wep gok nep kuŋay ma mindpay. Kun ak, bi woŋgday nop nimb anup aŋgniŋ mindem, biynimb tap pipaŋg dand wep gunap sek aŋgek, am pipaŋg dand winiŋgiy.
2 Disse-lhes: Grande é a messe, mas poucos são os operários. Rogai ao Senhor da messe que mande operários para a sua messe.
3 Nimb pen woŋg ar kun anep ginimimb. Pen siypsiyp ñiluk yand gok nimbip yoksipiyn; kayn ayndik mindpay namb ak,
3 Ide; eis que vos envio como cordeiros entre lobos.
4 anpawis, wand, tomb tirup gok sek, dand ma amnimimb. Biynimb kinjeŋnamb okok niŋiy, minim ma aŋgnimimb.
4 Não leveis bolsa nem mochila, nem calçado e a ninguém saudeis pelo caminho.
5 Pen korip bap amjakiy, korip miŋgan amyiŋg, kuyip minim tep won ak aŋgiy aŋgnimimb, ‘Gor nimbip kond mindeŋ.’
5 Em toda casa em que entrardes, dizei primeiro: Paz a esta casa!
6 Aŋgem, biynimb Gor nup dep rek mindeniŋgambay gok, minim nimbip kun ak diniŋgambay.
6 Se ali houver algum homem pacífico, repousará sobre ele a vossa paz; mas, se não houver, ela tornará para vós.
7 “Pen korip kun anep mindiy, tap keñmaŋgiy dap ñiniŋgambay gok, ñimbyiŋg mindenimimb. Chinup tap minek minek ñey ñimbun ak, nambiŋ gip aŋgiy, korip ok korip ok ma ginimimb. Bi woŋg gipay gok pey dipay. Kun ak rek, kuyip minim tep aŋgem niŋniŋgambay rek, nimbip pen keñmaŋgiy ñiniŋgambay.
7 Permanecei na mesma casa, comei e bebei do que eles tiverem, pois o operário é digno do seu salário. Não andeis de casa em casa.
8 “Pen miñmon bap amem, nimbip sik aŋgdiy, keñmaŋgiy ñiniŋgiy gok ñiŋnimimb.
8 Em qualquer cidade em que entrardes e vos receberem, comei o que se vos servir.
9 Miñmon kun ak, biynimb tap ginimuŋ gok, gem suŋ ayakniŋ, biynimb gok kuyip maŋgiysek aŋg tep giy aŋgnimimb, ‘Kiyŋ yomb biynimb diy kond mindeniŋgamb ak, tomb aŋgin nimbip ak wip aŋgnimimb.’
9 Curai os enfermos que nela houver e dizei-lhes: O Reino de Deus está próximo.
10 “Pen miñmon bap amem, nimbip ma sik aŋgdey, lor namb siŋak amiy, ‘Miñmon nimb biy apon silkul dip gok, wiyk nimbip ker yokiy amjipun.
10 Mas se entrardes nalguma cidade e não vos receberem, saindo pelas suas praças, dizei:
11 Pen niŋim: Kiyŋ yomb biynimb diy kond mindeniŋgamb ak, tomb aŋgin nimbip ak wip aŋgnimimb.’
11 Até o pó que se nos pegou da vossa cidade, sacudimos contra vós; sabei, contudo, que o Reino de Deus está próximo.
12 “Nimbip aspiyn: kisen kor yomb ñin ak, miñmon Sodom Gomora biynimb tap siy tap timey nep gey gey yin simbok amnak ak, kor giy yiwur sikoy rek diniŋgambay; biynimb minim nimb am aŋgem ma diniŋgambay gok, kor giy yiwur yomb yimb diniŋgambay.
12 Digo-vos: naqueles dias haverá um tratamento menos rigoroso para Sodoma.
13 “Korasin biynimb gok sek, Betsayda biynimb gok sek tap mageprek ak gen, niŋiy kirpay rek, yiwur yomb yimb diniŋgambay. Pen Taya-Saydon biynimb gok kuyip, tap magep kun ak rek, gunap gen niŋbiyap ak, chech talik yowip gunap yimiy, bisgiy tun diyiŋg diyiŋg mindembiyap.
