João 8
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Pen Jiysis nuk miñmon Oliyp dum am kiniy,
1 [Depois todos foram para casa, mas Jesus foi para o monte das Oliveiras.
2 minek miñmon tikdam yokakniŋ, tip ak andkind Gor aŋgniŋep korip ak apek, biynimb kuŋaynep ap nup piŋiy kus kus gey, nuk bisiŋg mindyiŋg, minim aŋgñi mindek.
2 De madrugada ele voltou ao pátio do Templo, e o povo se reuniu em volta dele. Jesus estava sentado, ensinando a todos.
3 — ausente —
3 Aí alguns mestres da Lei e fariseus levaram a Jesus uma mulher que tinha sido apanhada em adultério e a obrigaram a ficar de pé no meio de todos.
4 — ausente —
4 Eles disseram: — Mestre, esta mulher foi apanhada no ato de adultério.
5 Mosis low ak biyn bi kun gok rek, kamb jiw pikayniŋgiy aŋgak. Kun ak biyn gip kun biy, nand yerip gos niŋban aŋgyak.”
5 De acordo com a Lei que Moisés nos deu, as mulheres adúlteras devem ser mortas a pedradas. Mas o senhor, o que é que diz sobre isso?
6 Pen kiyk minim kun ak yesek kun aŋgon, nuk yerip aŋgek, nup kor gun aŋgiy aŋgyak ak mey, nuk yikop jiy kuyaŋgiy, lum ar ak kil tik mindek.
6 Eles fizeram essa pergunta para conseguir uma prova contra Jesus, pois queriam acusá-lo. Mas ele se abaixou e começou a escrever no chão com o dedo.
7 Pen nup minim kun ak aŋgniŋnep mindeyak, nuk tikjakiy kuyip aŋgak, “Bi tap siy tap timey ma gip bap mindonimuŋ ak, kamb bap diy, biyn kun ak mindonimuŋ siŋak nind diyoknimuŋ aŋgak.”
7 Como eles continuaram a fazer a mesma pergunta, Jesus endireitou o corpo e disse a eles:
8 Kun aŋgiy, tip ak kuyaŋgiy, man biyaŋ kil tik mindakniŋ,
8 Depois abaixou-se outra vez e continuou a escrever no chão.
9 bi nup kor gun aŋgyak kun gok, minim aŋgak kun ak niŋiy, biyomb yomb rek gok nokom nokom kiriŋg amniyakniŋ, maŋgiysek kiriŋg keykey amdiyak. Jiysis yip, biyn ak yip nep minderik.
9 Quando ouviram isso, todos foram embora, um por um, começando pelos mais velhos. Ficaram só Jesus e a mulher, e ela continuou ali, de pé.
10 Kun ak nuk kund almil ay bisiŋg mindyiŋg; biyn kun anup aŋgak, “Bi gok akay? Bi nip kor ginimuŋ bap ma mindip rek?”
10 Então Jesus endireitou o corpo e disse:
11 Aŋgek, biyn ak aŋgak, “Biyomb. Bi yip kor ginimuŋ bap ma mindip aŋgak.” Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yand kunep nip kor ma giniŋgayn nen amnoŋ! Pen tap siy tap timey ak tip ma ginimin aŋgak.”]
11 — Ninguém, senhor! — respondeu ela. Jesus disse:
12 Jiysis kuyip tip ak aŋgiy aŋgak, “Mankumb biy melik ak yand mindpiyn. Biynimb an yip chiŋgiy taŋgeniŋgambay gok, kisyimnamb okok ma taŋgeniŋgambay; permindep melik tep ak diy taŋgeniŋgambay aŋgak.”
12 De novo Jesus começou a falar com eles e disse:
13 Kun aŋgek, bi Peresiy gok nup aŋgyak, “Minim nak keynep apan ak, dep rek ma ayip aŋgyak.”
13 Os fariseus disseram a Jesus: — Agora você está falando a favor de você mesmo. Por isso o que você diz não tem valor.
14 Kun aŋgey, Jiysis aŋgak, “Minim kun ak yand key aspiyn ak pen, niŋind aspiyn. Yenen: yand opiyn okok niŋiy, amniŋgayn okok niŋiy gipiyn. Pen nimb, opiyn okok, amniŋgayn okok ma niŋbim.
14 Jesus respondeu:
15 Nimb minim tuŋgasikyiŋg, ar ak tep gipim, ar ak timey gipim apim ak, biynimb Gor nup ma chiŋgipay gok gos niŋiy apay rek nep apim. Pen yand nimb apim ar kun ak rek ma apiyn.
