João 18

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 — ausente —
1 Tendo terminado de orar, Jesus saiu com os seus discípulos e atravessou o vale do Cedrom. Do outro lado havia um olival, onde entrou com eles.
2 — ausente —
2 Ora, Judas, o traidor, conhecia aquele lugar, porque Jesus muitas vezes se reunira ali com os seus discípulos.
3 am amiybi gunap, Jiwda poliys gunap poŋind, sup gunap, lam gunap baynat tap gok gunap diy, dand mindeyak kun ak amjakyak.
3 Então Judas foi para o olival, levando consigo um destacamento de soldados e alguns guardas enviados pelos chefes dos sacerdotes e fariseus, levando tochas, lanternas e armas.
4 Pen Jiysis nup tap yerip giniŋg gak ak key niŋak rek, apeyak siŋak amiy aŋgak, “An nup piyow taspim?”
4 Jesus, sabendo tudo o que lhe ia acontecer, saiu e lhes perguntou: "A quem vocês estão procurando? "
5 Aŋgek aŋgyak, “Jiysis, bi Nasaret nimb ak aŋgyak.”
5 "A Jesus de Nazaré", responderam eles. "Sou eu", disse Jesus. ( E Judas, o traidor, estava com eles. )
6 Pen Jiysis yand biy aŋgek, ak Gor nep aŋgiy, kiyk sumb sumb ken liŋg amiy, gindam pikyak.
6 Quando Jesus disse: "Sou eu", eles recuaram e caíram por terra.
7 Pen kuyip tip ak aŋgak, “Anup piyow taspim?” Aŋgek aŋgyak, “Jiysis bi Nasaret nimb ak aŋgyak.”
7 Novamente lhes perguntou: "A quem procuram? " E eles disseram: "A Jesus de Nazaré".
8 Aŋgey aŋgak, “Nimbip mindarik apiyn, ‘Bi kun ak mey yand mindpiyn biy.’ Yip piyow taŋgiy ker, bi guniy kuyip kirgem amniŋgiy aŋgak.” Kun aŋgek, binuk gok kuyip kirgiy nup nep diyak.
8 Respondeu Jesus: "Já lhes disse que sou eu. Se vocês estão me procurando, deixem ir embora estes homens".
9 Giyak kun ak, Jiysis nind Nop nup lotiw giy, aŋgak rek nep gak. Nuk aŋgak, “Bapiy. Bi yip aŋgnak gok, bap ma kurgip aŋgak.”
9 Isso aconteceu para que se cumprissem as palavras que ele dissera: "Não perdi nenhum dos que me deste".
10 Pen won kun ak, Saymon Piyta baynat dand owak ak lipiŋg diy, bi bap nup timund yipund kind ak, pisnep timbrik yokak. Yimb nuk Malkas. Gor nup simboŋgep biyomb yimb anup woŋg giñiyiŋgip.
10 Simão Pedro, que trazia uma espada, tirou-a e feriu o servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha direita. ( O nome daquele servo era Malco. )
11 Piyta kun gek, Jiysis aŋgak, “Baynat ak dipan okok tip liŋgey amnaŋ! Ñiŋg silik kap Bapiy yip ñimb ak, ma ñiŋnimuŋ aŋgiy niŋban?”
11 Jesus, porém, ordenou a Pedro: "Guarde a espada! Acaso não haverei de beber o cálice que o Pai me deu? "
12 Kun aŋgakniŋ, amiybi gok sek, Jiwda poliys gok sek Jiysis nup chichiy diy, tiwniŋgrimbikiy aŋgyak,
12 Assim, o destacamento de soldados com o seu comandante e os guardas dos judeus prenderam Jesus. Amarraram-no
13 “Nup dand Anas korip ak nind amjun aŋgiy,” dand Anas mindek ak amniyak. Bi Anas kun ak, Kayapas numok nuk. Kayapas mey Gor nup simboŋgep yomb yimb ak, simiy nokom kun ak aŋgayeyak woŋg gi mindek.
13 e o levaram primeiramente a Anás, que era sogro de Caifás, o sumo sacerdote naquele ano.
14 Nuk nep mey, nind Jiwda kanjsol gok kuyip aŋgak, “Bi nokom bap kumek, chin Jiwda maŋgiysek kim amemb rek ayniŋgamb ak, tep yimb aŋgak.”
14 Caifás era quem tinha dito aos judeus que seria bom que um homem morresse pelo povo.
15 Pen Jiysis nup kun giy dand Anas korip ak amniyakniŋ, Saymon Piyta yip, Jon yip, kisen kisen amnirik. Bi Gor nup simboŋgep yomb yimb ak, Jon nup niŋrep gak rek nuk amiy, pisnep korip kor giyiŋgipay baniys miŋgan biyaŋ amnak.
