João 11
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Bi bap tap gak miñmon Beteniy. Yimb nuk ak Lasaras. Bi kun ak, nunay nuk omiŋal mindyiŋgipiyr. Bap Mariya, bap Mata.
1 Um homem chamado Lázaro estava doente. Ele era do povoado de Betânia, onde Maria e a sua irmã Marta moravam.
2 Mariya mey, biyn Jiysis nup tomb kind ak wel soŋgñiy, jun kas nuk wiykyokak ak.
2 (Esta Maria era a mesma que pôs perfume nos pés do Senhor Jesus e os enxugou com os seus cabelos. Era o irmão dela, Lázaro, que estava doente.)
3 Lasaras nup kun giy tap gek, nunay omiŋal Jiysis nup minim piŋiy yokiy aŋgrik, “Biyomb! Buŋgiy nak anup, tap yomb yimb gip aŋgrik.”
3 As duas irmãs mandaram dizer a Jesus: — Senhor, o seu querido amigo Lázaro está doente!
4 Pen Jiysis minim aŋgyokrik kun ak niŋiy aŋgak, “Nup tap gip kun ak pisnep kumnimuŋ aŋgiy ma gip. Pen Bapiy nuk key niŋimb rek gek, biynimb gok yimb nup ak sek, Ñinuk nup yimb ak sek dand araniŋgambay aŋgak.”
4 Quando Jesus recebeu a notícia, disse:
5 Jiysis nuk Mata, Mariya, Lasaras kuyipyakam wasemb ayiŋgip ak pen;
5 Jesus amava muito Marta, e a sua irmã, e também Lázaro.
6 minim kun ak niŋiy, kasek ma amnak; miñmon mindyiŋgip kun okok minek omiŋal sek mindiy,
6 Porém quando soube que Lázaro estava doente, ainda ficou dois dias onde estava.
7 binuk gok kuyip aŋgak, “Tip ak Jiwdiya amnun aŋgak.”
7 Então disse aos seus discípulos:
8 Kun aŋgek, binuk gok aŋgyak, “Tiysa. Menikarik namb siŋbiy, Jiwdiya biyomb gok nip kamb jiw pikniŋg geyak ak pen; tip ak miñmon kun okok amniŋg gispan?”
8 Mas eles disseram: — Mestre, faz tão pouco tempo que o povo de lá queria matá-lo a pedradas, e o senhor quer voltar?
9 Aŋgeyak aŋgak, “Nimb niŋbim: minek nokom bap, tapin mindiy kisyim wip. Kun ak biynimb melik sek giraŋgeniŋgambay gok, melik ak niŋyiŋg taŋgeniŋgambay rek, tap gunap tawey pilachakek, ma gindam pikniŋgambay.
9 Jesus respondeu:
10 Pen kisyimken giraŋgiy, melik ma niŋniŋgambay rek, tap gunap tawey pilachakek, gindam pikniŋgambay aŋgak.”
10 Mas, se anda de noite, tropeça porque nele não existe luz.
11 Jiysis kun aŋgiy, minim bap pen aŋgak, “Mam chin Lasaras wisin kinjap ak amiy, nup aŋgen tikjakniŋgamb aŋgak.”
11 Jesus disse isso e depois continuou:
12 Aŋgek, binuk gok aŋgyak, “Biyomb. Nuk kinjap apan ak suŋ ayniŋgamb aŋgyak.”
12 — Senhor, se ele está dormindo, isso quer dizer que vai ficar bom! — disseram eles.
13 Jiysis Lasaras kumimb aŋgiy aŋgak ak pen, kiyk aŋgniŋyak-eŋ, yikop wisin kinek kun asap aŋgyak.
13 Mas o que Jesus queria dizer era que Lázaro estava morto. Porém eles pensavam que ele estivesse falando do sono natural.
14 Binuk gok ma niŋey, kuyip miseŋ aŋgiy aŋgak, “Lasaras kumimb.
14 Então Jesus disse claramente:
15 Pen nuk yip ma minden kumak kun ak, nimbip nen aŋgiy miñmiñ gispiyn. Yenen, nup gen tikjakek, yip Gor Ñinuk aŋgiy gosimb niŋniŋgambim nen, amnun aŋgak.”
