João 19
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVT
1 Kun aŋgeyak, Paylat amiybi nuk gok aŋgek, Barabas nup wisik yokiy, Jiysis nup miñ diy tapin nep pikyak.
1 Então Pilatos mandou açoitar Jesus.
2 Kun giy pikiy, tap ñiwñiw sek gunap diy, kiyŋ aypay rek ar band bap giy, jun ar nup biyoŋ ayñiy, chech muk parsek bap ayñiyiŋg aŋgyak,
2 Os soldados fizeram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça, e depois puseram nele um manto vermelho.
3 “Jiwda kiyŋ kiyk ak, pernep mindonimuŋ aŋgyak.” Kun aŋgyiŋg, nup mikem piksil giyak.
3 Zombavam dele, dizendo: “Salve, rei dos judeus!”, e batiam em seu rosto.
4 Pen Paylat tip ak mis amiy, Jiwda biynimb kuyip aŋgak, “Nup dand mis biy apiy, minim gunap aŋgniŋen, aŋgek niŋniŋgambim. Nuk tap timey gip junj bap ma piyow niŋbiyn aŋgak.”
4 Pilatos saiu outra vez e disse ao povo: “Agora vou trazê-lo aqui para vocês, mas que fique bem claro: eu o considero inocente”.
5 Pen Jiysis nup ar band ñiwñiw sek ak ayñiy, chech muk parsek ak ayñey mis owakniŋ, Paylat kuyip aŋgak, “Nup niŋim aŋgak.”
5 Então Jesus saiu com a coroa de espinhos e o manto vermelho. “Vejam, aqui está o homem!”, disse Pilatos.
6 Kun aŋgek, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, Jiwda poliys gok sek Jiysis nup niŋiy aŋgyak, “Nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aynimimb! Mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aynimimb aŋgyak.” Kun aŋgeyak, Paylat aŋgak, “Nimbik key dand amiy, kun ginimimb. Yand tap timey gip junj bap ma piyow niŋbiyn aŋgak.”
6 Quando os principais sacerdotes e os guardas do templo o viram, começaram a gritar: “Crucifique-o! Crucifique-o!”. “Levem-no vocês e crucifiquem-no”, disse Pilatos. “Eu o considero inocente.”
7 Aŋgek, Jiwda kay aŋgyak, “Gor Ñinuk mindpiyn aŋgip ak, low chin ar ak kumnimuŋ nokom aŋgyak.”
7 Os líderes judeus responderam: “Pela nossa lei ele deve morrer, pois chamou a si mesmo de Filho de Deus”.
8 Kun aŋgeyak niŋiy, Paylat tapin nep pirikiy,
8 Quando Pilatos ouviu isso, ficou ainda mais amedrontado.
9 tip ak korip miŋgan biyaŋ amiy, Jiysis nup aŋgniŋiy aŋgak, “Nand miñmon akay nimb?” Aŋgek, minim bap pen ma yimb aŋgek,
9 Levou Jesus de volta para dentro do palácio e lhe perguntou: “De onde você vem?”. Jesus, porém, não respondeu.
10 Paylat aŋgak, “Yip minim ma aŋgniŋgamban? Nand niŋban: yand nep nip kond mindpiyn. Wisik yokniŋg wisik yokniŋgayn; pen mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirikim aŋgen, ñaŋgbirik ayniŋgambay aŋgak.”
10 “Por que você se nega a falar comigo?”, perguntou Pilatos. “Não sabe que tenho autoridade para soltá-lo ou crucificá-lo?”
11 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Pen yip kond mindpan ak nand key mer; Gor nep aŋgek kond mindpan. Kun ak yip timey gispim miker ak, nand nep ma diniŋgamban; bi yip dand opay gok, miker yomb yimb ak diniŋgambay aŋgak.”
11 Jesus disse: “Você não teria autoridade alguma sobre mim se esta não lhe fosse dada de cima. Portanto, aquele que me entregou a você tem um pecado maior”.