15 Simão Pedro e outro discípulo estavam seguindo Jesus. Por ser conhecido do sumo sacerdote, este discípulo entrou com Jesus no pátio da casa do sumo sacerdote,
16 Piyta nuk mis akyaŋ mindek. Jon pen andkind apiy, biyn kinjeŋram kond mindek anup aŋgiy, Piyta nup poŋind baniys miŋgan biyaŋ amnak.
16 mas Pedro teve que ficar esperando do lado de fora da porta. O outro discípulo, que era conhecido do sumo sacerdote, voltou, falou com a moça encarregada da porta e fez Pedro entrar.
17 Pen biyn kinjeŋram kond mindek ak, Piyta nup aŋgak, “Nand kunep Jiysis binuk bap rek?” Aŋgek aŋgak, “Yand mer aŋgak.”
17 Ela então perguntou a Pedro: "Você não é um dos discípulos desse homem? " Ele respondeu: "Não sou".
18 Pen Kayapas nup woŋg giñiyiŋgipay bi gok sek, Jiwda poliys gok sek kuyip takil gek, mon bap namb kun siŋak daŋgiy, jakiy nep maŋiy mindeyak. Piyta nup kunep takil gek, ap namb kun okok wopsakiy, kiy yip mon maŋiy mindek.
18 Fazia frio; os servos e os guardas estavam ao redor de uma fogueira que haviam feito para se aquecerem. Pedro também estava em pé com eles, aquecendo-se.
19 Pen Anas, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb nind mindyiŋgip ak Jiysis nup, biynimb nup yenen kisen giyak ak sek, minim yerip aŋgñiyiŋgip ak sek aŋgniŋak.
19 Enquanto isso, o sumo sacerdote interrogou Jesus acerca dos seus discípulos e dos seus ensinamentos.
20 Kun giy aŋgniŋek aŋgak, “Yand minim gunap weygiy ma aŋgñinik; bi nimb gok niŋmindyakniŋ, nan-gep korip gok sek, Gor aŋgniŋep korip ak sek per miseŋ aŋgñimbiyn.
20 Respondeu-lhe Jesus: "Eu falei abertamente ao mundo; sempre ensinei nas sinagogas e no templo, onde todos os judeus se reúnem. Nada disse em segredo.
21 Kun ak yenen wiysniys ma dand apiy, yip minim kun ak rek aŋgniŋsipim? Biynimb yip niŋyak guniy, minim aŋgnik ak niŋbay rek ayip ak, kuyip aŋgniŋnimimb aŋgak.”
21 Por que me interrogas? Pergunta aos que me ouviram. Certamente eles sabem o que eu disse".
22 Jiysis kun aŋgek, Jiwda poliys bap, nup mikem kind siŋak pikiy aŋgak, “Yenen bi Gor nup simboŋgep yomb yimb anup, minim kun ak rek aspan aŋgak.”
22 Quando Jesus disse isso, um dos guardas que estava perto bateu-lhe no rosto. "Isso é jeito de responder ao sumo sacerdote? ", perguntou ele.
23 Aŋgek aŋgak, “Minim yesek bap aŋgen, minim yesek apiyn kun ak, biynimb guniy kuyip aŋgñan. Pen minim niŋind yimb ak aŋgen, yenen yip pikpan aŋgak.”
23 Respondeu Jesus: "Se eu disse algo de mal, denuncie o mal. Mas se falei a verdade, por que me bateu? "
24 Pen Anas, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb nindnimb ak, Jiysis nup tiwniŋgrimbikyak rek mindakniŋ, aŋgek dand binak Kayapas, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb kisenimb mindek ak, amniyak.
24 Então, Anás enviou Jesus, de mãos amarradas, a Caifás, o sumo sacerdote.
25 Pen Piyta nuk kun giy nep, jakiy mon maŋiy mindakniŋ, bi gunap nup aŋgyak, “Bi kun ak, binuk bap mey nak rek?”
25 Enquanto Simão Pedro estava se aquecendo, perguntaram-lhe: "Você não é um dos discípulos dele? " Ele negou, dizendo: "Não sou".
26 Pen Piyta bi timund timbrikak ak, bi lek lek nuk rek bap apiy, Piyta nup aŋgak, “Yand nip niŋbiyn; nak bi kun ak yip woŋgday ak mindamban rek?”
26 Um dos servos do sumo sacerdote, parente do homem cuja orelha Pedro decepara, insistiu: "Eu não o vi com ele no olival? "
27 Aŋgek, Piyta tip ak, aŋg silokiy aŋgak, “Yand mer aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, day kakaruk suk aŋgak.
27 Mais uma vez Pedro negou, e no mesmo instante um galo cantou.
28 Miñmon yowakniŋ, Jiysis nup Kayapas korip animb, dand Rom gapman biyomb Paylat korip ak amniyak. Jiwda biynimb Pasopa tap ñiŋniŋg giyak rek, Rom biynimb korip miŋgan amon, chinup asiŋ wilikniŋgamb aŋgiy, mis akyaŋ mindeyak.