13 Ai de ti, Corozaim! Ai de ti, Betsaida! Porque, se em Tiro e Sidônia tivessem sido feitos os prodígios que foram realizados em vosso meio, há muito tempo teriam feito penitência, cobrindo-se de saco e cinza.
14 Kor yomb ñin ak, Taya-Saydon biynimb yiwur sikoy rek diniŋgambay; Korasin biynimb gok sek, Betsayda biynimb gok sek yiwur yomb yimb ak diniŋgambay.
14 Por isso haverá no dia do juízo menos rigor para Tiro e Sidônia do que para vós.
15 Pen ñin kun ak, Kapaniyam biynimb kunep, semb biyoŋ ma amniŋgambay; pisnep kaw miŋgan yomb ak amniŋgambay aŋgak.”
15 E tu, Cafarnaum, que te elevas até o céu, serás precipitada até aos infernos.
16 Jiysis binuk gok kuyip aŋgak, “Biynimb minim nimbip dipay gok, minim nimbip ak mer: minim yip ak dipay. Nimbip ma dipay gok, nimbip mer: yip ma dipay. Pen yip ma dipay ak, yip mer: Biyomb yip yokek winik ak nup ma dipay aŋgak.”
16 Quem vos ouve, a mim ouve; e quem vos rejeita, a mim rejeita; e quem me rejeita, rejeita aquele que me enviou.
17 Pen kisen binuk ñin jiwiy omiŋal nokom, andikiy omiŋal nokom (72) kun gok, miñmon okok taŋgjiwiy apiy, tep gakniŋ Jiysis nup aŋgyak, “Biyomb! Kichekiy malñiluk biynimb ambaŋ ayip gok yimb nip ak aŋgiy, ‘Jiysis mindip rek mis amnim’ aŋgon, apun rek niŋiy ambay aŋgyak.”
17 Voltaram alegres os setenta e dois, dizendo: Senhor, até os demônios se nos submetem em teu nome!
18 Aŋgeyak, kuyip aŋgak, “Yand niŋmindnikniŋ, kichekiy malñiluk nop kiyk Seytan, kasek won anep, añiñak rek diy apyap pikip.
18 Jesus disse-lhes: Vi Satanás cair do céu como um raio.
19 Siyŋ saraw, kondal, maploŋgim, tap okok nimbip miluk niŋiy, timey giniŋgiy rek ma ayip. Nimbip ñinen aspiyn rek, yuk yokem amniŋgambay.
19 Eis que vos dei poder para pisar serpentes, escorpiões e todo o poder do inimigo.
20 “Pen kichekiy malñiluk gok, apun rek niŋiy ambay aŋgiy, miñmiñ ma ginimimb; Gor Biyomb chin ak, yimb chinup di ayip miñmon nuk biyoŋ aŋgiy, miñmiñ ginimimb aŋgak.”
20 Contudo, não vos alegreis porque os espíritos vos estão sujeitos, mas alegrai-vos de que os vossos nomes estejam escritos nos céus.
21 Won kun siŋak, Gor Kawnan ak Jiysis nup bak ayek, nup tep gakniŋ, Gor nup aŋgniŋiy aŋgak, “Bapiy. Nand Biyomb semb biyoŋ sek, man biy sek kond mindpan ak, gos nak ak key niŋey tep gip ar ak gipan. Chin biynimb yomb gos tipaŋgiy niŋbun apay gok kuyip kirgiy, chin biynimb tep ma mindpun, ñapan sikoy rek mindpun apay gok kuyip diy, kuyip gos tep ñimban ak, nip tep aspiyn aŋgak.”
