João 4

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Pen bi Peresiy gok niŋyak; biynimb kuŋaynep, Jiysis ker mindon aŋgiy, apey kuyip ñiŋg pikñak; pen Jon ker, biynimb gunap nep apey kuyip ñiŋg pikñak.
1 Os fariseus ouviram dizer que Jesus estava ganhando mais discípulos e batizava mais pessoas do que João.
2 Pen Jiysis nuk key kuyip ñiŋg ma pikñak; binuk gok nep, biynimb gok kuyip ñiŋg pikñiyak.
2 (De fato, não era Jesus quem batizava, e sim os seus discípulos.)
3 — ausente —
3 Quando Jesus ficou sabendo disso, saiu da Judeia e voltou para a Galileia.
4 — ausente —
4 No caminho, ele tinha de passar pela região da Samaria.
5 miñmon Siyka amjakak. Miñmon Siyka maŋ kun siŋak mey, Jekop nind ñinuk Josep nup mankumb bap aŋgak.
5 Ele chegou a uma cidade da Samaria, chamada Sicar, que ficava perto das terras que Jacó tinha dado ao seu filho José.
6 Pen Jekop ñiŋg kaw dak ak mindek ak mey, Jiysis apek apek, pumbnamb yomb yoŋ won ak yiruk gek, am ñiŋg kawrumb gol kun ak bisgak.
6 Ali ficava o poço de Jacó. Era mais ou menos meio-dia quando Jesus, cansado da viagem, sentou-se perto do poço.
7 — ausente —
7 Uma mulher samaritana veio tirar água, e Jesus lhe disse:
8 — ausente —
8 (Os discípulos de Jesus tinham ido até a cidade comprar comida.)
9 Aŋgek, biyn kun ak aŋgak, “Nimb Jiwda biynimb, chinup Samariya biynimb niŋiy asikrep gipim ak pen, yergiy yip ñiŋg mal ñey ñiŋiyn aŋgiy aspan?”
9 A mulher respondeu: — O senhor é judeu, e eu sou samaritana. Então como é que o senhor me pede água? (Ela disse isso porque os judeus não se dão com os samaritanos.)
10 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Nand Gor Bi yokek miñiy ap minim asap biy nup niŋbinap rek, nup ñiŋg ñimbiy perper mindeniŋgambay ak aŋgniŋembnap, nip ñimbikop aŋgak.”
10 Então Jesus disse:
11 Aŋgek aŋgak, “Bi. Ñiŋg malep tiyn nand bap ma mindiy, ñiŋg ak kunep yiy akyaŋ mindip. Kun ak, ñiŋg ñimbiy perper mindeniŋgambay kun ak, akay nimb diniŋgamban?
11 Ela respondeu: — O senhor não tem balde para tirar água, e o poço é fundo. Como é que vai conseguir essa água da vida?
12 Basind yes chin Jekop tikayep biynimb nuk gok sek, kanj siypsiyp nuk gok sek ñimbyiŋgipay ak mey; chinup aŋgek ñimbun. Pen aspan kun ak, yand biyomb Jekop bi sikoy aŋgiy aspan?”
12 Nosso antepassado Jacó nos deu este poço. Ele, os seus filhos e os seus animais beberam água daqui. Será que o senhor é mais importante do que Jacó?
13 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb ñiŋg biy ñiŋniŋgambay gok, tip ak ñiŋg nen giniŋgamb;
13 Então Jesus disse:
14 pen biynimb ñiŋg yand ñen ñiŋniŋgambay gok, tip ak ñiŋg nen ma giniŋgamb. Pen ñiŋg yand ñen ñimb namb kiyk biyaŋ ayniŋgambay kun ak, ñiŋg kilam rek jiwyiŋg, kuyip gek perper mindeniŋgambay aŋgak.”
14 mas a pessoa que beber da água que eu lhe der nunca mais terá sede. Porque a água que eu lhe der se tornará nela uma fonte de água que dará vida eterna.
15 Kun aŋgek, biyn kun ak aŋgak, “Yip ñiŋg kun ak ñey ñimben, kisen yip ñiŋg nen ma ginimuŋ. Pen ap ñiŋg biy ma malnim aŋgak.”
