João 9
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC
1 Pen Jiysis binuk gok yip amyiŋg, bi windin koysek tikyak bap mindek.
1 Caminhando, viu Jesus um cego de nascença.
2 Bi kun ak niŋiy, binuk gok Jiysis nup aŋgyak, “Tiysa! Tap siy tap timey an gek, bi kun biy windin nup ak koy gak? Nuk key akaŋ, nop nonim ger gak?”
2 Os seus discípulos indagaram dele: Mestre, quem pecou, este homem ou seus pais, para que nascesse cego?
3 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Windin nup koy gak ak, nuk key akaŋ, nop nonim tap siy tap timey ger ma gak. Yand nup gen suŋ ayek, biynimb gok niŋiy, Gor Biyomb yimb mindip ak niŋyaŋ aŋgiy mey, windin nup kun ak koy gak.
3 Jesus respondeu: Nem este pecou nem seus pais, mas é necessário que nele se manifestem as obras de Deus.
4 Miñiy melik mindip rek, bi yip yokek winik ak, woŋg nup ak ginjun. Yenen, nimb niŋbim; kisyim apek woŋg gep rek ma ayniŋgamb.
4 Enquanto for dia, cumpre-me terminar as obras daquele que me enviou. Virá a noite, na qual já ninguém pode trabalhar.
5 Yand mankumb biy mindpiyn rek, biynimb gok melik kiyk ak mindpiyn aŋgak.”
5 Por isso, enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Jiysis minim kun ak aŋgiy, man biyaŋ kiñuk giy, gek wilemb ayek diy, bi windin koy gak anup windin ak wiykiy aŋgak,
6 Dito isso, cuspiu no chão, fez um pouco de lodo com a saliva e com o lodo ungiu os olhos do cego.
7 “Saylom chemb amiy, jomluk ak ñiŋg ayoknimin aŋgak.” Kun giy aŋgyokek, am ñiŋg ayokiy windin ak niŋyiŋg, korip nuk owak.
7 Depois lhe disse: Vai, lava-te na piscina de Siloé {esta palavra significa emissário}. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Pen biynimb korip layn nuk yip jimñiy gok sek, biynimb okok kuyip tap nen asimb aŋgyiŋgip gok sek key aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Bi biy mey, bi bisiŋg mindyiŋg tap nen asimb aŋgyiŋgip ak rek ayip?”
8 Então os vizinhos e aqueles que antes o tinham visto mendigar perguntavam: Não é este aquele que, sentado, mendigava?
9 Aŋgey, gunap aŋgyak, “Yaw. Mey bi kun anep aŋgyak.” Gunap pen aŋgyak, “Mer. Bi kun ak rek ayip ak pen, bi biy key aŋgyak.” Kun aŋgey, bi kun ak nuk key aŋgak, “Yand mey bi kun ak nep aŋgak.”
9 Respondiam alguns: É ele. Outros contestavam: De nenhum modo, é um parecido com ele. Ele, porém, dizia: Sou eu mesmo.
10 Aŋgek, nup aŋgyak, “Windin nip ak yergiy suŋ ayip?”
10 Perguntaram-lhe, então: Como te foram abertos os olhos?
11 Aŋgey aŋgak, “Bi Jiysis apay ak, man biyaŋ kiñuk giy, gek wilemb ayek, diy windin yip ak wiykiy aŋgip, ‘Am Saylom chemb biyaŋ ñiŋg ayoknimin aŋgek,’ am ñiŋg ayokiy day windin yimb niŋbiyn aŋgak.”
11 Respondeu ele: Aquele homem que se chama Jesus fez lodo, ungiu-me os olhos e disse-me: Vai à piscina de Siloé e lava-te. Fui, lavei-me e vejo.
12 Aŋgek aŋgyak, “Bi kun ak miñiy akay?” Aŋgey aŋgak, “Ma niŋbiyn aŋgak.”
12 Interrogaram-no: Onde está esse homem? Respondeu: Não o sei.
13 — ausente —
13 Levaram então o que fora cego aos fariseus.
14 — ausente —
14 Ora, era sábado quando Jesus fez o lodo e lhe abriu os olhos.
15 nup aŋgyak “Yergiy windin niŋban?” Aŋgey aŋgak, “Jiysis man ak diy, windin yip ak wiykamb, am windin ak ñiŋg ayokiy, windin yimb niŋbiyn aŋgak.”