12 Jiysis kun aŋgek, Paylat nup yikop aŋgyokiyn aŋgiy gos niŋak ak pen, Jiwda kay meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Jiysis nup wisik yokniŋgamban ak, biyomb yimb Siysa buŋgiy nuk ma mindeniŋgamban. Bi kiyŋ mindpun apay gok, Siysa yip penpen ñaŋgun aŋgiy niŋbay aŋgyak.”
12 Então Pilatos tentou libertá-lo, mas os líderes judeus gritavam: “Se o senhor soltar este homem, não é amigo de César! Quem se declara rei se rebela contra César”.
13 Kun aŋgeyak, Paylat am Jiysis nup poŋind mis apiy, am bi minim tuŋgasikep siya ar ar siŋbiyoŋ giyak ar ak bisgak. Tip ar bisgak kun ak, “Kamb Simen” aŋgyiŋgipay.
13 Ao ouvir isso, Pilatos trouxe Jesus para fora novamente e se sentou no tribunal, na plataforma chamada “Pavimento de Pedras” (em aramaico, Gábata ).
14 Pen ñin kun ak, Jiwda biynimb Pasopa tap kiyk nan-gep ñin ak. Pumbnamb yomb biyoŋ won ak, Paylat kuyip aŋgak, “Kiyŋ nimbik ak aŋgak!”
14 Era por volta de meio-dia, no dia da preparação para a Páscoa. E Pilatos disse ao povo: “Vejam, aqui está o seu rei!”.
15 Aŋgek, meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Ñaŋg ayan!” “Mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayan aŋgyak.”
15 “Fora com ele!”, gritaram. “Fora com ele! Crucifique-o!” “O quê? Crucificar o seu rei?”, perguntou Pilatos. Em resposta, os principais sacerdotes gritaram: “Não temos outro rei além de César!”.
16 Pen kun giy aŋg dand amiy, Paylat minim kuyip ak diy, amiybi gok kuyip aŋgak, “Jiysis nup dam mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbiriknimimb aŋgak.”
16 Então Pilatos lhes entregou Jesus para ser crucificado. E eles levaram Jesus.
17 — ausente —
17 Carregando a própria cruz, Jesus foi ao local chamado Lugar da Caveira (em aramaico, Gólgota ).
18 — ausente —
18 Ali eles o pregaram na cruz. Outros dois foram crucificados com Jesus, um de cada lado e ele no meio.
19 Pen Paylat aŋgek, Jiysis nup ñaŋgbirik ayak kiros bak biyoŋ, yimb tikay aŋgyak, “Jiysis bi Nasaret nimb ak, Jiwda kay kiyŋ yomb kiyk ak aŋgyak.”
19 Pilatos colocou no alto da cruz uma placa que dizia: “Jesus, o nazareno, Rei dos judeus”.
20 Minim ar nokom kun anep, Griyk minim tikiy, Hiybriw minim tikiy, Latin minim tikiy geyak mey, dawin yomb ak maŋ kun siŋak mindek rek, biynimb kuŋaynep niŋyak.
20 O lugar onde Jesus foi crucificado ficava perto da cidade, e a placa estava escrita em aramaico, latim e grego, de modo que muitos judeus podiam ler a inscrição.
21 Pen Gor nup simboŋgep biyomb gok, am Paylat nup aŋgyak, “Minim tikpan ak timey. Jiwda kay Kiyŋ yomb key yimb kiyk ak aŋgiy ma mindonimuŋ; yikop aŋgnimin, ‘Nuk aŋgip, yand Jiwda kay kiyŋ yomb kiyk ak aŋgip aŋgiy tiknimin aŋgyak.’”
21 Os principais sacerdotes disseram a Pilatos: “Mude a inscrição de ‘Rei dos judeus’ para ‘Ele disse: Eu sou o rei dos judeus’”.
