Romanos 3
Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI
1 B̃imagenan, ivoi mabe hǝn avan ideh b̃evi Ju? Ivoi mabe hǝn b̃ikad na-tiv-dalusi-an?
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 Ivoi habat len natit p̃isi! Metǝkav ikad natsua: aGot eriŋ nasoruan san len navǝlan naJu gail.
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 Be galit galevis asike lǝb̃idaŋ len aGot, gunau ke nǝ-par-dǝlomi-an salito igol aGot sǝdaŋ len na-kel-gati-an san gail a?
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Ao! Satimaienan! AGot ekitin, akis igol nǝsa tokele, naut kǝmas nǝvanuan p̃isi lovi vanuan nalibliboŋan gail. Hum aTevit aKiŋ tokele sutuai ke,
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Be nǝsaan sidat b̃eṽusan p̃arp̃ar hǝn nanoran siGot, datekǝmabe? Datolǝboi datb̃ike aGot sanor nǝboŋ topansem gidato a? Ao! Ikad nǝvanuan lotonau tomaienan,
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 be nǝnauan salit sakitin. AGot asike tanor, asike talǝboi tapǝpehun navoian dan nǝsaan hǝn navile a pan.
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 Ikad nǝvanuan lotoke, “Be nalibliboŋan sagw b̃igol p̃arp̃ar hǝn nakitinan siGot gol nǝvanuan gail lǝb̃isal suh nǝyalyalan san, b̃imaienan, imabe aGot ipansem ginau sal sil nalibliboŋan sagw hum tovi saan?”
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 Ale nǝvanuan galevis lusor mǝdas ginamito. Lukel ke, namtuke, “Namtigol nǝsaan hǝn nǝsaan b̃igol navoian!” Alat lotokǝmaienan, dereh lipanis, ale ivoi hǝn lǝb̃ipanis!
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 Ale datekǝmabe? Mǝtunau ke ginamit namttovi Ju, len nǝhon aGot namtuvoi sǝhor nǝvanuan tile gail am a? Ao, namtsǝmaienan. Noil hirhir len nǝsa notokele tia ke, nǝvanuan p̃isi, naJu gail mai alat lǝsavi Ju, galit p̃isi lugolgol nǝsaan. Nǝsaan iwol hǝn nǝmauran salito.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 Hum natosian siGot toke,
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 Sǝkad avan ideh tokad nalǝboian kitin,
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 Galit p̃isi lupair dani,
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 “Nasoruan salit isa hum nǝb̃on nab̃irimat tob̃os nǝtan.
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 “Nabuŋolit epul hǝn nasoruan namǝdasian mai na-mǝtahun-buni-an.”
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 “Lusaṽsaṽut hǝn lǝb̃igol nǝmatan.
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 Lugol namǝdasian mai na-lǝŋon-isa-an len naut p̃isi lotovi lan.
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 Lǝsalǝboi lǝb̃itoh mai nǝvanuan tile ideh len natǝm̃at.”
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 “Lǝsamǝtahw len nǝyalyalan siGot. Lǝsǝnau.”
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 Gidat datolǝboii ke natideh nalo tokele, ikele van hǝn alat lototoh len navǝlan nalo, hǝn nǝvanuan gail asike lǝb̃elǝboi lǝb̃etǝtas gol galit am, ale hǝn b̃imasil ke nǝvanuan p̃isi len navile a pan dereh likot len nakotan siGot.
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 Imaienan, avan ideh salǝboi b̃inor len nǝhon aGot husur togol husur nalo. Nalo ipat ŋai hǝn datb̃ebunus lǝboi nǝsaan sidato lan.
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 Be gagai, aGot evǝhot nap̃isal hǝn datb̃inor len nǝhon, ale na-gol-husur-nalo-an savi natideh hǝni. Nap̃isal enan, nalo siMoses mai ahai kelkel ur gail lopǝhav utaut hǝni sutuai tia.
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 AGot eriŋi ke dattonor len nǝhon nǝboŋ dattoriŋ nǝlodat len aYesu Kristo. Imaienan hǝn nǝvanuan p̃isi lotokad nadǝlomian. Nǝvanuan p̃isi lop̃itp̃itoṽ,
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 husur nǝvanuan p̃isi lugol nǝsaan, ŋa lutoh a tut, a tut masuṽ dan aGot, lǝsanor kasi hǝn lǝb̃ibar nǝyalyalan san.
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 Avil, len naviolan hǝn navoian aGot toviol kǝmas hǝni, len aKristo aYesu toṽur nǝmakuvan sidato, aGot eriŋi ke dattonor len nǝhon.
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 AGot eviol hǝn aYesu hum naviolan hǝn natutumavan, hǝn nǝmatan san b̃idakuv nǝlol paŋpaŋ siGot, nǝlon topǝŋas nǝvanuan gail sil nǝsaan salito. Len nadǝlomian lotokade len nǝmatan siYesu m̃os galito, aGot erub̃at nǝsaan salit dan galito. Natutumavan hǝn aYesu igol nanoran siGot ip̃arp̃ar, bathut ke, satutut hǝn tomǝtahun galito, ekǝta sǝhor nǝsaan silat ta m̃o, ta sutuai, sǝpansem galito.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 AGot igol natgalenan hǝn nanoran san b̃imasil len nǝboŋ ta damǝŋai. Igol tomaienan hǝn gai gabag b̃inor, ale hǝn b̃igol nǝvanuan lǝb̃inor len nǝhon, lǝb̃ikad navoivoian maii nǝboŋ lotokad nadǝlomian len aYesu topanis salito.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 Imagenan, datolǝboi datb̃isor patpat gidat mǝhat hǝn natideh a? Aoa! Datolǝboi datb̃ikad navoivoian mai aGot len nalo dattogol husuri a? Ao! Datukad navoivoian mai aGot husur datukad nadǝlomian len aYesu.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 Nǝbathusoruan sagw imaiegai ke: len nadǝlomian dattokade, aGot eriŋi ke dattonor len nǝhon, savi len nalo dattogol husuri.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 AGot evi Got seJu gail ŋa? Be alat lǝsavi Ju, gai savi aGot salito a? Evoi! Evi aGot salito am!
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Husur Got esua ŋai. Len nadǝlomian eriŋi ke nǝvanuan gail lunor len nǝhon, naut kǝmas lotokad na-tiv-dalusi-an o lǝsǝkade.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 Namilen ke nadǝlomian igol nalo evi ut kǝmas a? Ao Sǝmaienan! Nǝboŋ dattoriŋ nǝlodato len aGot, datugol husur nalo len nakitinan.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.