15 Então a mulher pediu: — Por favor, me dê dessa água! Assim eu nunca mais terei sede e não precisarei mais vir aqui buscar água.
16 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Am naŋgumiy nup poŋind owan aŋgak.”
16 — Vá chamar o seu marido e volte aqui! — ordenou Jesus.
17 Aŋgek aŋgak, “Yand bi sek mer aŋgak.”
17 — Eu não tenho marido! — respondeu a mulher. Então Jesus disse:
18 Bi onep mamind ak dinak ak pen; bi miñiy yip mindpiyr ak, naŋgumiy mer. Kun ak niŋind aspan aŋgak.”
18 pois já teve cinco, e este que você tem agora não é, de fato, seu marido. Sim, você falou a verdade.
19 Kun aŋgek, biyn ak aŋgak, “Yand niŋbiyn; nand bi Gor minim aŋgep bap.
19 A mulher respondeu: — Agora eu sei que o senhor é um
20 Apis basind chin wosrey gok, dum biy Gor nup lotiw giyiŋgipay rek, chin kunep lotiw gi mindpun ak pen; nimb Jiwda kay, Jerusalem nep lotiw giniŋgiy apim aŋgak.”
20 Os nossos antepassados adoravam a Deus neste monte , mas vocês, judeus, dizem que Jerusalém é o lugar onde devemos adorá-lo.
21 Aŋgek aŋgak, “Nip niŋind yimb aspiyn. Kisen dum kun biy akaŋ, Jerusalem nep lotiw ma giniŋgambim.
21 Jesus disse:
22 Nimb Samariya biynimb, bi aŋgniŋbim ak nup ma niŋbim. Bi biynimb tuŋgasik dep kun ak Jiwda nimb ak mey, chin Jiwda gok niŋbun.
22 Vocês, samaritanos, não sabem o que adoram, mas nós sabemos o que adoramos porque a salvação vem dos judeus.
23 Ñin per kond mindyiŋgipun ak miñiy wip. Biynimb Gor nup lotiw niŋind yimb giniŋgambay gok, Kawnan nuk ak gos ñakniŋ giniŋgambay ak mey; kuyip niŋek tep giniŋgamb.
23 Mas virá o tempo, e, de fato, já chegou, em que os verdadeiros adoradores vão adorar o Pai em espírito e em verdade. Pois são esses que o Pai quer que o adorem.
24 Nuk Kawnan ak mey; biynimb nup lotiw giniŋgambay gok, Kawnan nuk ak yip mindiy, gos tep ñakniŋ lotiw niŋind yimb ar ak giniŋgambay aŋgak.”
24 Deus é Espírito, e por isso os que o adoram devem adorá-lo em espírito e em verdade.
25 Jiysis kun aŋgek, biyn ak aŋgak, “Yand niŋbiyn; kisen Kiyŋ yomb key yimb “Krays” apay ak apiy, chinup aŋgñirep giniŋgamb aŋgak.”
25 A mulher respondeu: — Eu sei que o
26 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Bi kun ak mey yand. Nand yip minim aspur biy aŋgak.”
26 Então Jesus afirmou:
27 Kun aŋgakniŋ, binuk gok kiyk apchakiy, Jiysis biyn ak yip minim aŋg minderik niŋiy, jiwdiyak. Pen kiyk bap tikjakiy, biyn anup minim nand yerip mindip aŋgiy, ma aŋgniŋyak. Jiysis nup kunep, yenen biyn kun biy yip minim aspiyr aŋgiy ma aŋgniŋyak.
27 Naquele momento chegaram os seus discípulos e ficaram admirados, pois ele estava conversando com uma mulher. Mas nenhum deles perguntou à mulher o que ela queria. E também não perguntaram a Jesus por que motivo ele estava falando com ela.
28 Pen biyn ak, ñiŋg tiyn ak kirgiy, tip ak andkind dawin amiy, biynimb mindeyak kun okok kuyip aŋgak,
28 Em seguida, a mulher deixou ali o seu pote, voltou até a cidade e disse a todas as pessoas:
29 “Apiy, tap okok maŋgiysek gipiyn rek aŋgñimb bi ak niŋim! Nuk Kiyŋ yomb key yimb ak rek ayip aŋgak.”
29 — Venham ver o homem que disse tudo o que eu tenho feito. Será que ele é o Messias?
