João 5
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Kisen pen, Jiwda lotiw ñin yomb bap apek, Jiysis Jerusalem amnak.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Jerusalem kinjeŋram kanj siypsiyp dand amiy apiy giyiŋgipay gol siŋak; ñiŋg maŋgiy chemb won bap mindek. Ñiŋg maŋgiy chemb won kun ak Hiybriw minim aŋgiy, Betsayda aŋgyiŋgipay. Pen ñiŋg gol kun siŋak, korip sikoy band onep mamind ak mindek ak mey,
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 biynimb tap gak gunap, windin koy gak gunap, ñin tomb kalaw gak gunap ap, korip band kun gok mindeyak.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Yenen: Gor enjol bap gip rek, apiy am ñiŋg maŋgiy chemb biyaŋ kaskas gakniŋ, nind amiy maŋgiysek tawon amek, chinup suŋ ayniŋgamb aŋgiy ap mindeyak.
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Pen bi tap gek pernep kum mindek, simiy yin ñin jiwiy, andikiy anjip piskind ak amnak bap mindek.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Jiysis bi kun ak per kum mindyiŋgip rek, nup aŋgniŋiy aŋgak, “Nip suŋ aynimuŋ aŋgiy niŋban?”
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Aŋgek, bi tap gak kun ak aŋgak, “Biyomb! Ñiŋg ak kaskas gakniŋ, biynimb yip diy, ñiŋg maŋgiy chemb namb biyaŋ ayniŋgiy bap ma mindpay. Ñiŋg namb biyaŋ nind amniyn aŋgen; biynimb gunap kasek nind nep ambay aŋgak.”
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Tikjakiy, minj nak ak winiŋg dand saŋdan aŋgak.”
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Aŋgek, won kun anep nup suŋ ayakniŋ, minj nuk ak winiŋg dand amnak.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Pen Jiysis bi gek suŋ ayak ñin kun ak, Jiwda lotiw ñin ak mey, biyomb kiyk gok, bi kun ak nup aŋgyak, “Ñin biy lotiw ñin ak, yenen minj band ak dand taspan?”
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Aŋgey aŋgak, “Bi yip gek suŋ ayip ak aŋgip, ‘Tikjakiy minj band nak ak winiŋg dand amnoŋ aŋgamb,’ dand taspiyn aŋgak.”
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Aŋgek aŋgyak, “Bi nip aŋgek, minj band winiŋg dand taspan kun ak mey akay aŋgyak.”
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Pen Jiysis biynimb kuŋay mindeyak namb kun okok kapkap amnak rek, bi yip gek suŋ ayip mey biy aŋgiy, aŋgnimuŋ rek ma ayak.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Kisen pen, Jiysis bi kun anup, Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak niŋiy aŋgak, “Niŋan! Nip suŋ ayip. Kun ak tap siy tap timey gipan ak kirginimin. Mer ak, nip tap yomb yimb ginimuŋ rek ayip aŋgak.”
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Pen bi kun ak nuk andkind amiy, Jiwda biyomb gok kuyip aŋgak, “Jiysis nep yip gamb suŋ ayip aŋgak.”
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Kun aŋgek niŋiy, lotiw ñin ak gek suŋ ayak aŋgiy, Jiysis nup miluk niŋyak.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Nuk pen aŋgak, “Bapiy yand ak woŋg ginep mindip rek, yand kunep ginim aŋgak.”
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Kun aŋgek, Jiwda biyomb gok, nup nind ñaŋgjun aŋgiy gos niŋyak ak, kilis yimb giy niŋyak. “Lotiw ñin chinup low ar ak nep ma timbrikip; yand Gor Ñinuk aŋgip ak, Gor mindip rek mindpiyn aŋgiy asap aŋgyak.”
