João 18
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs ARIB
1 — ausente —
1 Tendo Jesus dito isto, saiu com seus discípulos para o outro lado do ribeiro de Cedrom, onde havia um jardim, e com eles ali entrou.
2 — ausente —
2 Ora, Judas, que o traía, também conhecia aquele lugar, porque muitas vezes Jesus se reunira ali com os discípulos.
3 am amiybi gunap, Jiwda poliys gunap poŋind, sup gunap, lam gunap baynat tap gok gunap diy, dand mindeyak kun ak amjakyak.
3 Tendo, pois, Judas tomado a corte e uns guardas da parte dos principais sacerdotes e fariseus, chegou ali com lanternas archotes e armas.
4 Pen Jiysis nup tap yerip giniŋg gak ak key niŋak rek, apeyak siŋak amiy aŋgak, “An nup piyow taspim?”
4 Sabendo, pois, Jesus tudo o que lhe havia de suceder, adiantou-se e perguntou-lhes: A quem buscais?
5 Aŋgek aŋgyak, “Jiysis, bi Nasaret nimb ak aŋgyak.”
5 Responderam-lhe: A Jesus, o nazareno. Disse-lhes Jesus: Sou eu. E Judas, que o traía, também estava com eles.
6 Pen Jiysis yand biy aŋgek, ak Gor nep aŋgiy, kiyk sumb sumb ken liŋg amiy, gindam pikyak.
6 Quando Jesus lhes disse: Sou eu, recuaram, e caíram por terra.
7 Pen kuyip tip ak aŋgak, “Anup piyow taspim?” Aŋgek aŋgyak, “Jiysis bi Nasaret nimb ak aŋgyak.”
7 Tornou-lhes então a perguntar: A quem buscais? e responderam: A Jesus, o nazareno.
8 Aŋgey aŋgak, “Nimbip mindarik apiyn, ‘Bi kun ak mey yand mindpiyn biy.’ Yip piyow taŋgiy ker, bi guniy kuyip kirgem amniŋgiy aŋgak.” Kun aŋgek, binuk gok kuyip kirgiy nup nep diyak.
8 Replicou-lhes Jesus: Já vos disse que sou eu; se, pois, é a mim que buscais, deixai ir estes;
9 Giyak kun ak, Jiysis nind Nop nup lotiw giy, aŋgak rek nep gak. Nuk aŋgak, “Bapiy. Bi yip aŋgnak gok, bap ma kurgip aŋgak.”
9 para que se cumprisse a palavra que dissera: Dos que me tens dado, nenhum deles perdi.
10 Pen won kun ak, Saymon Piyta baynat dand owak ak lipiŋg diy, bi bap nup timund yipund kind ak, pisnep timbrik yokak. Yimb nuk Malkas. Gor nup simboŋgep biyomb yimb anup woŋg giñiyiŋgip.
10 Então Simão Pedro, que tinha uma espada, desembainhou-a e feriu o servo do sumo sacerdote, cortando-lhe a orelha direita. O nome do servo era Malco.
11 Piyta kun gek, Jiysis aŋgak, “Baynat ak dipan okok tip liŋgey amnaŋ! Ñiŋg silik kap Bapiy yip ñimb ak, ma ñiŋnimuŋ aŋgiy niŋban?”
11 Disse, pois, Jesus a Pedro: Mete a tua espada na bainha; não hei de beber o cálice que o Pai me deu?
12 Kun aŋgakniŋ, amiybi gok sek, Jiwda poliys gok sek Jiysis nup chichiy diy, tiwniŋgrimbikiy aŋgyak,
12 Então a escolta, e o comandante, e os guardas dos judeus prenderam a Jesus, e o maniataram.
13 “Nup dand Anas korip ak nind amjun aŋgiy,” dand Anas mindek ak amniyak. Bi Anas kun ak, Kayapas numok nuk. Kayapas mey Gor nup simboŋgep yomb yimb ak, simiy nokom kun ak aŋgayeyak woŋg gi mindek.
13 E conduziram-no primeiramente a Anás; pois era sogro de Caifás, sumo sacerdote naquele ano.
14 Nuk nep mey, nind Jiwda kanjsol gok kuyip aŋgak, “Bi nokom bap kumek, chin Jiwda maŋgiysek kim amemb rek ayniŋgamb ak, tep yimb aŋgak.”
14 Ora, Caifás era quem aconselhara aos judeus que convinha morrer um homem pelo povo.
15 Pen Jiysis nup kun giy dand Anas korip ak amniyakniŋ, Saymon Piyta yip, Jon yip, kisen kisen amnirik. Bi Gor nup simboŋgep yomb yimb ak, Jon nup niŋrep gak rek nuk amiy, pisnep korip kor giyiŋgipay baniys miŋgan biyaŋ amnak.