30 Kun aŋgek, biynimb kun gok Jiysis nup niŋniŋg dawin ak kirgiy, saŋdiyak.
30 Muitas pessoas saíram da cidade e foram para o lugar onde Jesus estava.
31 Ma wiyak won ak Jiysis binuk gok, nup nembnemb giy aŋgyak, “Tiysa. Tap ñiŋan aŋgyak.”
31 Enquanto isso, os discípulos pediam a Jesus: — Mestre, coma alguma coisa!
32 Aŋgey, nuk aŋgak, “Tap ñiŋemb yand per ñimbiyn ak nimb ma niŋbim aŋgak.”
32 Jesus respondeu:
33 Kun aŋgek, binuk gok kiyk keynep aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Biynimb gunap nup tap keñmaŋgiy dap ñey ñimbamb?”
33 Então os discípulos começaram a perguntar uns aos outros: — Será que alguém já trouxe comida para ele?
34 Pen Jiysis kuyip aŋgak, “Nimbip keñmaŋgiy nen gip; yip pen tap kun gok nen ma gip. Bapiy minim aŋgak anep gos ayamb, woŋg aŋgip kun ak gi jiwiyn aŋgiy niŋbiyn.
34 — A minha comida — disse Jesus — é fazer a vontade daquele que me enviou e terminar o trabalho que ele me deu para fazer.
35 Minim bap apun, miñiy wiyt maŋgiy yoksipun ak takin omiŋal omiŋal mindiy, maŋgiy pikgek am tik dand winiŋgambun apun ak pen; miñiy kun ma aŋgjun. Windin nimb ak niŋdand pandikiy niŋim! Wiyt woŋg gok pikgiy, tik dand owep rek mindip.
35 Vocês costumam dizer: “Daqui a quatro meses teremos a colheita.” Mas olhem e vejam bem os campos: o que foi plantado já está maduro e pronto para a colheita.
36 Kun ak mey per gep rek, biynimb man piŋiypaŋgiy wiyt maŋgiy yokpay gok sek, tik dand opay gok sek tap ñiŋemb dipay ak niŋiy miñmiñ gipay.
36 Quem colhe recebe o seu salário, e o resultado do seu trabalho é a vida eterna para as pessoas. E assim tanto o que semeia como o que colhe se alegrarão juntos.
37 Pen minim bap: bi bap tap yiŋ yokniŋgamb; bi bap tap ñiŋemb kun ak diniŋgamb apay. Minim kun ak niŋind apay.
37 Porque é verdade o que dizem: “Um semeia, e outro colhe.”
38 Nimbip aŋgyoken, am wiyt maŋgiy tik dand opim. Pen wiyt woŋg kun ak nimbik ma gipik; biynimb gunap kilis kiyk ak gey jakek, nimb yikop tik dand opim aŋgak.”
38 Eu mandei vocês colherem onde não trabalharam; outros trabalharam ali, e vocês aproveitaram o trabalho deles.
39 Biyn Samariya nimb ak, am biynimb nuk gok kuyip aŋgak, “Bi kun ak tap yeripyerip gipiyn gok maŋgiysek aŋgñimb aŋgak.” Kun aŋgek kiyk, ak Biyomb chinup biynimb pisnep kumjun rek ayip gok, kim diniŋgamb aŋgiy; nup gosimb niŋyak.
39 Muitos samaritanos daquela cidade creram em Jesus porque a mulher tinha dito: “Ele me disse tudo o que eu tenho feito.”
40 Pen Samariya biynimb Jiysis mindek ak apiy, nup aŋgyak, “Ñin gunap chin yip mindey aŋgey,” am ñin omiŋal kiy yip mindyiŋg,
40 Quando os samaritanos chegaram ao lugar onde Jesus estava, pediram a ele que ficasse com eles, e Jesus ficou ali dois dias.
41 minim aŋgñek, biynimb tapin gunap sek nup gosimb niŋyak.
41 E muitos outros creram por causa da mensagem dele.
42 Pen biyn kun anup aŋgyak, “Miñiy minim nak anep aŋgey ma niŋbun; minim nuk ak key aŋgek niŋbun: nuk nep mey; bi chinup biynimb miñmon keykey di Nop yip jimñiy ayniŋgamb ak niŋiy, nup gosimb niŋbun aŋgyak.”