22 Kun aŋgeyak, Paylat aŋgak, “Minim yerip yerip aŋgiy tikniŋgayn ak, kun giy nep mindeniŋgamb aŋgak.”
22 Pilatos respondeu: “O que escrevi, escrevi”.
23 Pen Jiysis nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgrimbik ay, amiybi omiŋal omiŋal Jiysis chech nup gok pikasik keykey diy, chech parsek giy ma ñaŋg diyak ak, kunep pikasik diniŋg aŋgyak,
23 Depois que os soldados crucificaram Jesus, repartiram suas roupas em quatro partes, uma para cada um deles. Também pegaram sua túnica, mas ela era sem costura, tecida numa única peça, de alto a baixo.
24 “Ma tuŋgralikjun! Yikop sandiw rek giy, bi an wiyn giniŋgamb ak, nuk dinimuŋ aŋgiy,” sandiw rek giy diyak.” Giyak kun ak, Gor giniŋgambay rek niŋiy gos ñek, Baybol buk tikyak ar ak nep giyak. Minim kun ak tikiy aŋgyak, “Chech yip ak bilok keykey diy, chech parsek yip ak dun aŋgiy, sandiw rek giy dinjun aŋgniŋgambay aŋgyak.”
24 Por isso disseram: “Em vez de rasgá-la, vamos tirar sortes para ver quem ficará com ela”. Isso cumpriu as Escrituras que dizem: “Repartiram minhas roupas entre si e lançaram sortes por minha veste”. E foi o que fizeram.
25 Pen ñin kun ak, Jiysis nonim ak, numkan ak, Mariya binak Kiliyowpas biynuk ak, Mariya Makdala nimb ak ap, Jiysis nup ñaŋgbirikyak gol siŋak mindeyak.
25 Perto da cruz estavam a mãe de Jesus, a irmã dela, Maria, esposa de Clopas, e Maria Madalena.
26 Binuk Jiysis wasemb yimb ayiŋgip ak, kunep ap maŋ kun siŋak mindek ak mey, nonim Mariya nup aŋgak, “Ñinak mey ak aŋgak.”
26 Quando Jesus viu sua mãe ali, ao lado do discípulo a quem ele amava, disse-lhe: “Mulher, este é seu filho”.
27 Kun aŋgiy, bi kun ak nup aŋgak, “Nanim nak mey ak aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, ñin kun ak, Jiysis nonim nup poŋind korip amiy, yip mindyiŋgipiyr.
27 E, ao discípulo, disse: “Esta é sua mãe”. Daquele momento em diante, o discípulo a recebeu em sua casa.
28 Jiysis niŋak; woŋg ar nuk ak maŋgiysek gindak ak mey, Baybol minim tikyak ak niŋind aynimuŋ aŋgiy aŋgak, “Yip kuŋam kinjik gip aŋgak.”
28 Jesus sabia que sua missão havia terminado e, para cumprir as Escrituras, disse: “Estou com sede”.
29 Pen wayn silik botol bap dap kun siŋak ayey mindek ak mey, amiybi bap, tap sayn band bap diy, wayn silik kun ak tawek amek, di mon alik day ak kambis ñaŋgiy, dand araniy, Jiysis joŋimb ar nup ak ayak.
29 Havia ali uma vasilha com vinagre, de modo que ensoparam uma esponja no vinagre, a colocaram na ponta de um caniço de hissopo e a ergueram até os lábios de Jesus.
30 Ayek, wayn silik kun ak ñimbiy aŋgak, “Mey tep aŋgak.” Pen day jiwip aŋgiy, jiy kuyaŋgiy aŋgak, “Bapiy. Kawnan yip ak dan aŋgiy,” kumak.
30 Depois de prová-la, Jesus disse: “Está consumado”. Então, inclinou a cabeça e entregou o espírito.
31 Pen Jiwda kay, Praydey duŋgep won ak niŋiy, toy lotiw ñin chin ak, chip gok kiros bak biyoŋ ma mindonimuŋ aŋgiy, am Paylat nup aŋgyak, “Bi mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aypay gok, tomb kuyip gok pikpaŋgey kasek kumey, di man biyaŋ ayniŋgiy aŋgyak.”