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Jiysis pen kuyip aŋgak, “Nimbip niŋind aspiyn: Ñi ak nuk key tap bap ginimuŋ rek ma ayip; Nop tap giniŋgamb gok nep niŋiy giniŋgamb. Kun ak, Nop giniŋgamb rek, Ñinuk kunep giniŋgamb.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Nop Ñinuk nup wasemb ay, tap nuk gip gip gok maŋgiysek yomimb. Gunap yomek mey, tap key yimb gok gek niŋiy, nimb maŋgiysek wal aŋgniŋgambim.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Pen Nop biynimb kumbay gok, gek tikjakpay rek, Ñinuk kunep, biynimb gunap gen tikjakyaŋ aŋgiy, gek tikjakniŋgambay.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Biynimb yerer gipay; gos yerip yerip niŋbay ak, Nop key kuyip ma bilokip; Ñinuk nup aŋgek bilokip.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Kun ak mey, Nop yimb ak dand araniy, Ñinuk nup yimb ak dand araniy giniŋgiy. Pen biynimb Ñinuk anup yimb ma dand aranimbay gok, Nop yokek owak anup yimb ak kunep, ma dand aranimbay.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 “Nimbip niŋind yimb aspiyn. Biynimb minim yip ak niŋiy, Bi yip aŋgyokek winik anup, gosimb niŋniŋgambay gok, kumemb kind ak kirgiy, perper mindep kind ak mindpay. Kun ak mey, kor yomb ak ma niŋniŋgambay; perper mindeniŋgambay.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Nimbip niŋind yimb aspiyn. Ñin kisen per kond mindpun ak miñiy wip biy, biynimb kumniŋgiy rek mindpay gok, Gor Ñinuk minim ak niŋey, kuyip dek, biynimb nuk mindeniŋgambay.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Nop tap okok maŋgiysek kim mindep kiñiŋ ak mindip rek, Ñinuk kunep kim mindep kiñiŋ ak mindip.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Nuk Bi bap Ñinuk ak mey; Nop aŋgek biynimb gok kuyip bilokniŋgamb.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Minim aspiyn kun ak niŋiy wal ma aŋgnimimb; kisen nuk, biynimb kumey komyak gok aŋgek,
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 maŋgiysek tikjakiy; biynimb mindrep giyiŋgipay gok, am Gor yip mindeniŋgambay; pen mindrep ma giyiŋgipay gok, miker yomb diniŋgambay.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Yand yerip yerip gipiyn ak, key niŋiy ma gipiyn; Bapiy nep yip aŋgamb gipiyn. Kun ak biynimb bilokpiyn ak, Bapiy aŋgip rek niŋiy, yipund giy nep bilokpiyn. Key niŋiy gen, bilokrep ma gip apkip ak pen; Bi yip aŋgek winik ak, gos nuk ñimb rek niŋiy gipiyn.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 — ausente —
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 — ausente —
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Nimb Jiwda kay am Jon nup, yip bi yerip rek aŋgiy aŋgniŋem, minim yipul yimb ak nimbip aŋgñak.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 — ausente —
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 — ausente —
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 “Jon nimbip aŋgrep gak ak pen; ak yikop minim nep aŋgak. Yand apiy, Bapiy ginimin aŋgak rek, tap key yimb gok gipiyn ak mey; nuk yip yokak ak niŋun aŋgiy, miseŋ yimb niŋbikip.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 — ausente —
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 — ausente —
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 — ausente —
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 — ausente —
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 “Biynimb gok yimb yip dand araniyaŋ aŋgiy ma aspiyn;
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Gor nup gosimb ma niŋbim ak niŋiy aspiyn.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Bapiy nep yip aŋgek opiyn ak pen, yip ma dipim. Pen bi kisen bap gos nuk key niŋiy apeniŋgamb, nup diniŋgambim.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Biynimb gok chinup niŋey tep ginimuŋ aŋgiy nep niŋbim; Biyomb yimb ak chinup niŋek tep ginimuŋ aŋgiy, gos ak ma niŋbim. Kun ak yergiy nup gosimb niŋem, nimbip diniŋgamb?
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 “Pen Nop Ñinuk minim ak diy, chinup kor giniŋgamb aŋgiy gos ak ma niŋnimimb. Mosis aŋgiy tikak rek nep giniŋgambun apim ak pen; minim aŋgak kun ak diy, nimbip kor giniŋgamb.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Pen Mosis Baybol buk minim tikak gunap ma dipik rek; minim yip aŋgak ak sesek ma dipik.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Minim nup ak diy rek, minim yip ak kunep dipkip aŋgak.”
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.