Atos 2
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, Pendiykos ñin yomb ak miñiy wip aŋgiy, ap korip miŋgan nokom bap mindeyak.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Kun giy mindyakniŋ, giw yomb ak semb ar biyoŋ aŋgiy, yiŋgen rek diy, korip mindeyak ak apek, maŋgiysek niŋyak.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Pen won kun anep mon maŋlaŋ biñ rek ak apiy, kuyip jun ar keykey amnakniŋ,
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Gor Kawnan ak kuyip bak ayek, minim yimb ar keykey aŋgyak.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Ñin kun ak, Jiwda biynimb wikan keykey ap Jerusalem nan-gi mindeyak ak mey,
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 giw yomb kun ak aŋgek niŋiy, yergip aŋgiy, biynimb kuŋaynep kasek korip kun ak apiy niŋyak: minim yimb ar keykey yipund giy nep aŋgeyak.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 — ausente —
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — ausente —
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Chin gunap Patiya nimb, gunap Miydiya nimb, gunap Yilam nimb, gunap Mesopotemiya nimb, gunap Jiwdiya nimb, gunap Kapadosiya nimb, gunap Pontas nimb, gunap Esiya nimb,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 gunap Priysiya nimb, gunap Pampiyliya nimb, gunap Yijip nimb, gunap miñmon yomb Liybiya, Sayriyniy gol okok nimb.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Chin gunap Jiwda yipund giy yimb; gunap miñmon Rom nimb winuk ak pen, Jiwda biynimb gipay rek ak gipun. Gunap Kriyt nimb, gunap Areybiya nimb. Pen Gor kuyip key yimb gek, minim yimb chin keykey mindip rek ak aŋgey niŋsipun aŋgyak.”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Kun aŋgiy, gos kuŋay niŋyiŋg, pen aŋgniŋek, pen aŋgniŋek giy aŋgyak, “Key yimb gisap kun ak yerginiŋg gisap aŋgiy,” gos kuŋay yimb niŋyak.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Pen biynimb gunap aŋgyak, “Ak ñiŋg wayn kuŋay ñimbiy, sakiy ay aspay aŋgyak.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Kun aŋgeyak, Piyta bi Jiysis minim dand amemb gunap yip tikjakiy, meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Nimb Jiwda biynimb diy, Jiwda biynimb mer gok diy, Jerusalem mindpim gok, minim aspiyn ak niŋim.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Chin minim yimb keykey aspun ak, ñiŋg wayn ñimbiy ma aspun. Ñiŋg wayn ak pumb kisen owip won ak ma ñimbay; duŋgep won anep ñimbay.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Chin pen minim yimb keykey aŋgambun niŋsipim kun biy, bi Gor minim aŋgep Jowel, wosrey aŋgiy tikak rek nep gip.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Nuk minim kun ak tikiy aŋgak:
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ñin kun ak, biyn bi yip woŋg giñimbay gok kuyip, Kawnan yand ak yoken, minim tep yip ak biynimb okok kuyip aŋgñiniŋgambay.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Pen semb biyoŋ tap key yimb gunap giy, man ar biy tap mageprek gunap key giniŋgayn. Pen likañ giy, mon yiniy, sikum yomb giy giniŋgamb.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Takin ak likañ giy, pumb ak melik ma giniŋgamb. Kun gek, kisen mey, ñin yand Biyomb yimb mindiy winiŋgayn ak winiŋgamb.
20 Veya matan boro nagugum
21 Pen biynimb yip aŋgniŋniŋgambay gok, kuyip diniŋgayn aŋgip” aŋgak.’”
21 Orot yait
22 Piyta Jowel tikak minim kun ak aŋgjiwiy aŋgak, “Nimb Yisrel biynimb. Minim aŋgniŋg gispiyn biy niŋnimimb. Jiysis bi Nasaret nimb ak, bi yikop mer; Gor nep nup yokek owak. Ñiyand ak yoken, tap mageprek gek niŋiy, Gor Ñinuk nep aŋgniŋgambay aŋgiy, yokek apiy, tap mageprek gok gek niŋbim.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Nuk giniŋgambim rek niŋiy, Ñinuk Jiysis nup di ñin ar nimbip ak ayek; dam biynimb Gor minim ma niŋbay gok kuyip ñembik, mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayey kumak.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Yiwur yomb diy kumak ak pen, pisnep lum namb okok mindiy, kuyiŋg yownimuŋ rek ma ayak. Nop gek tip ak tikjakak.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Pen Depiyt wosrey Jiysis nup minim ak tikiy aŋgak:
25 David nati orot isan eo,
26 Kun gip ak, yip tep gek, miñmiñ yimb gipiyn. Kumniŋg kunep ma pirikpiyn.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 ‘Yip aŋgiy “Ñi suŋ-tep yand ak biynimb kumbay gok yip mindiy ma kuyiŋg yowniŋgamb apan” ak, yip tep gip.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Permindep kinjeŋ ak yip yomnak rek, nand yip perper mindiy, miñmiñ giniŋgayn aŋgak.’”