15 Simão Pedro e outro discípulo seguiam a Jesus. Este discípulo era conhecido do sumo sacerdote, e entrou com Jesus no pátio do sumo sacerdote,
16 Piyta nuk mis akyaŋ mindek. Jon pen andkind apiy, biyn kinjeŋram kond mindek anup aŋgiy, Piyta nup poŋind baniys miŋgan biyaŋ amnak.
16 enquanto Pedro ficava da parte de fora, à porta. Saiu, então, o outro discípulo que era conhecido do sumo sacerdote, falou à porteira, e levou Pedro para dentro.
17 Pen biyn kinjeŋram kond mindek ak, Piyta nup aŋgak, “Nand kunep Jiysis binuk bap rek?” Aŋgek aŋgak, “Yand mer aŋgak.”
17 Então a porteira perguntou a Pedro: Não és tu também um dos discípulos deste homem? Respondeu ele: Não sou.
18 Pen Kayapas nup woŋg giñiyiŋgipay bi gok sek, Jiwda poliys gok sek kuyip takil gek, mon bap namb kun siŋak daŋgiy, jakiy nep maŋiy mindeyak. Piyta nup kunep takil gek, ap namb kun okok wopsakiy, kiy yip mon maŋiy mindek.
18 Ora, estavam ali os servos e os guardas, que tinham acendido um braseiro e se aquentavam, porque fazia frio; e também Pedro estava ali em pé no meio deles, aquentando-se.
19 Pen Anas, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb nind mindyiŋgip ak Jiysis nup, biynimb nup yenen kisen giyak ak sek, minim yerip aŋgñiyiŋgip ak sek aŋgniŋak.
19 Então o sumo sacerdote interrogou Jesus acerca dos seus discípulos e da sua doutrina.
20 Kun giy aŋgniŋek aŋgak, “Yand minim gunap weygiy ma aŋgñinik; bi nimb gok niŋmindyakniŋ, nan-gep korip gok sek, Gor aŋgniŋep korip ak sek per miseŋ aŋgñimbiyn.
20 Respondeu-lhe Jesus: Eu tenho falado abertamente ao mundo; eu sempre ensinei nas sinagogas e no templo, onde todos os judeus se congregam, e nada falei em oculto.
21 Kun ak yenen wiysniys ma dand apiy, yip minim kun ak rek aŋgniŋsipim? Biynimb yip niŋyak guniy, minim aŋgnik ak niŋbay rek ayip ak, kuyip aŋgniŋnimimb aŋgak.”
21 Por que me perguntas a mim? pergunta aos que me ouviram o que é que lhes falei; eis que eles sabem o que eu disse.
22 Jiysis kun aŋgek, Jiwda poliys bap, nup mikem kind siŋak pikiy aŋgak, “Yenen bi Gor nup simboŋgep yomb yimb anup, minim kun ak rek aspan aŋgak.”
22 E, havendo ele dito isso, um dos guardas que ali estavam deu uma bofetada em Jesus, dizendo: É assim que respondes ao sumo sacerdote?
23 Aŋgek aŋgak, “Minim yesek bap aŋgen, minim yesek apiyn kun ak, biynimb guniy kuyip aŋgñan. Pen minim niŋind yimb ak aŋgen, yenen yip pikpan aŋgak.”
23 Respondeu-lhe Jesus: Se falei mal, dá testemunho do mal; mas, se bem, por que me feres?
24 Pen Anas, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb nindnimb ak, Jiysis nup tiwniŋgrimbikyak rek mindakniŋ, aŋgek dand binak Kayapas, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb kisenimb mindek ak, amniyak.
24 Então Anás o enviou, maniatado, a Caifás, o sumo sacerdote.
25 Pen Piyta nuk kun giy nep, jakiy mon maŋiy mindakniŋ, bi gunap nup aŋgyak, “Bi kun ak, binuk bap mey nak rek?”
25 E Simão Pedro ainda estava ali, aquentando-se. Perguntaram-lhe, pois: Não és também tu um dos seus discípulos? Ele negou, e disse: Não sou.
26 Pen Piyta bi timund timbrikak ak, bi lek lek nuk rek bap apiy, Piyta nup aŋgak, “Yand nip niŋbiyn; nak bi kun ak yip woŋgday ak mindamban rek?”
26 Um dos servos do sumo sacerdote, parente daquele a quem Pedro cortara a orelha, disse: Não te vi eu no jardim com ele?
27 Aŋgek, Piyta tip ak, aŋg silokiy aŋgak, “Yand mer aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, day kakaruk suk aŋgak.
27 Pedro negou outra vez, e imediatamente o galo cantou.
28 Miñmon yowakniŋ, Jiysis nup Kayapas korip animb, dand Rom gapman biyomb Paylat korip ak amniyak. Jiwda biynimb Pasopa tap ñiŋniŋg giyak rek, Rom biynimb korip miŋgan amon, chinup asiŋ wilikniŋgamb aŋgiy, mis akyaŋ mindeyak.