21 Naquele mesma hora, Jesus exultou de alegria no Espírito Santo e disse: Pai, Senhor do céu e da terra, eu te dou graças porque escondeste estas coisas aos sábios e inteligentes e as revelaste aos pequeninos. Sim, Pai, bendigo-te porque assim foi do teu agrado.
22 Kun aŋgiy aŋgak, “Biynimb gunap yip ma niŋbay; Bapiy nep yip niŋimb. Pen Bapiy nup kunep biynimb gunap ma niŋbay; yand nep nup niŋrep gipiyn. Pen Bapiy yip aŋgek, nuk gip rek gipiyn ak mey, biynimb gos tep ñiyn aŋgiy niŋbiyn gok, gos tep ñen, Bapiy nup niŋrep gipay aŋgak.”
22 Todas as coisas me foram entregues por meu Pai. Ninguém conhece quem é o Filho senão o Pai, nem quem é o Pai senão o Filho, e aquele a quem o Filho o quiser revelar.
23 — ausente —
23 E voltou-se para os seus discípulos, e disse: Ditosos os olhos que vêem o que vós vedes,
24 — ausente —
24 pois vos digo que muitos profetas e reis desejaram ver o que vós vedes, e não o viram; e ouvir o que vós ouvis, e não o ouviram.
25 Bi low tiysa bap, Jiysis yerip rek aŋgnimuŋ aŋgiy, ap nup aŋgak, “Tiysa. Yand yerer giy, perper mindeniŋgayn?”
25 Levantou-se um doutor da lei e, para pô-lo à prova, perguntou: Mestre, que devo fazer para possuir a vida eterna?
26 Aŋgek, nup aŋgak, “Baybol buk ak tikiy, yerip aŋgyak?”
26 Disse-lhe Jesus: Que está escrito na lei? Como é que lês?
27 Aŋgek, bi low tiysa kun ak aŋgak, “Baybol buk riytiym gi niŋbiyn ak aŋgyak:
27 Respondeu ele: Amarás o Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todas as tuas forças e de todo o teu pensamento {Dt 6,5}; e a teu próximo como a ti mesmo {Lv 19,18}.
28 Kun aŋgek, Jiysis bi kun anup aŋgak, “Mey yipund giy apan ak. Ar kun ak kisen giy, perper mindeniŋgamban aŋgak.”
28 Falou-lhe Jesus: Respondeste bem; faze isto e viverás.
29 Aŋgek, bi low tiysa kun ak, yimb yip ak sikoy giniŋgamb aŋgiy, Jiysis nup tip aŋgniŋiy aŋgak, “Baybol buk tikyak ak, biynimb gunap kuyip wasemb aynimimb aŋgiy tikyak. Kun ak biynimb gunkay kuyip, kun giyaŋ aŋgiy tikyak?”
29 Mas ele, querendo justificar-se, perguntou a Jesus: E quem é o meu próximo?
30 Aŋgek, Jiysis bi low tiysa ak nup, kesim diy aŋgak, “Bi bap Jerusalem kirgiy, miñmon Jeriykow amniyn aŋgiy, kinjeŋnamb ak amnakniŋ, bi tap siy dep gunap apiy, nup tapin nep pikiy, chech tap nup gok piliŋg dand amniyakniŋ, nuk kinjeŋnamb siŋak kumniŋg kumniŋg gi mindek.
30 Jesus então contou: Um homem descia de Jerusalém a Jericó, e caiu nas mãos de ladrões, que o despojaram; e depois de o terem maltratado com muitos ferimentos, retiraram-se, deixando-o meio morto.
31 Bi Gor nup simboŋgep bap, lor ar kun ak amiy niŋak; bi kun ak kumniŋg gi mindek. Nuk niŋiy pis anep amnak.
31 Por acaso desceu pelo mesmo caminho um sacerdote, viu-o e passou adiante.
32 Pen bi Liypay kiñiŋ Gor aŋgniŋep korip kond mindyiŋgip bap, lor ar kun anep amiy niŋak, bi kun ak kumniŋg gi mindek. Niŋiy, kunep pis anep amnak.
