João 19
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Kun aŋgeyak, Paylat amiybi nuk gok aŋgek, Barabas nup wisik yokiy, Jiysis nup miñ diy tapin nep pikyak.
1 Aí Pilatos mandou chicotear Jesus.
2 Kun giy pikiy, tap ñiwñiw sek gunap diy, kiyŋ aypay rek ar band bap giy, jun ar nup biyoŋ ayñiy, chech muk parsek bap ayñiyiŋg aŋgyak,
2 Depois os soldados fizeram uma coroa de ramos cheios de espinhos, e a puseram na cabeça dele, e o vestiram com uma capa vermelha.
3 “Jiwda kiyŋ kiyk ak, pernep mindonimuŋ aŋgyak.” Kun aŋgyiŋg, nup mikem piksil giyak.
3 Chegavam perto dele e diziam: — Viva o rei dos judeus! E davam bofetadas nele.
4 Pen Paylat tip ak mis amiy, Jiwda biynimb kuyip aŋgak, “Nup dand mis biy apiy, minim gunap aŋgniŋen, aŋgek niŋniŋgambim. Nuk tap timey gip junj bap ma piyow niŋbiyn aŋgak.”
4 Aí Pilatos saiu outra vez e disse para a multidão: — Escutem! Vou trazer o homem aqui para que vocês saibam que não encontro nenhum motivo para condená-lo!
5 Pen Jiysis nup ar band ñiwñiw sek ak ayñiy, chech muk parsek ak ayñey mis owakniŋ, Paylat kuyip aŋgak, “Nup niŋim aŋgak.”
5 Então Jesus saiu com a coroa de espinhos na cabeça e vestido com a capa vermelha. — Vejam! Aqui está o homem! — disse Pilatos.
6 Kun aŋgek, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, Jiwda poliys gok sek Jiysis nup niŋiy aŋgyak, “Nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aynimimb! Mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aynimimb aŋgyak.” Kun aŋgeyak, Paylat aŋgak, “Nimbik key dand amiy, kun ginimimb. Yand tap timey gip junj bap ma piyow niŋbiyn aŋgak.”
6 Quando os chefes dos sacerdotes e os guardas do Templo viram Jesus, começaram a gritar: — Crucifica! Crucifica! — Vocês que o levem e o crucifiquem! Eu não encontro nenhum motivo para condenar este homem! — repetiu Pilatos.
7 Aŋgek, Jiwda kay aŋgyak, “Gor Ñinuk mindpiyn aŋgip ak, low chin ar ak kumnimuŋ nokom aŋgyak.”
7 A multidão respondeu: — Nós temos uma
8 Kun aŋgeyak niŋiy, Paylat tapin nep pirikiy,
8 Quando Pilatos ouviu isso, ficou com mais medo ainda.
9 tip ak korip miŋgan biyaŋ amiy, Jiysis nup aŋgniŋiy aŋgak, “Nand miñmon akay nimb?” Aŋgek, minim bap pen ma yimb aŋgek,
9 Entrou outra vez no palácio e perguntou a Jesus: — De onde você é? Mas Jesus não respondeu nada.
10 Paylat aŋgak, “Yip minim ma aŋgniŋgamban? Nand niŋban: yand nep nip kond mindpiyn. Wisik yokniŋg wisik yokniŋgayn; pen mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirikim aŋgen, ñaŋgbirik ayniŋgambay aŋgak.”
10 Então Pilatos disse: — Você não quer falar comigo? Lembre que eu tenho autoridade tanto para soltá-lo como para mandar crucificá-lo.
11 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Pen yip kond mindpan ak nand key mer; Gor nep aŋgek kond mindpan. Kun ak yip timey gispim miker ak, nand nep ma diniŋgamban; bi yip dand opay gok, miker yomb yimb ak diniŋgambay aŋgak.”