15 Os fariseus indagaram dele novamente de que modo ficara vendo. Respondeu-lhes: Pôs-me lodo nos olhos, lavei-me e vejo.
16 Kun aŋgek, bi Peresiy gunap aŋgyak, “Lotiw ñin ak kun gip rek, Gor nup yokamb ma wip aŋgyak.” Aŋgeyak, bi kiyk gunap pen aŋgyak, “Bi tap siy tap timey gep bap mindombikop ak; yergiy tap mageprek kun ak gipkop aŋgyak.” Kun aŋgiy kiyk keynep, asik keykey ayak.
16 Diziam alguns dos fariseus: Este homem não é o enviado de Deus, pois não guarda sábado. Outros replicavam: Como pode um pecador fazer tais prodígios? E havia desacordo entre eles.
17 Bi Peresiy gok, bi kun anup tip aŋgniŋiy aŋgyak, “Bi windin nip gek niŋban kun ak, nup bi yerip aŋgiy niŋban?”
17 Perguntaram ainda ao cego: Que dizes tu daquele que te abriu os olhos? É um profeta, respondeu ele.
18 Pen Jiwda biyomb gok, Jiysis gek suŋ ayak minim ak ma diy, nop nonim kuyip suk aŋgey aperik ŋgyak,
18 Mas os judeus não quiseram admitir que aquele homem tivesse sido cego e que tivesse recobrado a vista, até que chamaram seus pais.
19 “Ñi biy ñi nirik?” Aŋgey aŋgrik, “Yaw! Ñi chir aŋgrik.” Aŋger aŋgyak, “Nup windin koysek tikrik?” Aŋgey aŋgrik, “Yaw! Nup windin koysek tikruk aŋgrik.” Kun aŋger aŋgyak, “Kun ak yergiy windin yimb niŋimb?”
19 E os interrogaram: É este o vosso filho? Afirmais que ele nasceu cego? Pois como é que agora vê?
20 — ausente —
20 Seus pais responderam: Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego.
21 — ausente —
21 Mas não sabemos como agora ficou vendo, nem quem lhe abriu os olhos. Perguntai-o a ele. Tem idade. Que ele mesmo explique.
22 — ausente —
22 Seus pais disseram isso porque temiam os judeus, pois os judeus tinham ameaçado expulsar da sinagoga todo aquele que reconhecesse Jesus como o Cristo.
23 — ausente —
23 Por isso é que seus pais responderam: Ele tem idade, perguntai-lho.
24 Kun aŋgerik, biyomb gok bi kun anup tip ak suk aŋgey apek aŋgyak, “Nip suŋ ayip kun ak, Gor nup yimb anep dand aranimin. Chin niŋbun, bi Jiysis kun ak, bi tap siy tap timey gep aŋgyak.”
24 Tornaram a chamar o homem que fora cego, dizendo-lhe: Dá glória a Deus! Nós sabemos que este homem é pecador.
25 Kun aŋgey, kuyip pen aŋgak, “Nuk bi tap siy tap timey gep bap akaŋ ma niŋbiyn; pen nind windin koy mindenik, miñiy niŋrep gipiyn ak niŋbiyn aŋgak.”
25 Disse-lhes ele: Se esse homem é pecador, não o sei... Sei apenas isto: sendo eu antes cego, agora vejo.
26 Aŋgek aŋgyak, “Nip yerer gip? Pen yergiy gamb windin yimb niŋban?”
26 Perguntaram-lhe ainda uma vez: Que foi que ele te fez? Como te abriu os olhos?
27 Aŋgey aŋgak, “Nimbip mindarik aŋgñen niŋbim ak pen, yenen tip ak niŋun aŋgiy aspim? Nimbik kunep binuk mindniŋg gos niŋbim?”
27 Respondeu-lhes: Eu já vo-lo disse e não me destes ouvidos. Por que quereis tornar a ouvir? Quereis vós, porventura, tornar-vos também seus discípulos?...