15 mas eu estou alegre por não ter estado lá com ele, pois assim vocês vão crer. Vamos até a casa dele.
16 Aŋgek, Tomas yimb nuk bap Didiymas, numam gunap kuyip aŋgak, “Kun ak chin Tiysa yip amiy, maŋgiysek kumjun aŋgak.”
16 Então Tomé, chamado “o Gêmeo”, disse aos outros discípulos: — Vamos nós também a fim de morrer com o Mestre!
17 Pen kiyk Beteniy amjakeyak, Jiysis nup aŋgyak, “Lasaras kumek komnuk ak, ñin omiŋal omiŋal pandikip aŋgyak.”
17 Quando Jesus chegou, já fazia quatro dias que Lázaro havia sido sepultado.
18 Pen miñmon Beteniy kun ak, Jerusalem maŋ siŋak ak mey,
18 Betânia ficava a menos de três quilômetros de Jerusalém,
19 Lasaras kumek, Jiwda biynimb kuŋaynep, ap Mata yip, Mariya yip kuyip simb niŋiy aymindeyak.
19 e muitas pessoas tinham vindo visitar Marta e Maria para as consolarem por causa da morte do irmão.
20 Pen Mata Jiysis asaw aŋgey niŋiy, nunay Mariya nup korip ak kirgiy,
20 Quando Marta soube que Jesus estava chegando, foi encontrar-se com ele. Porém Maria ficou sentada em casa.
21 nuk am Jiysis nup niŋiy aŋgak, “Biyomb. Biy mindembinap rek, mam yand ak ma kumbikop.
21 Então Marta disse a Jesus: — Se o senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido!
22 Pen yand niŋbiyn: miñiy Gor nup aŋgniŋeniŋgamban, aŋgniŋgamban rek giniŋgamb aŋgak.”
22 Mas eu sei que, mesmo assim, Deus lhe dará tudo o que o senhor pedir a ele.
23 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Namam tip ak tikjakniŋgamb aŋgak.”
23 — O seu irmão vai ressuscitar! — disse Jesus.
24 Aŋgek aŋgak, “Yand niŋbiyn. Ñin kisen ak apek, tikjakniŋgamb aŋgak.”
24 Marta respondeu: — Eu sei que ele vai ressuscitar no último dia!
25 Aŋgek, nup aŋgak, “Kumiy tikjakpay ak sek, perper mindpay ak sek junj ak mey yand mindpiyn. Biynimb yip gosimb niŋbay gok, kumiy pisnep ma kumniŋgambay;
25 Então Jesus afirmou:
26 yip gosimb niŋniŋgambay rek, kim mindiy perper nep mindeniŋgambay. Minim ar kun ak niŋban?”
26 e quem vive e crê em mim nunca morrerá. Você acredita nisso?
27 Aŋgek, “Yaw. Biyomb! Nip niŋbiyn; nand mey Kiyŋ yomb key yimb Gor Ñinuk mankumb biy winiŋgamb aŋgyiŋgipay anep aŋgak.”
27 — Sim, senhor! — disse ela. — Eu creio que o senhor é o Messias , o Filho de Deus, que devia vir ao mundo.
28 Pen Jiysis Mata nup, nanay akay aŋgiy aŋgniŋek, andkind nunay Mariya mindek ak amiy, nup timund simb tikiy aŋgak, “Tiysa nip akay aŋgiy aŋgniŋsap aŋgak.”
28 Depois de dizer isso, Marta foi, chamou Maria, a sua irmã, e lhe disse em particular: — O Mestre chegou e está chamando você.
29 Aŋgek, Mariya minim kun ak niŋiy, kasek tikjakiy, nup niŋniŋg amnak.
29 Quando Maria ouviu isso, levantou-se depressa e foi encontrar-se com Jesus.
30 Jiysis pen korip ma owak; Mata niŋak tip siŋak nep mindek.
30 Pois ele não tinha chegado ao povoado, mas ainda estava no lugar onde Marta o havia encontrado.
31 Mariya nuk kun giy kasek amek, biynimb nuk yip mindeyak gok aŋgniŋyak-eŋ, chip kawrumb ar ak amjap aŋgiy, kisen amniyak.