11 Jesus respondeu:
12 Jiysis kun aŋgek, Paylat nup yikop aŋgyokiyn aŋgiy gos niŋak ak pen, Jiwda kay meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Jiysis nup wisik yokniŋgamban ak, biyomb yimb Siysa buŋgiy nuk ma mindeniŋgamban. Bi kiyŋ mindpun apay gok, Siysa yip penpen ñaŋgun aŋgiy niŋbay aŋgyak.”
12 Depois disso Pilatos quis soltar Jesus. Mas a multidão gritou: — Se o senhor soltar esse homem, não é amigo do Imperador! Pois quem diz que é rei é inimigo do Imperador!
13 Kun aŋgeyak, Paylat am Jiysis nup poŋind mis apiy, am bi minim tuŋgasikep siya ar ar siŋbiyoŋ giyak ar ak bisgak. Tip ar bisgak kun ak, “Kamb Simen” aŋgyiŋgipay.
13 Quando Pilatos ouviu isso, trouxe Jesus para fora e sentou-se no tribunal, no lugar chamado “Calçada de Pedra”. (Em hebraico o nome desse lugar é “Gabatá”.)
14 Pen ñin kun ak, Jiwda biynimb Pasopa tap kiyk nan-gep ñin ak. Pumbnamb yomb biyoŋ won ak, Paylat kuyip aŋgak, “Kiyŋ nimbik ak aŋgak!”
14 Era quase meio-dia da véspera da Páscoa . Pilatos disse para a multidão: — Aqui está o rei de vocês!
15 Aŋgek, meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Ñaŋg ayan!” “Mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayan aŋgyak.”
15 Mas eles gritaram: — Mata! Mata! Crucifica! Então Pilatos perguntou: — Querem que eu crucifique o rei de vocês? Mas os chefes dos sacerdotes responderam: — O nosso único rei é o Imperador!
16 Pen kun giy aŋg dand amiy, Paylat minim kuyip ak diy, amiybi gok kuyip aŋgak, “Jiysis nup dam mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbiriknimimb aŋgak.”
16 Então Pilatos entregou Jesus aos soldados para ser crucificado, e eles o levaram.
17 — ausente —
17 Jesus saiu carregando ele mesmo a cruz para o lugar chamado Calvário . (Em hebraico o nome desse lugar é “Gólgota”.)
18 — ausente —
18 Ali os soldados pregaram Jesus na cruz. E crucificaram também outros dois homens, um de cada lado dele. Pilatos mandou escrever um letreiro e colocá-lo na parte de cima da cruz. Nesse letreiro estava escrito em hebraico, latim e grego : “Jesus de Nazaré, Rei dos Judeus”. Muitas pessoas leram o letreiro porque o lugar em que Jesus foi crucificado ficava perto da cidade.
19 Pen Paylat aŋgek, Jiysis nup ñaŋgbirik ayak kiros bak biyoŋ, yimb tikay aŋgyak, “Jiysis bi Nasaret nimb ak, Jiwda kay kiyŋ yomb kiyk ak aŋgyak.”
19 — ausente —
20 Minim ar nokom kun anep, Griyk minim tikiy, Hiybriw minim tikiy, Latin minim tikiy geyak mey, dawin yomb ak maŋ kun siŋak mindek rek, biynimb kuŋaynep niŋyak.
20 — ausente —
21 Pen Gor nup simboŋgep biyomb gok, am Paylat nup aŋgyak, “Minim tikpan ak timey. Jiwda kay Kiyŋ yomb key yimb kiyk ak aŋgiy ma mindonimuŋ; yikop aŋgnimin, ‘Nuk aŋgip, yand Jiwda kay kiyŋ yomb kiyk ak aŋgip aŋgiy tiknimin aŋgyak.’”
21 Então os chefes dos sacerdotes disseram a Pilatos: — Não escreva: “Rei dos Judeus”; escreva: “Este homem disse: Eu sou o Rei dos Judeus”.
22 Kun aŋgeyak, Paylat aŋgak, “Minim yerip yerip aŋgiy tikniŋgayn ak, kun giy nep mindeniŋgamb aŋgak.”
22 — O que escrevi escrevi! — respondeu Pilatos.