28 Depois conduziram Jesus da presença de Caifás para o pretório; era de manhã cedo; e eles não entraram no pretório, para não se contaminarem, mas poderem comer a páscoa.
29 Kun giy nep mindyakniŋ, Paylat mis amiy aŋgak, “Bi biy nup minim yerip niŋiy dand opim?”
29 Então Pilatos saiu a ter com eles, e perguntou: Que acusação trazeis contra este homem?
30 Aŋgek aŋgyak, “Nuk tap timey bap ma gembikop, nup kun giy ma dand opnup aŋgyak.”
30 Responderam-lhe: Se ele não fosse malfeitor, não to entregaríamos.
31 Aŋgey, Paylat aŋgak, “Nimbik dam low nimbik ar ak key aŋgip rek niŋiy, kor gim aŋgak.”
31 Disse-lhes, então, Pilatos: Tomai-o vós, e julgai-o segundo a vossa lei. Disseram-lhe os judeus: A nós não nos é lícito tirar a vida a ninguém.
32 Aŋgyak kun ak, Jiysis yip kun giy ñaŋgbirik ayniŋgambay aŋgiy, nind aŋgyak rek nep gak.
32 Isso foi para que se cumprisse a palavra que dissera Jesus, significando de que morte havia de morrer.
33 Pen Jiwda biynimb kun aŋgeyak, Paylat tip ak andkind korip miŋgan biyaŋ amiy, Jiysis nup aŋgak, “Nak Jiwda kay kiyŋ kiyk ak akaŋ?”
33 Pilatos, pois, tornou a entrar no pretório, chamou a Jesus e perguntou-lhe: És tu o rei dos judeus?
34 Aŋgek aŋgak, “Minim yip aŋgniŋsipan ak; meŋg miŋgan nak ak key aspan akaŋ, biynimb gunap meŋg miŋgan ak diy aspan?”
34 Respondeu Jesus: Dizes isso de ti mesmo, ou foram outros que to disseram de mim?
35 Aŋgek, Paylat aŋgak, “Yand Jiwda bi rek, Kiyŋ yomb key yimb chin mindeniŋgamb aŋgiy kond mindpay ak nup kond mindenim. Pen biynimb nak gok nep, bi Gor nup simboŋgep yomb nak gok nep nip dand opay. Nand kiyŋ mindniŋg gey, nip kun giy dand opay akaŋ?”
35 Replicou Pilatos: Porventura sou eu judeu? O teu povo e os principais sacerdotes entregaram-te a mim; que fizeste?
36 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yand biynimb diy kond mindeniŋgayn ak; kiyŋ man ar biy mindpay rek ma mindeniŋgayn. Yand man ar biy kiyŋ mindniŋg gembinip, Jiwda biyomb gok yip miñ ayun aŋgey, biynimb yand gok tikjakiy, kiy yip penpen ñapyap. Pen yand biynimb diy kond mindeniŋgayn miñ ak key mindip; mankumb biy kiyŋ mindpay rek mer aŋgak.”
36 Respondeu Jesus: O meu reino não é deste mundo; se o meu reino fosse deste mundo, pelejariam os meus servos, para que eu não fosse entregue aos judeus; entretanto o meu reino não é daqui.
37 Kun aŋgek, Paylat aŋgak, “Kun ak nand kiyŋ bap?”
37 Perguntou-lhe, pois, Pilatos: Logo tu és rei? Respondeu Jesus: Tu dizes que eu sou rei. Eu para isso nasci, e para isso vim ao mundo, a fim de dar testemunho da verdade. Todo aquele que é da verdade ouve a minha voz.
38 Kun aŋgek, Paylat aŋgak, “Pen minim okok nimb okok nimb keykey kuŋaynep mindip ak, yergiy minim yipul yimb mey ak aŋgiy niŋjun aŋgak.”
38 Perguntou-lhe Pilatos: Que é a verdade? E dito isto, de novo saiu a ter com os judeus, e disse-lhes: Não acho nele crime algum.
39 Pen chin Rom gapman, simiy ak simiy ak, Pasopa ñin ak apamb, kalambis bi nimb bap yikop wisik yokpun. Kun ak, Jiwda kay kiyŋ nimbip ak, yikop wisik yoken amnimuŋ akaŋ?”
39 Tendes, porém, por costume que eu vos solte alguém por ocasião da páscoa; quereis, pois, que vos solte o rei dos judeus?
40 Aŋgek, kiyk meŋg miŋgan dand araniy aŋgyak, “Nup mer! Chinup Barabas nup wisik yoknimin aŋgyak.” Bi Barabas kun ak, bi tap siydep gapman kay yip penpen giyiŋgip.
40 Então todos tornaram a clamar dizendo: Este não, mas Barrabás. Ora, Barrabás era salteador.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.