João 10
Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI
1 AYesu isor am, ike, “Kitin, nokitin mai gamit ke, avan ideh sab̃is len nabopita, be topǝlau sǝhor nǝhol nasipsip, evi nǝvanuan vǝnvǝnah, evi nǝvanuan toparparu vanuan m̃os navǝnohian!
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 — ausente —
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 — ausente —
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Nǝboŋ tosǝhar galit p̃isi vivile tonoŋ, iyar a m̃o ale nasipsip gail lohusuri bathut losǝsǝloŋ lǝboi nadolon.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Asike lohusur avan ideh tile, be dereh ligam dani, husur lǝsasǝsǝloŋ lǝboi nadolon atenan.”
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 AYesu ikel nasoruan kǝta enan be nǝvanuan gail lǝsalǝboi nǝsa tokel mai galito.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Imaienan aYesu ikel tǝtas hǝni mai galit ke, “Kitin nokitin mai gamit ke, ginau novi bopita, hǝn nasipsip lǝb̃iyar tur lan.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Alat lotogǝm a m̃o len ginau lovi vanuan vǝnvǝnah, lovi vanuan lotoparparu vanuan m̃os navǝnohian; be nasipsip lǝsasǝsǝloŋ hǝn galito.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Ginau novi bopita. Avan ideh b̃eb̃is tur len ginau, dereh tikad nǝ-lav-kuvi-an dan nǝsaan san. Len ginau dereh tegǝmai, tivan, tisab̃ nǝhanian tovoi marireu.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Nǝvanuan vǝnvǝnah egǝm ŋai hǝn b̃evǝnah, b̃igol nasipsip lǝb̃imat, sah pǝpas gail. Ginau nogǝm hǝn nasipsip sagw lǝb̃ikad nǝmauran vi sutuai, nogǝm hǝn lǝb̃epul sǝsǝhov hǝni.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 “Ginau sǝb̃ogw novi nǝvanuan nasipsip tovoi. Nǝvanuan nasipsip tovoi eutaut hǝn b̃imat m̃os nasipsip gail.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Nǝvanuan nauman tokǝtkǝta tǝban nasipsip m̃os nap̃urp̃uran, savi nǝvanuan nasipsip tovi amahean nasipsip gail. Imaienan, nǝboŋ toris nalipah katkat togǝmai, eriŋ nasipsip, igam dan galito. Beti nalipah katkat ikat gat nasipsip sua, ale navǝshǝsipsip lugam pǝpehw.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Nǝvanuan nauman igam dan nasipsip gail husur eum m̃os nap̃urp̃uran ŋai, savǝhvǝh nasipsip, len gai lǝsavi natideh.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 — ausente —
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 — ausente —
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Ginau nukad nasipsip galevis tile lǝsavi len navǝshǝsipsip egai. Nimassǝhar galito hǝn lǝb̃evi lan navǝshǝsipsip sagw. Ale galit am dereh lesǝsǝloŋ sǝhot nadologw, ale lib̃on hǝn lǝb̃egǝm vi vǝshǝsipsip b̃esua ŋai tokad nǝvanuan nasipsip tosua.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 “ATata elǝmas bun ginau husur notoutaat hǝn nǝb̃imat, hǝn nǝb̃ikad tǝlmam hǝn nǝmauran sagw.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Sǝkad avan ideh tolǝboi b̃ilav kuv nǝmauran sagw dan ginau, be ginau sǝb̃ogw noviol hǝni husur nalǝŋonian sagw ŋai. Ginau nukad nǝdaŋan hǝn na-il-a-m̃o-an. Ipat len navǝlagw hǝn nǝb̃eviol hǝn nǝmauran sagw, ipat len navǝlagw hǝn nǝb̃ilav tǝlmam hǝni. Natenan evi nǝsa aTǝmagw tokel buni hǝn nǝb̃igole.”
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Nǝboŋ tokǝmaienan tonoŋ, ikad napǝpehwan tǝtas am len naJu gail husur nasoruan san.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Isob̃ur len galito luke, “Gai ikad natǝmat sua, evinvinu, imab mǝtosǝsǝloŋ hǝni?”