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Piyta minim kun ak aŋgiy aŋgak, “Mam ay sikop. Nimb key niŋrep gipim. Basind yes chin Depiyt, bi minim tikak kun ak kumek, komyak kaw miŋgan ak, miñiy kunep niŋbun. Kun ak nuk key ma aŋgak.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Pen nuk bi Gor minim aŋgep ak mey, nuk niŋak: Gor nup niŋind yimb aŋgiy aŋgak, “Ñi nand tikey, kiy tikey amiy apiy giniŋgamb gok, kisen ñi bap nand kiyŋ mindpan rek mindiy, biynimb kond mindeniŋgamb aŋgak.”
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Gor aŋgak kun ak mey, Depiyt niŋak: kisen Krays kumiy pisnep kuyiŋg yownimuŋ rek ma ayak. Gor gek tip ak tikjakniŋgamb rek niŋiy minim kun ak aŋgak.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Gor gek, Jiysis tip ak tikjakek, windin chin key niŋiy aspun.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Nuk tikjakek, Nop Ñi tep yand aŋgiy, dand amiy, ñin yipund kind okok ken ayek, nuk yip mindiy, Nop nind aŋgak rek Kawnan ak yoker mey; ap giw yomb aŋgek, minim keykey aspun biy niŋsipim.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Pen Depiyt minim aŋgak kun ak, nuk key ma aŋgak. Nuk biy mindiy, semb ar biyoŋ ma amnak. Pen nuk minim gunap tikiy aŋgak:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 yand gen biynimb nip yiruk niŋbay gok, talak miŋgan nand okok mindeniŋgambay aŋgak.’
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 “Depiyt minim aŋgak kun ak, nimb Yisrel biynimb niŋrep ginimimb. Jiysis bi mon Kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik aypik ak nup, Gor gek Biyomb yimb mindip. Nuk nep Kiyŋ yomb key yimb per kond mindyiŋgipun ak aŋgak.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Piyta minim kun ak aŋgek, biynimb mindeyak gok gos kuŋay yimb niŋiy; Piyta sek, Jiysis minim dand amemb binuk gunap sek kuyip aŋgyak, “Kun ak mam sikop: chin miñiy yerginjun?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Aŋgeyak, Piyta aŋgak, “Nimb nokom nokom mindpim rek, tap siy tap timey gipim ar ak kirgiy, Jiysis nup gosimb niŋiy, ñiŋg piknimimb. Kun geniŋgambim, Gor tap siy tap timey gipim ak niŋiy kirgiy, Kawnan nuk ak nimbip yokniŋgamb.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Gor wosrey aŋgak, ‘Kawnan yand ak nimbip Yisrel biynimb yokiy, ñapan nimb tikayniŋgambim gok yokiy, biynimb okok kuyip yokiy giniŋgayn aŋgak.’ Kun ak niŋbun. Gor biynimb nuk diniŋg gip gok kuyip maŋgiysek, Kawnan nuk ak yokniŋgamb aŋgak.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Piyta kuyip simb niŋiy, minim gunap aŋgiy aŋgak “Nimb biynimb gunap monmon gipay rek kirgiy, mindrep ginimimb. Mer ak, yiwur yomb diniŋgambim aŋgak.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Piyta ñin kun ak, kun giy aŋgek, biynimb kuŋaynep, chiriy tawsin (3000) rek, Jiysis nup gosimb niŋiy, ñiŋg pikyak.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Kun ak bi Jiysis minim dand amemb minim aŋgñiyiŋgipay ak niŋrep gun aŋgiy, aŋg amiy apiy giyiŋg, biret tipaŋg jimñiy ñimbyiŋg, Gor nup aŋgniŋyiŋg mindyiŋgipay.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Gor bi Jiysis minim dand amemb gok kuyip kond mindakniŋ, tap mageprek gunap geyak, biynimb maŋgiysek jel pirikyak.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok jimñiy mindiy mey, biynimb an tap kuyip tikdak gok, biynimb gunap monmon ñiyak.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Mankumb, tap okok kunep yokyiŋg, maniy diy, biynimb tap ma mindek gok kuyip bilok ñiyak.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 — ausente —
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 — ausente —
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.