32 Igualmente um levita, chegando àquele lugar, viu-o e passou também adiante.
33 Pen bi Jiwda mer, miñmon Samariya nimb bap, kinjeŋ par nokom kun ak nep amiy niŋak; bi kun ak kumniŋg gi mindek. Niŋiy, nup simb niŋiy,
33 Mas um samaritano que viajava, chegando àquele lugar, viu-o e moveu-se de compaixão.
34 mindek maŋ siŋak amiy, soy nup gok wel gunap ay, wayn ñiŋg gunap ay tiwniŋgak. Tiwniŋgiy, di doŋgiy ar nuk ak ay dand amiy, korip maniy tawiy kinyiŋgipay ak dam ay, kond mind tep yimb gak.
34 Aproximando-se, atou-lhe as feridas, deitando nelas azeite e vinho; colocou-o sobre a sua própria montaria e levou-o a uma hospedaria e tratou dele.
35 Minek amniŋg giyiŋg, bi korip kond mindyiŋgip kun anup, maniy kind nokom bap ñiy aŋgak, ‘Nand bi kun biy nup direp ginimin. Pen maniy yerip yerip aŋgniŋgamban ak, andkind apiy nip ñiniŋgayn aŋgak.’”
35 No dia seguinte, tirou dois denários e deu-os ao hospedeiro, dizendo-lhe: Trata dele e, quanto gastares a mais, na volta to pagarei.
36 Jiysis kesim kun ak diy, bi low tiysa kun anup aŋgak, “Bi kinjeŋnamb pikayak ak, bi omiŋal nokom pandikiy, bi an nuk key wasemb ayip rek, nup wasemb ayak?”
36 Qual destes três parece ter sido o próximo daquele que caiu nas mãos dos ladrões?
37 Aŋgek, bi low tiysa ak aŋgak, “Bi nup simb niŋiy direp gak ak aŋgak.” Aŋgek, Jiysis nup aŋgak, “Niŋind apan. Mey ar kun anep ginimin aŋgak.”
37 Respondeu o doutor: Aquele que usou de misericórdia para com ele. Então Jesus lhe disse: Vai, e faze tu o mesmo.
38 Pen Jiysis binuk gok yip miñmon bap amjakeyak, biyn miñmon kun ak mindek bap, kuyip poŋind korip nuk ak amnak. Biyn kun ak yimb nuk Mata.
38 Estando Jesus em viagem, entrou numa aldeia, onde uma mulher, chamada Marta, o recebeu em sua casa.
39 Korip nuk ak, nunay bap mindek. Yimb nuk Mariya. Pañ Mariya kun ak, Jiysis mindek maŋ siŋak ap bisgiy, Jiysis minim aŋgakniŋ, niŋmindek.
39 Tinha ela uma irmã por nome Maria, que se assentou aos pés do Senhor para ouvi-lo falar.
40 Mata nuk keynep tap keñmaŋgiy daŋgiy gi gi, gos kuŋay niŋiy, ap Jiysis nup aŋgak, “Biyomb. Mariya yip kirgek, key nep tap chin gok daŋgiysipiyn ak tep ma gip. Nup aŋgey apek, omiŋal giy tap daŋgiyur aŋgak.”
40 Marta, toda preocupada na lida da casa, veio a Jesus e disse: Senhor, não te importas que minha irmã me deixe só a servir? Dize-lhe que me ajude.
41 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Mata. Mata. Nip tap kun gok nep gos ayip!
41 Respondeu-lhe o Senhor: Marta, Marta, andas muito inquieta e te preocupas com muitas coisas;
42 Ak tap yikop! Mariya minim tep ak diyn aŋgiy, gos ak ayek, ap niŋmindip. Kun ak, yand nup kiriŋg amnoŋ aŋgnim rek, ma ayip aŋgak.”
42 no entanto, uma só coisa é necessária; Maria escolheu a boa parte, que lhe não será tirada.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.