15 Vocês julgam de modo puramente humano; mas eu não julgo ninguém.
16 Bapiy yip yokek winik ak, yip mindpiyn rek, minim tuŋgasikniŋg; niŋind nep aŋgiy tuŋgasikpiyn.
16 E, se eu julgar, o meu julgamento é verdadeiro porque não julgo sozinho, pois o Pai, que me enviou, está comigo.
17 Low minim nimbik ar ak apim, ‘Bi omiŋal minim ar nokom kun anep aŋgeniŋgayr mey; ak niŋind apiyr aŋgiy niŋniŋgambay apim.’
17 Na
18 Low nimb kun ak rek. Bapiy yip yokip ak, minim chirapiy nokom kun anep apur ak mey, niŋind apur aŋgak.”
18 Eu dou testemunho a respeito de mim mesmo, e o Pai, que me enviou, também dá testemunho a meu respeito.
19 Kun aŋgek, nup aŋgyak “Nap akay?”
19 — Onde está o seu pai? — perguntaram. Jesus respondeu:
20 Jiysis lotiw korip opriyŋ dap yokpay miŋgan ak, minim kun ak aŋgñak ak pen, Gor ñin nup aŋgayak ak ma wak rek, biynimb bap nup chichiy diy, dand kor amniŋgiy rek ma ayak!
20 Jesus disse essas coisas quando estava ensinando no pátio do Templo, perto da caixa das ofertas. Ninguém o prendeu porque ainda não tinha chegado a sua hora.
21 Jiysis kuyip tip ak aŋgak, “Yand amen, yip piyowniŋgambim ak pen, nimbik tap timey ginep mindiy kumniŋgambim rek, amniŋgayn tip ak ma niniŋgambim aŋgak.”
21 Jesus disse outra vez:
22 Kun aŋgek, Jiwda biyomb gok aŋgyak, “Nuk aŋgip yand amjipiyn okok ma niniŋgambim aŋgip ak, yenen kun aŋgip? Nuk key pikayniŋg kun aŋgip?”
22 Os líderes judeus disseram: — Ele diz que nós não podemos ir para onde ele vai! Será que ele vai se matar?
23 Kun aŋgyak ak pen, Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb biy nimb; yand biyoŋ nimb winik. Nimb mankumb biy ker; yand pen mankumb biy ker ma mindpiyn.
23 Jesus continuou:
24 Kun ak niŋiy mey, ‘Nimb tap siy tap timey gi mindiy kumniŋgambim apiyn.’ Pen yip mey bi kun ak nep aŋgiy, gosimb ma niŋniŋgambim ak; gach sek mindpim rek mindiy, kumniŋgambim aŋgak.”
24 Por isso eu disse que vocês vão morrer sem o perdão dos seus pecados. De fato, morrerão sem o perdão dos seus pecados se não crerem que “
25 Kun aŋgek aŋgyak, “Nand an?”
25 — Quem é você? — perguntaram a Jesus. Ele respondeu:
26 Nimbip minim aŋg ginim ar ak, kuŋaynep mindip. Bi yip aŋgyokek winik ak, gos okok maŋgiysek niŋrep gip rek, yip gos ñakniŋ, biynimb gok kuyip aŋgñimbiyn ak pen; nimb ma niŋjun aŋgiy nep niŋbim aŋgak.”
26 Existem muitas coisas a respeito de vocês das quais eu preciso falar e as quais eu preciso julgar. Porém quem me enviou é verdadeiro, e eu digo ao mundo somente o que ele me disse.
27 Jiysis Nop nup aŋgiy minim aŋgak kun ak ma niŋyak rek, kuyip aŋgak,
27 Eles não entenderam que ele estava falando a respeito do Pai.
28 “Bi bap Ñinuk nup ñaŋgbirikniŋgambim ñin ak, giniŋgamb giniŋgamb rek niŋiy aŋgniŋgambim, ‘Ak Bi kun anep. Nuk tap bap key niŋiy ma giyiŋgip; Nop minim aŋgñiyiŋgip rek nep niŋiy aŋgyiŋgip aŋgniŋgambim.’
28 Por isso Jesus disse:
29 Bi yip yokek winik anup, tep gip ar anep gipiyn ak mey, yip ma kirgip; nuk yip nep mindpur aŋgak.”
29 Quem me enviou está comigo e não me deixou sozinho, pois faço sempre o que lhe agrada.
30 Jiysis minim kun ak aŋgakniŋ, biynimb kuŋaynep nup Kiyŋ yomb key yimb ak aŋgiy gos niŋyak.
30 Quando Jesus disse isso, muitos creram nele.
31 Pen Jiwda biynimb nup Kiyŋ yomb key yimb aŋgiy niŋyak kun gok kuyip aŋgak, “Biynimb minim yip ar ar diniŋgambay gok, biynimb yand mer. Biynimb yand mey, minim yip pisnep dipay gok.
