João 5
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Kisen pen, Jiwda lotiw ñin yomb bap apek, Jiysis Jerusalem amnak.
1 Depois disso, houve uma festa dos judeus, e Jesus foi até Jerusalém.
2 Jerusalem kinjeŋram kanj siypsiyp dand amiy apiy giyiŋgipay gol siŋak; ñiŋg maŋgiy chemb won bap mindek. Ñiŋg maŋgiy chemb won kun ak Hiybriw minim aŋgiy, Betsayda aŋgyiŋgipay. Pen ñiŋg gol kun siŋak, korip sikoy band onep mamind ak mindek ak mey,
2 Ali existe um tanque que tem cinco entradas e que fica perto do Portão das Ovelhas. Em hebraico esse tanque se chama “Betezata”.
3 biynimb tap gak gunap, windin koy gak gunap, ñin tomb kalaw gak gunap ap, korip band kun gok mindeyak.
3 Perto das entradas estavam deitados muitos doentes: cegos, aleijados e paralíticos. [Esperavam o movimento da água,
4 Yenen: Gor enjol bap gip rek, apiy am ñiŋg maŋgiy chemb biyaŋ kaskas gakniŋ, nind amiy maŋgiysek tawon amek, chinup suŋ ayniŋgamb aŋgiy ap mindeyak.
4 porque de vez em quando um anjo do Senhor descia e agitava a água. O primeiro doente que entrava no tanque depois disso sarava de qualquer doença.]
5 Pen bi tap gek pernep kum mindek, simiy yin ñin jiwiy, andikiy anjip piskind ak amnak bap mindek.
5 Entre eles havia um homem que era doente fazia trinta e oito anos.
6 Jiysis bi kun ak per kum mindyiŋgip rek, nup aŋgniŋiy aŋgak, “Nip suŋ aynimuŋ aŋgiy niŋban?”
6 Jesus viu o homem deitado e, sabendo que fazia todo esse tempo que ele era doente, perguntou:
7 Aŋgek, bi tap gak kun ak aŋgak, “Biyomb! Ñiŋg ak kaskas gakniŋ, biynimb yip diy, ñiŋg maŋgiy chemb namb biyaŋ ayniŋgiy bap ma mindpay. Ñiŋg namb biyaŋ nind amniyn aŋgen; biynimb gunap kasek nind nep ambay aŋgak.”
7 Ele respondeu: — Senhor, eu não tenho ninguém para me pôr no tanque quando a água se mexe. Cada vez que eu tento entrar, outro doente entra antes de mim.
8 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Tikjakiy, minj nak ak winiŋg dand saŋdan aŋgak.”
8 Então Jesus disse:
9 Aŋgek, won kun anep nup suŋ ayakniŋ, minj nuk ak winiŋg dand amnak.
9 No mesmo instante, o homem ficou curado, pegou a cama e começou a andar. Isso aconteceu no sábado.
10 Pen Jiysis bi gek suŋ ayak ñin kun ak, Jiwda lotiw ñin ak mey, biyomb kiyk gok, bi kun ak nup aŋgyak, “Ñin biy lotiw ñin ak, yenen minj band ak dand taspan?”
10 Por isso os líderes judeus disseram a ele: — Hoje é sábado, e a nossa
11 Aŋgey aŋgak, “Bi yip gek suŋ ayip ak aŋgip, ‘Tikjakiy minj band nak ak winiŋg dand amnoŋ aŋgamb,’ dand taspiyn aŋgak.”
11 Ele respondeu: — O homem que me curou me disse: “Pegue a sua cama e ande.”
12 Aŋgek aŋgyak, “Bi nip aŋgek, minj band winiŋg dand taspan kun ak mey akay aŋgyak.”
12 Eles perguntaram: — Quem é o homem que mandou você fazer isso?
13 Pen Jiysis biynimb kuŋay mindeyak namb kun okok kapkap amnak rek, bi yip gek suŋ ayip mey biy aŋgiy, aŋgnimuŋ rek ma ayak.
13 Mas ele não sabia quem tinha sido, pois Jesus havia ido embora por causa da multidão que estava ali.
14 Kisen pen, Jiysis bi kun anup, Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak niŋiy aŋgak, “Niŋan! Nip suŋ ayip. Kun ak tap siy tap timey gipan ak kirginimin. Mer ak, nip tap yomb yimb ginimuŋ rek ayip aŋgak.”
