Romanos 2

Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gaiug gotosab̃ sǝhoti ke nǝvanuan tile am timaspanis, gǝsalǝboi gǝb̃etǝtas gol gaiug, husur gaiug am gusa sum̃an galito. Nǝboŋ gotosab̃ sǝhoti ke avan ideh timaspanis husur nǝsaan san, be gaiug gusab̃ sǝhoti ke gaiug am gimaspanis, husur gaiug gugol nǝsaan top̃itp̃itoṽ.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 Datolǝboii ke, nǝboŋ aGot tosab̃ sǝhoti ke nǝvanuan limaspanis sil lotogol natenan, nǝ-sab̃-sǝhoti-an san inor hǝn nakitinan.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 Imagenan, gaiug, nǝboŋ gotosab̃ sǝhoti ke galit limaspanis be gaiug gohusur naṽide top̃itoṽ hum galito, gunau ke gotolǝboi gǝb̃igam yav dan nǝpanismen siGot a? Ao!
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 Gǝsalǝboii ke aGot tovoi masuṽ hǝn gaiug a? Gai satutut hǝn b̃emǝtahun gaiug; len nasusumaran, itoh mǝdau mai gaiug. Gǝsalǝboii a? Hum ma natgalenan lǝsavi natideh len gaiug. AGot ivoi hǝn gaiug hǝn b̃esǝhar gaiug van hǝn nǝpairan dan nǝsaan, gǝsǝnau sǝhoti a?
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 Be gaiug guhaihai, nǝkadum̃ iṽonṽon, gomǝtahun gǝb̃ipair dan nǝsaan sam̃. Bathut gotomaienan gugol ke nǝpanismen sam̃ gabag evivi mǝhat am, husur nǝboŋ hǝn nǝlol paŋpaŋ dereh tegǝmai. Evi nǝboŋ aGot b̃ikel vǝhot nǝ-sab̃-sǝhoti-an san tonor, mai nǝpanismen.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 AGot dereh tilav nap̃urp̃uran mai nǝvanuan p̃isi tinor hǝn nǝsa lotogole.
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 Dereh tilav nǝmauran vi sutuai mai alat lotosusumar hǝn lǝb̃igol navoian, lotodaŋ len aGot hǝn b̃eviol hǝn nǝyalyalan, nǝ-sal-suh-galito-an mai nǝmauran topat vi sutuai.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Be len nab̃iltilol paŋpaŋ san, dereh nǝlon aGot tepǝŋas alat lotonau galit sǝb̃olito ŋai, lǝsagol nǝsa nakitinan tokele, be lotopul hǝn nǝsaan len nǝmauran salito.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Na-lǝŋon-isa-vǝsa-an mai nǝmauran todaŋ dereh aribar nǝvanuan p̃isi lotogolgol nǝsaan: naJu gail a m̃o, beti alat lǝsavi Ju.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Be alat lotogolgol navoian, dereh aGot tisal suh galito, teputsan nahǝsalito, teriŋ natǝm̃at len nǝlolito: naJu gail a m̃o, beti alat lǝsavi Ju.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Husur naṽide siGot ep̃itoṽ van hǝn nǝvanuan p̃isi, ideh satile.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Alat lǝsǝkad nalo siGot be lotogol nǝsaan, dereh limasig naut kǝmas lǝsǝkad nalo. Avil alat lotokad nalo be lotogol nǝsaan, nalo dereh tisab̃ sǝhoti ke limaspanis.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 Husur savi alat lotosǝsǝloŋ hǝn nalo aGot togol lotonor len nǝhon; be alat lotogol nǝsa nalo tokele, dereh aGot teriŋi ke galit linor len nǝhon.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 Husur, alat lǝsavi Ju lǝsǝkad nalo siGot, lǝb̃ehusur nab̃oruan salito ale gol nǝsa nalo tokele, ehum lotokad nalo len nǝlolito, naut kǝmas lǝsasǝsǝloŋ hǝni boŋ ideh.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 Len naṽide salito imasil ke aGot totos gat nalo len nǝlolito, husur nǝlolit gail mai nǝnauan salit sǝb̃olit arukel vǝhot nǝsaan mai galito o arukel mai galit ke lotonor.