31 As pessoas que estavam na casa com Maria, consolando-a, viram que ela se levantou e saiu depressa. Então foram atrás dela, pois pensavam que ela ia ao túmulo para chorar ali.
32 Mariya am nup niŋiy, mindek ak jun paŋgiy aŋgak, “Biyomb. Biy mindembinap rek, mam yand ak ma kumbikop aŋgak!”
32 Maria chegou ao lugar onde Jesus estava e logo que o viu caiu aos pés dele e disse: — Se o senhor tivesse estado aqui, o meu irmão não teria morrido!
33 Pen Mariya sek, Jiwda biynimb nuk yip wiyak gok sek siy aŋgeyak, Jiysis nup miker yimb gek aŋgak,
33 Jesus viu Maria chorando e viu as pessoas que estavam com ela chorando também. Então ficou muito comovido e aflito
34 “Nup kombim akay?”
34 e perguntou: — Venha ver, senhor! — responderam.
35 Jiysis pen siy ñiŋg tikdam yokek, Jiwda biynimb gok niŋiy aŋgyak,
35 Jesus chorou.
36 “Niŋim! Lasaras nup wasemb yimb ayip aŋgyak.”
36 Então as pessoas disseram: — Vejam como ele amava Lázaro!
37 Gunap pen aŋgyak, “Nuk bi windin koy gip gok gek windin yimb niŋbay rek; yenen tap nup gak kun ak gek ma suŋ ayak?”
37 Mas algumas delas disseram: — Ele curou o cego. Será que não poderia ter feito alguma coisa para que Lázaro não morresse?
38 — ausente —
38 Jesus ficou outra vez muito comovido. Ele foi até o túmulo, que era uma gruta com uma pedra colocada na entrada,
39 — ausente —
39 e ordenou: Marta, a irmã do morto, disse: — Senhor, ele está cheirando mal, pois já faz quatro dias que foi sepultado!
40 Aŋgek, pen aŋgak, “Nip yerip aŋgambiyn? Yip gosimb niŋmindiy mey, Gor key yimb gek niŋniŋgamban apiyn aŋgak.”
40 Jesus respondeu:
41 Kun aŋgek, kamb ak diyokey, Jiysis kuyoŋgiy niŋiy aŋgak, “Bapiy. Nip per aŋgniŋen yip niŋban ak pen;
41 Então tiraram a pedra. Jesus olhou para o céu e disse:
42 miñiy aŋgniŋsipiyn ak, biynimb guniy nak nep yip yokpan ak, niŋrep giniŋgiy aŋgiy aspiyn aŋgak.”
42 Eu sei que sempre me ouves; mas eu estou dizendo isso por causa de toda esta gente que está aqui, para que eles creiam que tu me enviaste.
43 Kun aŋgiy, meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Lasaras. Mis awan aŋgak.”
43 Depois de dizer isso, gritou:
44 Aŋgek, chech nup pipkomiy dam kaw diyak gok, kun giy mindakniŋ, mis owak. Apek, Jiysis aŋgak, “Chech nup jun biyoŋ pipkomyak ak sek, ñin tomb okok pipkomyak gok sek wisik yokim aŋgak.” Aŋgek, aŋgak rek giyak.
44 E o morto saiu. Os seus pés e as suas mãos estavam enfaixados com tiras de pano, e o seu rosto estava enrolado com um pano. Então Jesus disse:
45 Jiwda biynimb Mariya nup niŋniŋg wiyak kun gok, kuŋaynep rek Jiysis Lasaras nup gek tikjakak ak niŋiy, Gor nep nup yokek wak aŋgiy niŋyak.
45 Muitas pessoas que tinham ido visitar Maria viram o que Jesus tinha feito e creram nele.
46 Pen gunap andkind bi Peresiy gok mindeyak ak amiy, Jiysis gak kun ak aŋgñiyak.
46 Mas algumas pessoas voltaram e contaram aos fariseus o que ele havia feito.
47 Aŋgñey, bi Peresiy gok sek, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek Jiwda kanjsol miytiyŋ ak, ap nan-giy aŋgyak, “Bi kun ak tap mageprek gisap ak, yerginjun?