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Galevis am luke, “Avan ideh tokad natǝmat salǝboi b̃isor maienan. Natǝmat salǝboi b̃esǝŋav hǝn namǝtan ametb̃esw. Edǝdasi!”
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Len nab̃iltivile Jerusalem, lukad Nǝhanan hǝn Na-sǝŋav-hǝni-an len nahǝbati naut susus.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Ale aYesu itoh len naholǝvat todar vis naim siGot, iyar husur navǝrada siSolomon ei.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Nab̃iltiJu gail ludar visi, lousi ke, “Gugol namtodǝdarŋab̃u maiegai vir ŋais? Gǝb̃evi aKristo, aGot totabtabuh lan, gikel koti mai ginamito.”
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 AYesu isor var galit ke, “Nukel mai gamito tia wake mǝtsadǝlom ginau. Nǝsa notogole len nahǝsan aTǝmagw, natgalenan lukel kot ginau.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Be mǝtsadǝlom gail am, husur mǝtsavi ideh len nasipsip sagw.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Nasipsip sagw gail losǝsǝloŋ sǝhot nadologw, ginau nolǝboi galito ale lohusur ginau.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Noviol hǝn nǝmauran vi sutuai mai galito ale asike lumasig boŋ ideh. Avan ideh asike eliv kuv galit dan navǝlagw.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 ATǝmagw toviol hǝn alaten mai ginau, aTǝmagw egaii iyalyal sǝhor natit p̃isi, ale avan ideh asike eliv kuv galito dan navǝlan.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Ale ginau mai aTata namrosua ŋai.”
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Nab̃iltiJu gail lotǝtariv vat tǝtas hǝn lǝb̃etubuni.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 AYesu ikel mai galit ke, “Len nǝhomito nugol natit isob̃ur tovoi lotogǝm len aTata. Len natgalen notogole, mǝtuke mǝtetuṽ ginau sil ta be?”
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 NaJu gail lusor vari ke, “Asike namtotuṽ gaiug sil natideh tovoi gotogole, be sil gotosor mǝdas nahǝsan aGot. Husur gaiug gotovi vanuan ŋai, gugolgol gaiug ke gotovi Got.”
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 AYesu isor var galit ke, “Len natosian hǝn nalo samito, aGot isor. Ike, ‘Nukele ke mǝtovi “got” gail.’
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Gamit mǝtolǝboii ke natosian siGot edǝdas b̃eb̃uer boŋ ideh. Mǝtolǝboii ke aGot tokis nǝvanuan galenan, napisulan san togǝm hǝn galito, ‘got gail.’
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Ginau, aTata itabtabuh len ginau ale esǝvat ginau vi lan navile a pan. Imaienan, nǝboŋ notoke, ‘Novi aNatun aGot,’ imabe mǝttoke notosor mǝdas nahǝsan aGot?
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Asike nǝb̃igol nǝsa aTata togole, samtedǝlom nǝsa notokele.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Wake nǝb̃igol nǝsa togole, naut kǝmas mǝtsadǝlom nǝsa notokele, mitikad nadǝlomian len nǝsa notogole hǝn mǝtb̃elǝboi sǝhoti, hǝn mǝtb̃elǝboi tabtab hǝni ke, aTata itoh tin len ginau ale ginau nutoh tin len aTata.”
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Husur tokǝmaienan, alat lotosǝsǝloŋ hǝni ludas p̃isal hǝn lǝb̃itah gati, be ivan dan galito.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Nǝboŋ tovan, iloŋ tukot len Nawisel Jortan van hǝn naut aJon tobapbaptais lan a m̃o tia, ale itoh ei.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Beti nǝvanuan isob̃ur logǝm hǝni, luke, “AJon sagol namerikel ideh, be nǝboŋ tosor husur ategai, natit p̃isi tokele ekitin.”
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Ale tarhǝwisel Jortan ei, isob̃ur loriŋ nǝlolit len aYesu.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.