23 Pen Jiysis nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgrimbik ay, amiybi omiŋal omiŋal Jiysis chech nup gok pikasik keykey diy, chech parsek giy ma ñaŋg diyak ak, kunep pikasik diniŋg aŋgyak,
23 Depois que os soldados crucificaram Jesus, pegaram as roupas dele e dividiram em quatro partes, uma para cada um. Mas a túnica era sem costura, toda tecida numa só peça de alto a baixo.
24 “Ma tuŋgralikjun! Yikop sandiw rek giy, bi an wiyn giniŋgamb ak, nuk dinimuŋ aŋgiy,” sandiw rek giy diyak.” Giyak kun ak, Gor giniŋgambay rek niŋiy gos ñek, Baybol buk tikyak ar ak nep giyak. Minim kun ak tikiy aŋgyak, “Chech yip ak bilok keykey diy, chech parsek yip ak dun aŋgiy, sandiw rek giy dinjun aŋgniŋgambay aŋgyak.”
24 Por isso os soldados disseram uns aos outros: — Não vamos rasgar a túnica. Vamos tirar a sorte para ver quem fica com ela. Isso aconteceu para que se cumprisse o que as “Repartiram entre si as minhas roupas e fizeram E foi isso o que os soldados fizeram.
25 Pen ñin kun ak, Jiysis nonim ak, numkan ak, Mariya binak Kiliyowpas biynuk ak, Mariya Makdala nimb ak ap, Jiysis nup ñaŋgbirikyak gol siŋak mindeyak.
25 Perto da cruz de Jesus estavam a sua mãe, e a irmã dela, e Maria, a esposa de Clopas, e também Maria Madalena.
26 Binuk Jiysis wasemb yimb ayiŋgip ak, kunep ap maŋ kun siŋak mindek ak mey, nonim Mariya nup aŋgak, “Ñinak mey ak aŋgak.”
26 Quando Jesus viu a sua mãe e perto dela o discípulo que ele amava, disse a ela:
27 Kun aŋgiy, bi kun ak nup aŋgak, “Nanim nak mey ak aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, ñin kun ak, Jiysis nonim nup poŋind korip amiy, yip mindyiŋgipiyr.
27 Em seguida disse a ele: E esse discípulo levou a mãe de Jesus para morar dali em diante na casa dele.
28 Jiysis niŋak; woŋg ar nuk ak maŋgiysek gindak ak mey, Baybol minim tikyak ak niŋind aynimuŋ aŋgiy aŋgak, “Yip kuŋam kinjik gip aŋgak.”
28 Agora Jesus sabia que tudo estava completado. Então, para que se cumprisse o que dizem as Escrituras Sagradas , disse:
29 Pen wayn silik botol bap dap kun siŋak ayey mindek ak mey, amiybi bap, tap sayn band bap diy, wayn silik kun ak tawek amek, di mon alik day ak kambis ñaŋgiy, dand araniy, Jiysis joŋimb ar nup ak ayak.
29 Havia ali uma vasilha cheia de vinho comum. Molharam no vinho uma esponja, puseram a esponja num bastão de hissopo e a encostaram na boca de Jesus.
30 Ayek, wayn silik kun ak ñimbiy aŋgak, “Mey tep aŋgak.” Pen day jiwip aŋgiy, jiy kuyaŋgiy aŋgak, “Bapiy. Kawnan yip ak dan aŋgiy,” kumak.
30 Quando ele tomou o vinho, disse: Então baixou a cabeça e morreu.
31 Pen Jiwda kay, Praydey duŋgep won ak niŋiy, toy lotiw ñin chin ak, chip gok kiros bak biyoŋ ma mindonimuŋ aŋgiy, am Paylat nup aŋgyak, “Bi mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aypay gok, tomb kuyip gok pikpaŋgey kasek kumey, di man biyaŋ ayniŋgiy aŋgyak.”