47 Então os fariseus e os chefes dos sacerdotes se reuniram com o Conselho Superior e disseram: — O que é que nós vamos fazer? Esse homem está fazendo muitos milagres!
48 Niŋiy kirgon; nuk kun anep gek amek, biynimb maŋgiysek nup biyomb chin Gor yokek wip aŋgey, Rom biyomb gok kiyŋ kiyk bap key aŋgaysipay aŋgiy, chinup girimey giy, Gor aŋgniŋep korip chinup ak girimey giy giniŋgambay aŋgyak.”
48 Se deixarmos que ele continue fazendo essas coisas, todos vão crer nele. Aí as autoridades romanas agirão contra nós e destruirão o Templo e o nosso país.
49 Pen simiy nokom kun anep, binak Kayapas nup aŋgayeyak, nuk bi Gor nup simboŋgep yomb yimb ak mindek. Nuk miytiyŋ namb ak tikjakiy aŋgak,
49 Então Caifás, que naquele ano era o Grande Sacerdote , disse: — Vocês não sabem nada!
50 “Nimbip sakiy ayip? Bi nokom bap kumek, chin maŋgiysek kim amemb rek ayniŋgamb ak, tep yimb aŋgak.”
50 Será que não entendem que para vocês é melhor que morra apenas um homem pelo povo do que deixar que o país todo seja destruído?
51 Pen aŋgak kun ak, key ma aŋgak; nuk simiy kun ak bi Gor nup simboŋgep yomb yimb mindek ak mey, Gor niŋiy gek, Jiysis Jiwda biynimb gok kuyip nen kumniŋgamb aŋgiy minim kun ak aŋgak.
51 Naquele momento Caifás não estava falando por si mesmo. Mas, como ele era o Grande Sacerdote naquele ano, estava profetizando que Jesus ia morrer pela nação.
52 Pen Jiwda nep mer: Jiysis Gor ñapan nuk miñmon okok maŋgiysek di jimñiy ay, kiñiŋ nokom yimb mindeniŋgiy rek ayek, minim kun ak aŋgak.
52 E não somente pela nação, mas também para reunir em um só corpo todos os filhos de Deus que estão espalhados por toda parte.
53 Pen Jiwda biyomb kun gok, ñin kun ak tikiy Jiysis nup yerer giy ñaŋgjun aŋgiy, aŋg amiy apiy giyiŋgipay.
53 Então, daquele dia em diante, os líderes judeus fizeram planos para matar Jesus.
54 Nup ñaŋgniŋg gey mey, miñmon Jiwdiya mindiy miseŋ ma giraŋgyiŋgip. Binuk gok yip jiw am, dawin Yeprim biynimb kuŋay ma mindyiŋgipay gol siŋak mindyiŋgipay.
54 Por isso ele já não andava publicamente na Judeia, mas foi para uma região perto do deserto, a uma cidade chamada Efraim, e ficou ali com os seus discípulos.
55 Pen Jiwda ñin yomb Pasopa aŋgyak ak maŋmaŋ gakniŋ, suŋ mindonjun aŋgiy, biynimb kuŋaynep miñmon siskoy kiyk okok nimb Jerusalem apiy, Gor nup tap gunap pik simboŋg ñiyiŋg mindeyak.
55 Faltava pouco tempo para a Festa da Páscoa . Muitos judeus foram a Jerusalém antes da festa para tomar parte na cerimônia de purificação .
56 Pen ap Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak mindiy, Jiysis nup niŋun aŋgiy, pen aŋgniŋek pen aŋgniŋek giy aŋgyak, “Nimb yerip gos niŋbim? Nuk Pasopa ñin biy winiŋgamb akaŋ mer aŋgyak.”
56 Eles procuravam Jesus e, no pátio do Templo, perguntavam uns aos outros: — O que é que vocês acham? Será que ele vem à festa?
57 Yenen: Bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, bi Peresiy gok sek minim kilis bap aŋgiy aŋgyak, “Nimb Jiysis nup niŋiy, ap chinup aŋgenimimb, nup am dand winiŋgambun aŋgyak.”
57 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus queriam prender Jesus. Por isso tinham dado ordem para que, se alguém soubesse, contasse onde ele estava.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.