João 9

Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nǝboŋ aYesu toyar van eris naulum̃an sua namǝtan tob̃esw nǝboŋ lotopasi.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Ahai susur siYesu lousi ke, “Hai p̃usan, nǝsaan sise igol namǝtan ategai artob̃esw nǝboŋ lotopasi? Esil nǝsaan setǝman mai sinan o esil esan sǝb̃on?”
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 AYesu isor var galit ke, “Savi sil nǝsaan san o setǝman mai anan, avil evi metb̃esw hǝn nǝvanuan gail lǝb̃eris nǝdaŋan siGot b̃evisi len nǝmauran san.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Nǝboŋ tovi nalennǝyal sal datimasgol nagolean siGot tosǝvat ginau. Dereh nalenmariug tegǝmai, gol ke avan ideh asike eum.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Nǝboŋ nototoh len navile a pan sal, novi nam̃ial hǝn navile a pan.”
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Beti aYesu ep̃ulai len tan, igol nǝtan evi b̃al hǝn nabusun, ale ikas namǝtan atenan artob̃esw hǝn nǝb̃al enan.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Ale ikel maii ke, “Gia kǝkas nǝhom̃ len nab̃iltib̃urhuwai lotokisi hǝn Siloam.” (Nǝhes enan namilen “Sǝvati”). Ŋa aulum̃an ivan, ekǝkas nǝhon, totǝlmam, ekǝta.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Alat lototoh pǝpadaŋ hǝni, mai alat lotoris toŋirŋir nǝvanuan hǝn nǝvat a m̃o, luke, “Savi ategaii tobǝtah, usus nǝvat tabtab a?”
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Galevis luke, “Gai bogai.” Galevis am luke, “Ao, be esum̃an atenan.” Ale aulum̃an enan ikel ur gai sǝb̃on ke, “Ginau ŋa bogai.”
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Imaienan lousi ke, “Imabe? Nǝsa igol gokǝta?”
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Aulum̃an isor var galit ke, “Atenan lotokisi hǝn aYesu igol nǝb̃al, ale ikas namǝtagw hǝni. Ikel mai ginau ke, ‘Gevi Siloam, kǝkas nǝhom̃.’ Imaienan, nǝboŋ notovan, notokǝkasi, nokǝta.”
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Beti lousi ke, “Atenan be?” Isor var galit ke, “Eniŋan.”
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 — ausente —
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 — ausente —
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Ŋa naFarisi gail am lous tǝtas hǝni, nǝsa tovisi hǝni hǝn tokǝta. Ikel mai galit ke, “Eriŋ nǝb̃al len namǝtagw ale nokǝkas kuvi, ale nokǝta.”
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 NaFarisi galevis luke, “Ategaii, aYesu, sagǝm len aGot husur eum len nǝSappat.” Be galevis am luke, “B̃evi nǝvanuan nǝsaan, igol namerikel galenan mabe?” Na-sor-b̃alb̃al-an enan len nǝtarhǝt gǝlaru, igol galit lukad napǝpehwan.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Imagenan, tǝtas am lous aten tovi metb̃esw a m̃o ke, “Ategaii togol namǝtam̃ tokǝta, gusor husur mab hǝni?” Aulum̃an enan isor var galit ke, “Ahai kelkel ur sua bolai.”
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Nab̃iltiJu gail lǝsadǝlomi ke tovi metb̃esw a m̃o, ŋa lokis atǝman mai anan gǝmai.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Ale lous gǝlaru ke, “Ategai evi anatumǝru a? Evi metb̃esw nǝboŋ mǝrtopasi a? B̃imaienan, ekǝta mabe gagai?”
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Atǝman mai anan arusor var galit ke, “Namrolǝboi ategai, anatunamǝr bogai, ale nǝboŋ namrtopasi evi metb̃esw.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Namrsalǝboi nǝsa tovisi hǝni tokǝta gagai, namrsalǝboi ase tosǝŋav hǝn namǝtan. Be etibau tia, savi tǝtai am, elǝboi b̃isor husur gai gabag, mǝteusi hǝni bai.”