31 Então os líderes judeus pediram a Pilatos que mandasse quebrar as pernas dos que tinham sido crucificados e mandasse tirá-los das cruzes. Pediram isso porque era sexta-feira e não queriam que, no sábado, os corpos ainda estivessem nas cruzes. E aquele sábado era especialmente santo.
32 Aŋgeyak, Paylat amiybi gok kuyip aŋgek, am bi Jiysis yip ñaŋgbirik ayak omiŋal ak, tomb pikpaŋgey kumrik.
32 Os soldados foram e quebraram as pernas do primeiro homem que tinha sido crucificado com Jesus e depois quebraram as pernas do outro.
33 Pen Jiysis nup tomb ak pikpaŋgun aŋgiy amiy niŋyak: nuk kumek tomb nup ak ma pikpaŋgyak.
33 Mas, quando chegaram perto de Jesus, viram que ele já estava morto e não quebraram as suas pernas.
34 Amiybi bap, kusay ak diy, Jiysis nup tiŋglim anjiŋ siŋak piŋiyek, likañ sek, ñiŋgsek yowak.
34 Porém um dos soldados furou o lado de Jesus com uma lança. No mesmo instante saiu sangue e água.
35 — ausente —
35 Quem viu isso contou o que aconteceu para que vocês também creiam. O que ele disse é verdade, e ele sabe que fala a verdade.
36 — ausente —
36 Isso aconteceu para que se cumprisse o que as Escrituras Sagradas dizem: “Nenhum dos seus ossos será quebrado.”
37 — ausente —
37 E em outro lugar as Escrituras Sagradas dizem: “Eles olharão para aquele a quem atravessaram com a lança.”
38 Pen bi miñmon Armatiya nimb bap, Jiysis nup gosimb niŋyiŋgip ak pen, Jiwda biyomb gunap kuyip niŋiy pirikiy, miseŋ ma aŋgyiŋgip. Bi kun ak yimb nuk Josep. Nuk Jiysis nup dam komiyn aŋgiy, am Paylat nup aŋgniŋek, yaw aŋgakniŋ, diniŋg amnak.
38 Depois disso, José, da cidade de Arimateia, pediu licença a Pilatos para levar o corpo de Jesus. (José era seguidor de Jesus, mas em segredo porque tinha medo dos líderes judeus.) Pilatos deu licença, e José foi e retirou o corpo de Jesus.
39 Amek, Niykodiymas bi nind am Jiysis nup kisyimken niŋak ak; tap kuyrep wak ak, kuŋaynep tawiy, dand Josep yip amnirik. Tap kuyrep wak kun ak mon “alos” apay mik ak sek, mon “mer” apay mik ak sek diy giyak.
39 Nicodemos, aquele que tinha ido falar com Jesus à noite, foi com José, levando uns trinta e cinco quilos de uma mistura de aloés e mirra .
40 Pen kiyk omiŋal am Jiysis nup komniŋg, Jiwda biynimb giyiŋgipay rek, mon mik dand amnirik gok mumbwak nup okok wiykiy, chech tund sikoy par ak diy, kom kom gayrik.
40 Os dois homens pegaram o corpo de Jesus e o enrolaram em lençóis nos quais haviam espalhado essa mistura. Era assim que os judeus preparavam os corpos dos mortos para serem sepultados.
41 Jiysis nup ñaŋgrimbik ayak maŋ kun siŋak woŋgday bap mindek. Pen woŋgday namb kun ak, chip kaw kisen nep bap kiluk ay chip ma komyak ak mey, Jiysis nup dam miŋgan kun ak komyak.
41 No lugar onde Jesus tinha sido crucificado havia um jardim com um túmulo novo onde ninguém ainda tinha sido colocado.
42 Pen Jiwda lotiw ñin ak maŋ maŋ gak rek, kasek komjun aŋgiy, kamb miŋgan yep maŋ kun ak komyak.
42 Puseram ali o corpo de Jesus porque o túmulo ficava perto e também porque o sábado dos judeus ia começar logo .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.