31 Era o Dia da Preparação, e os líderes judeus não queriam que os corpos ficassem pendurados ali até o dia seguinte, que seria um sábado muito especial. Por isso pediram a Pilatos que mandasse quebrar as pernas dos crucificados e removê-los.
32 Aŋgeyak, Paylat amiybi gok kuyip aŋgek, am bi Jiysis yip ñaŋgbirik ayak omiŋal ak, tomb pikpaŋgey kumrik.
32 Assim, os soldados vieram e quebraram as pernas dos dois homens crucificados com Jesus.
33 Pen Jiysis nup tomb ak pikpaŋgun aŋgiy amiy niŋyak: nuk kumek tomb nup ak ma pikpaŋgyak.
33 Mas, quando chegaram a Jesus, viram que ele já estava morto e, portanto, não quebraram suas pernas.
34 Amiybi bap, kusay ak diy, Jiysis nup tiŋglim anjiŋ siŋak piŋiyek, likañ sek, ñiŋgsek yowak.
34 Um dos soldados, porém, furou seu lado com uma lança e, no mesmo instante, correu sangue com água.
35 — ausente —
35 Essa informação provém de uma testemunha ocular. Ela diz a verdade para que vocês também creiam.
36 — ausente —
36 Essas coisas aconteceram para que se cumprissem as Escrituras que dizem: “Nenhum dos seus ossos será quebrado”,
37 — ausente —
37 e “Olharão para aquele a quem transpassaram”.
38 Pen bi miñmon Armatiya nimb bap, Jiysis nup gosimb niŋyiŋgip ak pen, Jiwda biyomb gunap kuyip niŋiy pirikiy, miseŋ ma aŋgyiŋgip. Bi kun ak yimb nuk Josep. Nuk Jiysis nup dam komiyn aŋgiy, am Paylat nup aŋgniŋek, yaw aŋgakniŋ, diniŋg amnak.
38 Depois disso, José de Arimateia, que tinha sido discípulo secreto de Jesus porque temia os líderes judeus, pediu autorização a Pilatos para tirar da cruz o corpo de Jesus. Quando Pilatos lhe deu permissão, José veio e levou o corpo.
39 Amek, Niykodiymas bi nind am Jiysis nup kisyimken niŋak ak; tap kuyrep wak ak, kuŋaynep tawiy, dand Josep yip amnirik. Tap kuyrep wak kun ak mon “alos” apay mik ak sek, mon “mer” apay mik ak sek diy giyak.
39 Estava com ele Nicodemos, o homem que tinha ido conversar com Jesus à noite. Nicodemos trouxe cerca de 35 litros de óleo perfumado feito com mirra e aloés.
40 Pen kiyk omiŋal am Jiysis nup komniŋg, Jiwda biynimb giyiŋgipay rek, mon mik dand amnirik gok mumbwak nup okok wiykiy, chech tund sikoy par ak diy, kom kom gayrik.
40 Seguindo os costumes judaicos de sepultamento, envolveram o corpo de Jesus em lençóis compridos de linho, junto com essas especiarias.
41 Jiysis nup ñaŋgrimbik ayak maŋ kun siŋak woŋgday bap mindek. Pen woŋgday namb kun ak, chip kaw kisen nep bap kiluk ay chip ma komyak ak mey, Jiysis nup dam miŋgan kun ak komyak.
41 O local da crucificação ficava próximo a um jardim, onde havia um túmulo novo que nunca tinha sido usado.
42 Pen Jiwda lotiw ñin ak maŋ maŋ gak rek, kasek komjun aŋgiy, kamb miŋgan yep maŋ kun ak komyak.
42 Como era o Dia da Preparação para a Páscoa judaica, e uma vez que o túmulo ficava perto, colocaram Jesus ali.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.