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Arokǝmaienan husur aromǝtahw len nab̃iltiJu gail husur galit ludam̃ mai galit gabag ke, avan ideh tokel uri ke aYesu tovi aKristo, aGot totabtabuh lan, dereh lehut avan enan dan naim nab̃onb̃onan salito.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Husur enan aruke, “Etibau tia, mǝteus gai.”
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Imaienan, lokis vǝha-ru hǝn atenan tovi metb̃esw a m̃o. Ale lukel maii ke, “Len nahǝsan aGot, namtukele hǝn gaiug, gikel nakitinan! Husur namtolǝboii ke aYesu evi nǝvanuan nǝsaan.”
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Isor var galit ke, “B̃evi nǝvanuan nǝsaan, ginau nǝsalǝboii. Nolǝboi natesua ŋai. A m̃o namǝtagw ib̃esw, be gagai nokǝta.”
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Ŋa lousi ke, “Igol nǝsa hǝn gaiug? Igol namǝtam̃ arosǝŋav mabe?”
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Isor var galit ke, “Nukel mai gamit tia be mǝtsasǝsǝloŋ. Mǝtuke nikel tǝtas hǝn mab hǝni am? Gamit am mǝtolǝŋon ke mǝtevi ahai susur san gail m̃au a?”
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Beti losǝvar buni ale luke, “Evi gaiug gotovi ahai susur sitenan, be ginamito, namtovi ahai susur siMoses gail.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Namtolǝboii ke aGot isor mai aMoses, be atenan, aYesu, namtsalǝboi naut togǝm lan.”
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Ris aulum̃an enan tosor var galito, ike “Mǝtsalǝboi naut togǝm lan, be esǝŋav hǝn namǝtagw. Mǝtumabe? Nosǝhoṽut len gamito!
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Datolǝboii ke aGot sasǝsǝloŋ hǝn nǝvanuan nǝsaan gail, be esǝsǝloŋ hǝn alat lotolotu van hǝni, alat lotogol nǝsa tolǝŋoni.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Sutuai tia van vǝbar damǝŋai, avan ideh sasǝŋav hǝn namǝtan nǝvanuan ideh tovi metb̃esw len nǝpasian san.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Atenan asike b̃egǝm len aGot, mǝtunau ke elǝboi b̃igol natideh a? Ao, edǝdasi.”
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Lusor vari, luke, “Nǝboŋ lotopas gaiug, gopul hǝn nǝsaan tia, gaiug ase hǝn gǝb̃eṽusan ginamito?” Ale lubar hǝni dan naim nab̃onb̃onan, lukai hǝni.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Nǝboŋ aYesu tosǝsǝloŋ hǝn lotobar hǝni vivile, isab̃ aulum̃an enan, ale eusi ke, “Goriŋ nǝlom̃ len aNatun Nǝvanuan m̃au a?”
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Aulum̃an isor vari, ike, “Nasub̃, ase ganan hǝn nǝb̃eriŋ nǝlogw lan?”
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 AYesu ikel maii ke, “Gorisi tia. Atenan bogai tosor mai gaiug gagai, ganan.”
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Ŋa ike, “Noriŋ nǝlogw len gaiug, Nasub̃,” ale ilotu hǝni.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Beti aYesu ike, “Nogǝm len navile a pan m̃os napǝpehwan hǝn navoian dan nǝsaan, hǝn ametb̃esw gail lǝb̃ikad nakǝtaan, ale hǝn alat lotokǝta, lǝb̃egǝm vi metb̃esw len nǝlolito.”
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 NaFarisi galevis lototah maii losǝsǝloŋ hǝn tokǝmaienan, ale lousi ke, “Gokǝmabe? Guke ginamit am namtovi metb̃esw a?”
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 AYesu ikel mai galit ke, “Mǝttavi metb̃esw gail, asike mǝttanor hǝn nǝpanismen sil nǝsaan samito, be husur mǝtukele ke mǝtokǝta, mǝtunor hǝn nǝpanismen sil nǝsaan samit sal.”
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.