14 Mais tarde Jesus encontrou o homem no pátio do Templo e disse a ele:
15 Pen bi kun ak nuk andkind amiy, Jiwda biyomb gok kuyip aŋgak, “Jiysis nep yip gamb suŋ ayip aŋgak.”
15 O homem saiu dali e foi dizer aos líderes judeus que quem o havia curado tinha sido Jesus.
16 Kun aŋgek niŋiy, lotiw ñin ak gek suŋ ayak aŋgiy, Jiysis nup miluk niŋyak.
16 Então eles começaram a perseguir Jesus porque ele havia feito essa cura no sábado.
17 Nuk pen aŋgak, “Bapiy yand ak woŋg ginep mindip rek, yand kunep ginim aŋgak.”
17 Então Jesus disse a eles:
18 Kun aŋgek, Jiwda biyomb gok, nup nind ñaŋgjun aŋgiy gos niŋyak ak, kilis yimb giy niŋyak. “Lotiw ñin chinup low ar ak nep ma timbrikip; yand Gor Ñinuk aŋgip ak, Gor mindip rek mindpiyn aŋgiy asap aŋgyak.”
18 E, porque ele disse isso, os líderes judeus ficaram ainda com mais vontade de matá-lo. Pois, além de não obedecer à lei do sábado, ele afirmava que Deus era o seu próprio Pai, fazendo-se assim igual a Deus.
19 Jiysis pen kuyip aŋgak, “Nimbip niŋind aspiyn: Ñi ak nuk key tap bap ginimuŋ rek ma ayip; Nop tap giniŋgamb gok nep niŋiy giniŋgamb. Kun ak, Nop giniŋgamb rek, Ñinuk kunep giniŋgamb.
19 Então Jesus disse a eles:
20 Nop Ñinuk nup wasemb ay, tap nuk gip gip gok maŋgiysek yomimb. Gunap yomek mey, tap key yimb gok gek niŋiy, nimb maŋgiysek wal aŋgniŋgambim.
20 pois o Pai ama o Filho e lhe mostra tudo o que está fazendo. E vai mostrar a ele coisas ainda maiores do que essas, e vocês vão ficar admirados.
21 Pen Nop biynimb kumbay gok, gek tikjakpay rek, Ñinuk kunep, biynimb gunap gen tikjakyaŋ aŋgiy, gek tikjakniŋgambay.
21 Porque, assim como o Pai ressuscita os mortos e lhes dá vida, assim também o Filho dá vida aos que ele quer.
22 Biynimb yerer gipay; gos yerip yerip niŋbay ak, Nop key kuyip ma bilokip; Ñinuk nup aŋgek bilokip.
22 O Pai não julga ninguém, mas deu ao Filho todo o poder para julgar
23 Kun ak mey, Nop yimb ak dand araniy, Ñinuk nup yimb ak dand araniy giniŋgiy. Pen biynimb Ñinuk anup yimb ma dand aranimbay gok, Nop yokek owak anup yimb ak kunep, ma dand aranimbay.
23 a fim de que todos respeitem o Filho, assim como respeitam o Pai. Quem não respeita o Filho também não respeita o Pai, que o enviou.
24 “Nimbip niŋind yimb aspiyn. Biynimb minim yip ak niŋiy, Bi yip aŋgyokek winik anup, gosimb niŋniŋgambay gok, kumemb kind ak kirgiy, perper mindep kind ak mindpay. Kun ak mey, kor yomb ak ma niŋniŋgambay; perper mindeniŋgambay.
24 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem ouve as minhas palavras e crê naquele que me enviou tem a vida eterna e não será julgado, mas já passou da morte para a vida.
25 Nimbip niŋind yimb aspiyn. Ñin kisen per kond mindpun ak miñiy wip biy, biynimb kumniŋgiy rek mindpay gok, Gor Ñinuk minim ak niŋey, kuyip dek, biynimb nuk mindeniŋgambay.
25 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vem a hora, e ela já chegou, em que os mortos vão ouvir a voz do Filho de Deus, e os que a ouvirem viverão.
26 Nop tap okok maŋgiysek kim mindep kiñiŋ ak mindip rek, Ñinuk kunep kim mindep kiñiŋ ak mindip.
26 Assim como o Pai é a fonte da vida, assim também fez o Filho ser a fonte da vida.
27 Nuk Bi bap Ñinuk ak mey; Nop aŋgek biynimb gok kuyip bilokniŋgamb.
27 E ele deu ao Filho autoridade para julgar, pois ele é o
28 Minim aspiyn kun ak niŋiy wal ma aŋgnimimb; kisen nuk, biynimb kumey komyak gok aŋgek,
28 — Não fiquem admirados por causa disso, pois está chegando a hora em que todos os mortos ouvirão a voz do Filho do Homem
29 maŋgiysek tikjakiy; biynimb mindrep giyiŋgipay gok, am Gor yip mindeniŋgambay; pen mindrep ma giyiŋgipay gok, miker yomb diniŋgambay.