31 Então Jesus disse para os que creram nele:
32 Biynimb yand mindeniŋgambim rek, Gor nimbip gos tep ñek, minim yerip yipund giy mindip ak niŋiy, kalambis woŋg rek gi mindpim ak kirgiy, mindrep giniŋgambim aŋgak.”
32 e conhecerão a verdade, e a verdade os libertará.
33 Kun aŋgek aŋgyak, “Minim apan kun ak yerip? Chin basind Ebraham ñapan nuk mindpun ak, chin biynimb gunap kuyip kalambis woŋg rek ma gipun aŋgyak.”
33 Eles responderam: — Nós somos descendentes de Abraão e nunca fomos escravos de ninguém. Como é que você diz que ficaremos livres?
34 Kun aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimbip niŋind aspiyn. Biynimb tap siy tap timey gipay gok, key mindrep giniŋgiy rek ma ayamb mey, kalambis woŋg rek gi mindpay.
34 Jesus disse a eles:
35 Biynimb kalambis woŋg gipay kun gok, Biyomb ak biynimb kiñiŋ nuk yimb ma mindpay. Pen Bi bap Ñinuk ak nep mey; Biyomb ak Ñinuk yimb.
35 O escravo não fica sempre com a família, mas o filho sempre faz parte da família.
36 Nuk nimbip biynimb kalambis woŋg rek gi mindpim gok, wisik yokeniŋgamb, biynimb kalambis woŋg gipay rek ma mindeniŋgambim; Biyomb ak biynimb nuk yimb mindeniŋgambim.
36 Se o Filho os libertar, vocês serão, de fato, livres.
37 Nimbip Ebraham tikek tikey apek mindpim ak niŋbiyn ak pen; nuk giyiŋgip rek ma giy, minim apiyn ak ma diy, yip ñaŋgniŋg gispim.
37 Eu sei que vocês são descendentes de Abraão; porém estão tentando me matar porque não aceitam os meus ensinamentos.
38 Yand Bapiy yip mindiy niŋnik rek nimbip aŋgñimbiyn; pen nimb, nap nimbik ak minim aŋgip ar gok nep gipim aŋgak.”
38 Eu falo das coisas que o meu Pai me mostrou, mas vocês fazem o que aprenderam com o pai de vocês.
39 Aŋgek aŋgyak, “Bapiy chin mey Ebraham aŋgyak.”
39 — O nosso pai é Abraão! — responderam eles. Então Jesus disse:
40 Yand Gor aŋgip rek, minim niŋind yimb ak nimbip aŋgñimbiyn ak pen, yip ñaŋgniŋg gispim. Ebraham nuk, nimbik giniŋg gispim kun ak rek ma giyiŋgip.
40 Mas eu lhes tenho dito a verdade que ouvi de Deus, e assim mesmo vocês estão tentando me matar. Abraão nunca fez uma coisa assim!
41 Kun ak, nap nimbik yimb ak gip rek gispim aŋgak.”
41 Vocês estão fazendo o que o pai de vocês fez. Eles responderam: — Nós não somos filhos ilegítimos; nós temos um Pai, que é Deus!
42 Kun aŋgey, Jiysis pen aŋgak, “Gor bapiy chin apim ak pen; yand nuk yip mindiy opiyn ak, yenen yip wasemb ma aypim. Gos yand key niŋiy ma winik; nuk nep yip aŋgyokek winik.
42 Jesus disse a eles:
43 Pen minim yip ak yenen niŋrep ma gipim. Gipim kun ak minim nup ak ma niŋun aŋgiy gipim.
43 Por que é que vocês não entendem o que eu digo? É porque não querem ouvir a minha mensagem.
44 Nap nimbik Seytan ak mey, nuk gos niŋimb ar anep gun aŋgiy niŋbim. Nuk kiñiŋ giy biynimb gok kuyip ñaŋgpikayiŋgip. Miñ ar nuk kun ak mindnep mindip. Gos tep gunap niŋiy mindrep ma gip. Minim tom nep gek gek mey, minim kun ak minim nuk yimb ayip. Nuk biynimb tom gipay gok nop kiyk ak mey,
44 Vocês são filhos do Diabo e querem fazer o que o pai de vocês quer. Desde a criação do mundo ele foi assassino e nunca esteve do lado da verdade porque nele não existe verdade. Quando o Diabo mente, está apenas fazendo o que é o seu costume, pois é mentiroso e é o pai de todas as mentiras.
45 yand nimbip minim niŋind apiyn ak niŋiy, ma dipim.