42 Eles diziam à mulher: — Agora não é mais por causa do que você disse que nós cremos, mas porque nós mesmos o ouvimos falar. E sabemos que ele é, de fato, o Salvador do mundo.
43 Jiysis ñin omiŋal Samariya miñmon sikoy kun ak mindiy, minek ak kuyip kirgiy, Galiyliy propens amnak.
43 Depois de ficar dois dias ali, Jesus foi para a região da Galileia.
44 Nind minim bap aŋgiy aŋgak, “Bi Gor minim aŋgep gok, miñmon kiyk key ak mindiy aŋgey, kuyip ma dipay aŋgak.”
44 Pois, como ele mesmo disse: “Um profeta não é respeitado na sua própria terra.”
45 Pen Pasopa ñin ak, Galiyliy biynimb gunap am Jerusalem mindeyak, Jiysis tap mageprek gok gek niŋyak ak mey, Galiyliy apchakek niŋiy, nup miñmiñ giyak.
45 Quando chegou à Galileia, os moradores dali o receberam bem. É que eles tinham ido à Festa da Páscoa , em Jerusalém, e tinham visto tudo o que Jesus havia feito lá.
46 Pen Jiysis Galiyliy amiy, miñmon sikoy Keyna amnak. Miñmon kun ak mey, nind ñiŋg yimb ak gek wayn ayak.
46 Jesus voltou a Caná da Galileia, onde havia transformado água em vinho. Estava ali um alto funcionário público que morava em Cafarnaum. Ele tinha em casa um filho doente.
47 minim bap niŋak; Jiysis Jiwdiya kirgiy, ap Galiyliy mindek. Kun ak niŋiy mey, mindek ak apiy, nembnemb giyiŋg aŋgak, “Ñiyand ak tap giy kumniŋg gisap. Nand kasek amiy, nup gey suŋ ayaŋ aŋgak.”
47 Quando ouviu dizer que Jesus tinha vindo da Judeia para a Galileia, foi pedir a ele que fosse a Cafarnaum e curasse o seu filho, que estava morrendo.
48 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yip yikop ma gosimb niŋniŋgambim; tap mageprek gunap gen niŋiy nep, yip gosimb niŋniŋgambim aŋgak.”
48 Jesus disse ao funcionário:
49 Pen biyomb kun ak aŋgak, “Biyomb! Apey amnur! Mer ak; ñiyand ak kumniŋgamb aŋgak.”
49 Ele respondeu: — Senhor, venha depressa, antes que o meu filho morra!
50 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Amnoŋ! Ñinak mindeniŋgamb aŋgak.”
50 — Volte para casa! O seu filho vai viver! — disse Jesus. Ele creu nas palavras de Jesus e foi embora.
51 Kinjeŋnamb okok amnakniŋ, bi nup woŋg giyiŋgipay gunap ap, nup namb pikiy aŋgyak, “Ñinak ak ma kumniŋgamb; mindeniŋgamb aŋgyak.”
51 No caminho encontrou-se com os seus empregados, que disseram: — O seu filho está vivo!
52 Kun aŋgey, won akay rek suŋ ayip aŋgiy, kuyip aŋgniŋek aŋgyak, “Toyrik pumb kuyim gak won ak aŋgyak.”
52 Então ele perguntou a que horas o filho havia começado a melhorar. Os empregados responderam: — Ontem, à uma da tarde, a febre passou.
53 Kun aŋgey, nuk niŋak: ñinak mindeniŋgamb aŋgak won anep suŋ ayak ak mey, biynimb nuk gok yip, Jiysis nup gosimb niŋyak.
53 Aí o pai lembrou que havia sido naquela mesma hora que Jesus tinha dito: “O seu filho vai viver.” Então ele e toda a família creram em Jesus.
54 Pen Jiysis nind Keyna apiy, ñiŋg ak gek wayn ayak; kisen pen am miñmon Jiwdiya mindiy apiy, biyomb ak ñinuk nup gek suŋ ayak. Kun gek nup bi yerip rek ak miseŋ yimb niŋniŋgiy rek ayak.
54 Esse foi o segundo milagre que Jesus fez depois de ter ido da Judeia para a Galileia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.