29 e sairão das suas sepulturas. Aqueles que fizeram o bem vão ressuscitar e viver, e aqueles que fizeram o mal vão ressuscitar e ser condenados.
30 Yand yerip yerip gipiyn ak, key niŋiy ma gipiyn; Bapiy nep yip aŋgamb gipiyn. Kun ak biynimb bilokpiyn ak, Bapiy aŋgip rek niŋiy, yipund giy nep bilokpiyn. Key niŋiy gen, bilokrep ma gip apkip ak pen; Bi yip aŋgek winik ak, gos nuk ñimb rek niŋiy gipiyn.
30 Jesus continuou a falar a eles. Ele disse:
31 — ausente —
31 — Se eu dou testemunho a favor de mim mesmo, então o que digo não tem valor.
32 — ausente —
32 Mas existe outro que testemunha a meu favor, e eu sei que o que ele diz a respeito de mim é verdade.
33 Nimb Jiwda kay am Jon nup, yip bi yerip rek aŋgiy aŋgniŋem, minim yipul yimb ak nimbip aŋgñak.
33 Vocês mandaram fazer perguntas a João, e o testemunho que ele deu é verdadeiro.
34 — ausente —
34 Eu não preciso que ninguém dê testemunho a meu favor, mas digo essas coisas para que vocês sejam salvos.
35 — ausente —
35 — João era como uma lamparina que estava acesa e brilhava, e por algum tempo vocês se alegraram com a luz dele.
36 “Jon nimbip aŋgrep gak ak pen; ak yikop minim nep aŋgak. Yand apiy, Bapiy ginimin aŋgak rek, tap key yimb gok gipiyn ak mey; nuk yip yokak ak niŋun aŋgiy, miseŋ yimb niŋbikip.
36 Mas eu tenho um testemunho a meu favor ainda mais forte do que o que João deu: são as coisas que eu faço, as quais o meu Pai me mandou fazer. Elas dão testemunho a favor de mim e provam que o Pai me enviou.
37 — ausente —
37 Também o Pai, que me enviou, testemunha a meu favor. Vocês nunca ouviram a voz dele, nem viram o seu rosto.
38 — ausente —
38 As palavras dele não estão no coração de vocês porque vocês não creem naquele que ele enviou.
39 — ausente —
39 Vocês estudam as
40 — ausente —
40 Mas vocês não querem vir para mim a fim de ter vida.
41 “Biynimb gok yimb yip dand araniyaŋ aŋgiy ma aspiyn;
41 — Eu não procuro ser elogiado pelas pessoas.
42 Gor nup gosimb ma niŋbim ak niŋiy aspiyn.
42 Quanto a vocês, eu os conheço e sei que não amam a Deus com sinceridade.
43 Bapiy nep yip aŋgek opiyn ak pen, yip ma dipim. Pen bi kisen bap gos nuk key niŋiy apeniŋgamb, nup diniŋgambim.
43 Eu vim com a autoridade do meu Pai, e vocês não me recebem. Quando alguém vem com a sua própria autoridade, esse vocês recebem.
44 Biynimb gok chinup niŋey tep ginimuŋ aŋgiy nep niŋbim; Biyomb yimb ak chinup niŋek tep ginimuŋ aŋgiy, gos ak ma niŋbim. Kun ak yergiy nup gosimb niŋem, nimbip diniŋgamb?
44 Como é que vocês podem crer, se aceitam ser elogiados pelos outros e não tentam conseguir os elogios que somente o único Deus pode dar?
45 “Pen Nop Ñinuk minim ak diy, chinup kor giniŋgamb aŋgiy gos ak ma niŋnimimb. Mosis aŋgiy tikak rek nep giniŋgambun apim ak pen; minim aŋgak kun ak diy, nimbip kor giniŋgamb.
45 Não pensem que sou eu que vou acusá-los diante do Pai; quem vai acusá-los é Moisés, que é aquele em quem vocês confiam.
46 Pen Mosis Baybol buk minim tikak gunap ma dipik rek; minim yip aŋgak ak sesek ma dipik.
46 Se vocês acreditassem em Moisés, acreditariam também em mim, pois ele escreveu a meu respeito.
47 Minim nup ak diy rek, minim yip ak kunep dipkip aŋgak.”
47 Mas, se vocês não acreditam no que ele escreveu, como vão acreditar no que eu digo?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.