45 Mas, porque eu digo a verdade, vocês não creem em mim.
46 Pen yand gipiyn ak timey gipan aŋgiy aŋgnimimb rek ma ayek, yenen minim yip ak ma dipim?
46 Qual de vocês pode provar que eu tenho algum pecado? Se digo a verdade, por que não creem em mim?
47 Biynimb Gor ker mindpay gok, minim nup ak dipay. Pen nimb nup ker ma mindpim rek, minim nup ak ma dipim aŋgak.”
47 A pessoa que é de Deus escuta as palavras de Deus. Vocês não escutam as palavras de Deus porque vocês não são dele.
48 Jiwda kay Jiysis nup aŋgyak, “Nand bi Samariya nimb. Nip kichekiy abaŋ ayip aŋgambun ak, niŋind apun rek?”
48 Eles disseram a Jesus: — Por acaso não temos razão quando dizemos que você é
49 Aŋgey aŋgak, “Yip kichekiy ma abaŋ ayip. Bapiy nup yimb ak dand aranimbiyn ak pen; nimb yimb yip ak dand apyopim.
49 Jesus respondeu:
50 Yimb yand ak key dand araniyn aŋgiy ma niŋbiyn; Biyomb biynimb yerer gipay gok niŋrep gip ak, yimb yip ak aranaŋ aŋgiy niŋimb.
50 Não procuro conseguir elogios para mim mesmo; mas existe alguém que procura consegui-los para mim, e ele é o Juiz.
51 Nimbip niŋind aspiyn: Biynimb an minim yip ak diy kisen giniŋgamb ak, ma kumniŋgamb, perper nep mindeniŋgamb aŋgak.”
51 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem obedecer aos meus ensinamentos não morrerá nunca.
52 Jiysis kun aŋgek, nup aŋgyak, “Ebraham kumek, bi Gor minim aŋgep gunap kunep kumyak ak, yergiy nand pen apan, ‘Minim yip diniŋgambim ak, ma kumniŋgambim apan?’ Kun ak chin niŋbun, niŋind nip kichekiy abaŋ ayip.
52 Então eles disseram: — Agora temos a certeza de que você está dominado por um demônio! Abraão e todos os
53 Bapiy chin Ebraham sek, bi Gor minim aŋgep gunap sek kumyak ak; kiyk bi sikoy, yand biyomb aŋgiy niŋban?”
53 Será que você é mais importante do que Abraão, o nosso pai, que morreu? E os profetas também morreram! Quem você pensa que é?
54 Aŋgey, Jiysis aŋgak, “Yimb yand key dand araniŋgayn ak tep ma giniŋgamb. Bi yimb yip dand aranimb ak, Bapiy yand. Nimbik nup Bapiy chin apim ak pen;
54 Ele respondeu:
55 nup ma niŋbim. Yand mey nup niŋbiyn. Pen nup ma niŋbiyn aŋgniŋgayn ak, nimb tom gipim rek giniŋgayn. Kun ak nup niŋbiyn ak mey, minim aŋgip rek dipiyn.
55 Vocês nunca conheceram a Deus, mas eu o conheço. Se eu disser que não o conheço, serei mentiroso como vocês; mas eu o conheço e obedeço ao que ele manda.
56 Pen Gor wosrey nap Ebraham nup, miñiy yand ap mindpiyn biy winiŋgamb aŋgek, niŋind aŋgip aŋgiy, gos sek mindiy miñmiñ gak ak mey, yand apen nup tep yimb gak aŋgak.”
56 Abraão, o pai de vocês, ficou alegre ao ver o tempo da minha vinda. Ele viu esse tempo e ficou feliz.
57 Kun aŋgek, Jiwda biyomb gok minim nup kun ak niŋrep ma giy aŋgyak, “Simiy nak ñin jiwiy omiŋal rek ma mindpan ak pen, yergiy Ebraham wosrey kondoŋ okok mindyiŋgip anup niŋnik aŋgiy aspan?”
57 — Você não tem nem cinquenta anos e viu Abraão? — perguntaram eles.
58 Aŋgeyak, kuyip aŋgak, “Nimbip niŋind aspiyn. Yand bi perper mindep ak mey, yand mindnikniŋ, Ebraham nup kisen tikyak aŋgak.”
58 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: antes de Abraão nascer, “ — respondeu Jesus.
59 Kun aŋgek, Gor rek mey minim kun ak kun giy apkop aŋgiy, nup kamb jiw pikayniŋg geyak, Gor aŋgniŋep korip miŋgan mindek ak siliŋg ay mis amnak.
59 Então eles pegaram pedras para atirar em Jesus, mas ele se escondeu e saiu do pátio do Templo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.