28 Em seguida, de Caifás os judeus levaram Jesus para o Pretório. Já estava amanhecendo e, para evitar contaminação cerimonial, os judeus não entraram no Pretório; pois queriam participar da Páscoa.
29 Kun giy nep mindyakniŋ, Paylat mis amiy aŋgak, “Bi biy nup minim yerip niŋiy dand opim?”
29 Então Pilatos saiu para falar com eles e perguntou: "Que acusação vocês têm contra este homem? "
30 Aŋgek aŋgyak, “Nuk tap timey bap ma gembikop, nup kun giy ma dand opnup aŋgyak.”
30 Responderam eles: "Se ele não fosse criminoso, não o teríamos entregado a ti".
31 Aŋgey, Paylat aŋgak, “Nimbik dam low nimbik ar ak key aŋgip rek niŋiy, kor gim aŋgak.”
31 Pilatos disse: "Levem-no e julguem-no conforme a lei de vocês". "Mas nós não temos o direito de executar ninguém", protestaram os judeus.
32 Aŋgyak kun ak, Jiysis yip kun giy ñaŋgbirik ayniŋgambay aŋgiy, nind aŋgyak rek nep gak.
32 Isso aconteceu para que se cumprissem as palavras que Jesus tinha dito, indicando a espécie de morte que ele estava para sofrer.
33 Pen Jiwda biynimb kun aŋgeyak, Paylat tip ak andkind korip miŋgan biyaŋ amiy, Jiysis nup aŋgak, “Nak Jiwda kay kiyŋ kiyk ak akaŋ?”
33 Pilatos então voltou para o Pretório, chamou Jesus e lhe perguntou: "Você é o rei dos judeus? "
34 Aŋgek aŋgak, “Minim yip aŋgniŋsipan ak; meŋg miŋgan nak ak key aspan akaŋ, biynimb gunap meŋg miŋgan ak diy aspan?”
34 Perguntou-lhe Jesus: "Essa pergunta é tua, ou outros te falaram a meu respeito? "
35 Aŋgek, Paylat aŋgak, “Yand Jiwda bi rek, Kiyŋ yomb key yimb chin mindeniŋgamb aŋgiy kond mindpay ak nup kond mindenim. Pen biynimb nak gok nep, bi Gor nup simboŋgep yomb nak gok nep nip dand opay. Nand kiyŋ mindniŋg gey, nip kun giy dand opay akaŋ?”
35 Respondeu Pilatos: "Acaso sou judeu? Foram o seu povo e os chefes dos sacerdotes que entregaram você a mim. Que é que você fez? "
36 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yand biynimb diy kond mindeniŋgayn ak; kiyŋ man ar biy mindpay rek ma mindeniŋgayn. Yand man ar biy kiyŋ mindniŋg gembinip, Jiwda biyomb gok yip miñ ayun aŋgey, biynimb yand gok tikjakiy, kiy yip penpen ñapyap. Pen yand biynimb diy kond mindeniŋgayn miñ ak key mindip; mankumb biy kiyŋ mindpay rek mer aŋgak.”
36 Disse Jesus: "O meu Reino não é deste mundo. Se fosse, os meus servos lutariam para impedir que os judeus me prendessem. Mas agora o meu Reino não é daqui".
37 Kun aŋgek, Paylat aŋgak, “Kun ak nand kiyŋ bap?”
37 "Então, você é rei! ", disse Pilatos. Jesus respondeu: "Tu dizes que sou rei. De fato, por esta razão nasci e para isto vim ao mundo: para testemunhar da verdade. Todos os que são da verdade me ouvem".
38 Kun aŋgek, Paylat aŋgak, “Pen minim okok nimb okok nimb keykey kuŋaynep mindip ak, yergiy minim yipul yimb mey ak aŋgiy niŋjun aŋgak.”
38 "Que é a verdade? ", perguntou Pilatos. Ele disse isso e saiu novamente para onde estavam os judeus e disse: "Não acho nele motivo algum de acusação.
39 Pen chin Rom gapman, simiy ak simiy ak, Pasopa ñin ak apamb, kalambis bi nimb bap yikop wisik yokpun. Kun ak, Jiwda kay kiyŋ nimbip ak, yikop wisik yoken amnimuŋ akaŋ?”
39 Contudo, segundo o costume de vocês, devo libertar um prisioneiro por ocasião da Páscoa. Querem que eu solte ‘o rei dos judeus’? "
40 Aŋgek, kiyk meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Nup mer! Chinup Barabas nup wisik yoknimin aŋgyak.” Bi Barabas kun ak, bi tap siydep gapman kay yip penpen giyiŋgip.
40 Eles, em resposta, gritaram: "Não, ele não! Queremos Barrabás! " Ora, Barrabás era um bandido.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.