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 Dereh aGot tigol natgalenan len nǝboŋ b̃epǝpehun navoian dan nǝsaan len natit gail nǝvanuan p̃isi lotosusuani. Napǝpehunian enan, dereh teriŋi len navǝlan aKristo aYesu, hum na-kel-uri-an sagw tovoi tokele.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Be gaiug gotovi Ju, gumabe? Gaiug gudaŋ len nalo siGot, gusor patpat gaiug mǝhat hum aGot tovi amaheam̃.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Gaiug golǝboi nǝsa Nasub̃ tolǝŋoni, golǝboi nǝsa tonor mai nǝsa tosa husur nalo san eṽusan gaiug.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 Len nǝnauan sam̃ gunau suluṽi ke gotolǝboi gǝb̃esǝhar nǝvanuan gail, lotovi metb̃esw len nǝnauan salito. Gunau suluṽi ke gotohum nam̃ial tolǝboi b̃em̃ias nap̃isal m̃os alat lototoh len nǝmargobut.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 Gunau suluṽi ke gotovi hai p̃usan m̃os alat lotovi hoṽon mai alat lǝsǝmatmatu len nadǝlomian salito. Gaiug gotovi Ju gunau maien hǝni husur gukad nalo siGot tovi nǝkadun nalǝboian mai nakitinan.
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 Imaienan, gǝb̃eṽusan avan ideh gail, imabe gǝsaṽusan gaiug gabag? Gukel uri ke, “Samtevǝnvǝnah!” be gaiug, govǝnvǝnah a?
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 Gukele ke, “Samtigol naitian tob̃ur kotov nǝlahan!” be gaiug, gugol naitian tob̃ur kotov nǝlahan a? Gaiug gomǝtahun bun nǝlablab gail, be naim nalotuan hǝn nǝlablab gail, govǝnah lan a?
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 Gaiug gusor patpat nalo siGot mǝhat, be gob̃ur kokotov nalo enan mǝdas nahǝsan aGot a?
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Husur natosian siGot ike, “Gamit mǝttovi Ju, naluṽoh hǝn nǝvanuan naut tiltile lusor mǝdas nahǝsan aGot sil gamito.”
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 Gǝb̃igol husur nǝsa nalo siGot tokele, na-tiv-dalusi-an seJu evi natit tovoi husur ipat len nalo. Be gǝb̃eb̃ur kokotov nalo, na-tiv-dalusi-an sam̃ savi natideh. Ehum gǝsavi Ju. Ehum gǝsǝkad na-tiv-dalusi-an len gaiug boŋ ideh.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 Imagenan, alat lǝsǝkad na-tiv-dalusi-an, galit lǝb̃igol husur nǝsa nalo tokele, len nabunusian siGot esum̃an lotokad na-tiv-dalusi-an tia, esum̃an lotovi Ju gail.
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Ale alat lotogol husur nǝsa nalo tokele be lǝsǝkad na-tiv-dalusi-an, galit dereh lisab̃ sǝhoti ke, gaiug gotovi Ju gotokad na-tiv-dalusi-an, gimaspanis husur gukad nalo be gob̃ur kokotovi.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 Savi nǝpasian o na-tiv-dalusi-an nǝvanuan tokade len niben togol tovi Ju kitin.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 Ao. NaJu kitin evi Ju m̃au len nǝlon. Ale na-tiv-dalusi-an kitin evi na-tiv-dalusi-an hǝn nǝlon. Na-gol-husur-nalo-an edǝdas b̃igol na-tiv-dalusi-an kitin len nǝlon, ao, aNunun aGot igole. Ale dereh aGot tisal suh nǝvanuan tomaienan. Nǝvanuan gail asike lǝb̃isal suhi, be aGot m̃au dereh tisal suhi.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.