28 Kun aŋgek, nup aŋg giy aŋgyak, “Nand bi kun ak binuk. Pen chin Mosis binuk.
28 Então eles o cobriram de injúrias e lhe disseram: Tu que és discípulo dele! Nós somos discípulos de Moisés.
29 Gor Mosis nup minim aŋgñek aŋgyiŋgip ak niŋbun ak pen; bi biy akay nimb wip?”
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas deste não sabemos de onde ele é.
30 Aŋgeyak aŋgak, “Ayaw-ey! Nuk windin yip ak gek suŋ ayip ak pen; akay nimb aŋgiy ma niŋbim!
30 Respondeu aquele homem: O que é de admirar em tudo isso é que não saibais de onde ele é, e entretanto ele me abriu os olhos.
31 Pen chin niŋbun; tap siy tap timey giyiŋg, Gor nup aŋgniŋon ma niŋniŋgamb; biynimb mindrep gipay gok nep aŋgniŋey, aŋgniŋgambay rek giniŋgamb.
31 Sabemos, porém, que Deus não ouve a pecadores, mas atende a quem lhe presta culto e faz a sua vontade.
32 Miñmon alwol gayak ñin ak tikiy, mind dand apiy mindpun ñin biy, biynimb windin koysek tikyak bap gey suŋ ma ayak.
32 Jamais se ouviu dizer que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Bi kun ak Gor yokek ma opkop ak, biynimb gok gek kun giy suŋ ma aypikop aŋgak.”
33 Se esse homem não fosse de Deus, não poderia fazer nada.
34 Kun aŋgek aŋgyak, “Nanim nip tikak ñin ak, bi tap siy tap timey gep ak tikayak ak pen; chinup minim aŋgñiniŋg gispan?” Kun aŋgiy, Jiwda nan-gep korip biy tip ma winiŋgamban aŋgiy, nup aŋgyokyak.
34 Responderam-lhe eles: Tu nasceste todo em pecado e nos ensinas?... E expulsaram-no.
35 Pen Jiysis bi kun anup aŋgyokyak minim ak niŋiy, am nup piyow niŋiy aŋgak, “Nand Bi bap Ñinuk ak nup gosimb niŋban?”
35 Jesus soube que o tinham expulsado e, havendo-o encontrado, perguntou-lhe: Crês no Filho do Homem?
36 Aŋgek aŋgak, “Bi kun ak mey ak aŋgey, nup gosimb niŋnim aŋgak.”
36 Respondeu ele: Quem é ele, Senhor, para que eu creia nele?
37 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Bi kun ak mindarik niŋban. Mey nand yip minim aspiyr biy aŋgak.”
37 Disse-lhe Jesus: Tu o vês, é o mesmo que fala contigo!
38 Kun aŋgek, Jiysis mindek kiñiŋ siŋak koŋgim yimiy aŋgak, “Biyomb! Nip gosimb niŋbiyn aŋgak.”
38 Creio, Senhor, disse ele. E, prostrando-se, o adorou.
39 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yand opiyn rek, biynimb mankumb biy yerer giy rek mindpay ak niŋniŋgambay. Biynimb mindrep ma gipun apay gok, windin sek rek ayniŋgamb; biynimb mindrep gipun apay gok, windin koy rek ayniŋgamb aŋgak.”
39 Jesus então disse: Vim a este mundo para fazer uma discriminação: os que não vêem vejam, e os que vêem se tornem cegos.
40 Kun aŋgek, bi Peresiy maŋ kun siŋak mindeyak gunap, minim kun ak niŋiy aŋgyak, “Kun apan ak, chin kunep windin koy?”
40 Alguns dos fariseus, que estavam com ele, ouviram-no e perguntaram-lhe: Também nós somos, acaso, cegos?...
41 Aŋgey, Jiysis aŋgak, “Nimb windin koy mindpun apkip rek, timey gipim ak, minim yomb yimb ma dipkip. Pen niŋrep gipun aŋgiy niŋbim rek, minim yomb yimb ak diniŋgambim aŋgak.”
41 Respondeu-lhes Jesus: Se fôsseis cegos, não teríeis pecado, mas agora pretendeis ver, e o vosso pecado subsiste.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.