Lucas 8
Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI
1 Aamiꞌa himioi didimoi-da, Iesu odai-ka goꞌoto goꞌotoi, pai meai madei Aiai Iehoma pai emidio erarai, imoaduꞌuti-ha. Ruu iobodoumo tuero (12) mereei rautu,
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 ka aamiꞌa upibaiꞌoi, ruu-ro memiho urioi imobodidio, kamia gimoi-da idomoiatidioi rautu gaaꞌu-ha. Maria, paira atai Magadara, ruu reꞌei-da semeri (7) memiho urio pomobodidio,
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Ioara, Heroda raarai iemeaꞌa dubui Kuda, ooboi-ka, Tusara, aamiꞌa upibaiꞌoi rautu ai-poromoabaimo, rii himia raarai-da, Iesu iimatomudio mereei ma imoabaimoi-ri.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Goꞌoto goꞌotoi-da, iorohoumo uubi aiha pororuꞌudio, ka turiaha ioodabuaimoi-da, Iesu-ro ara obeegiri imoaduꞌoi-ka.
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 “Dubu ata, raa mate hurai pipeduo, aamiꞌai oto gaboi-da pirahioumo, ka uubi-ro iatuꞌuti-ka, momoꞌoi iooꞌumoi-da aiha piihoumo. Dubu ata, raa mate hurai pipeduo, aamiꞌai oto gaboi-da pirahioumo, ka uubi-ro iatuꞌuti-ka, momoꞌoi iooꞌumoi-da aiha piihoumo.|alt="hjl-102" src="HJL-102.tif" size="col" copy="SIL (How Jews Lived)" ref="8:5"
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Aamiꞌai roꞌoa-roꞌoa hepui-da pirahioumo, iiꞌimo irai, pahai ai-pirademeumo, obo tiatoi-ri, ka aiha poroihiimo.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Aamiꞌai oroꞌoro tamitami tuiai-da pirahioumo, iiꞌimo irai tamitami-ro ai-piaatioumo, ka aiha poroihimo.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Aamiꞌa hurai mea hepui-da pirahioumo, iiꞌimoi-da mea hiꞌa, iha paꞌaimo, patu gaaꞌu-gaaꞌui-da ai-pimeꞌaumo haridere (100) gaaꞌu aibo.”
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Ruu himia iimatomudio uubi-ro aiha patohetaimo, aaꞌoi-ka araibau, “Ara obeegiri raꞌu moroaduꞌo?”
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Ka ruu-ro rii madei imoaimai-ka, “Piro-piro madei, Iehoma pai emidio erarai, tauo imaꞌai maaka, riꞌoi-do. Irai aamiꞌai eito, obeegiri-to rimoaduꞌuti, mabu rii-ro meaꞌa duumo, irai eaꞌai aꞌai bia, moromidio duumo, irai umoo iiꞌi aꞌai bia.
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 “Ararie obeegiri oaꞌeemiai, raa matei Iehoma madei-ka.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Raa matei oroaꞌoia oto gaboi-da irahioumoi, araibau-ka, madei imoromidio duumo uubi-ro, irai Satari ooꞌui-ka madei omodadeai, rii kaukai-da, rii-ro madei ihahai eidai mooꞌai-ri, kamia rii oroiꞌioi eidai toe.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Raa matei roꞌoa-roꞌoa hepui-da irahioumoi araibau-ka: madei imoromidio duumo uubi-ro, geꞌii rautu, irai, madei kaukai goroi eito hipi odai bia. Rii-ro keehibuo iraromoi-ka, irai erematuhuti ooꞌui-da, rii irahioi-ka.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Oroꞌoro buꞌi-da iiraahioumoi, madei oromidioumoi-ka. Irai ipi-da, araibau raara-ro imomurudioi-ka: oroiꞌioi iraromo pauo, iiho-toto oroiꞌio, kamia hepui geꞌii. Ka rii aahuu iiꞌi modobo bia, mabu rii ai-piaatioumo oroꞌoro tami-ro aaꞌo rauri rii kaurau orobiꞌo ruꞌa hura aibo-ka.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Raa mate hurai, mea hepui-da irahioumoi, araibau aaꞌo, madei rii-ro imoromidio duumo, ka mea eremaabei kaukai-da, aahuu ioohidioi-ka, raa matei iiꞌi-da, meamea hura-ro ma iohui emerai.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 “Meree ata-ro, ramepai adiai-da ipuai-da atimai aꞌai bia, kamia edeꞌai aꞌai bia totoi goroi-da. Abia, ka aiha edeꞌa, ramepai himia totoi hoꞌui-da. Ka motoi eito iido uubi-ro, ramepai hehei eaꞌai aꞌai kaumo.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 “Piro-piro raꞌu-ro mopiꞌomatidio, hehei-ro obodi aꞌai hauꞌi eito. Ka raꞌu momurudio, ruu memeeꞌa duumo, kamia momooꞌu duumo hehei eito.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 “Roo-ro ara madei mea hiꞌa-ha ma oromidioi, mabu roo reꞌei-da raꞌu-ro mooꞌa, ruu hoꞌui-da, roo emaaꞌoai aꞌai. Kamia boꞌu meree reꞌe ato-ra tuahai, ruu reꞌei-da ooꞌa keehibuoi rautu turiaha omoahurai aꞌai.”
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Iesu riamiꞌoi maamui rautu ai-podaumo ruui-do, ruu rautu ma odabuaimoi-ri, irai modobo bia, mabu uubi hiiro-ka.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Ata meree-ro aaꞌoi-ka Iesui-do, “Roo riamiꞌoi maamui rautu, raamomoti duumo kekai-da, rii rio-ka, roo ma emeeꞌaumo.”
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Rii turiahai-do Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Aiai Iehoma madei, boꞌu-ro moromidio, kamia, ruu rioi boꞌu-ro mododiai, moo maamu-ra riamiꞌo-raika.”
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Ata himioi, Iesu oroi-ka peei-da, ruu himia iimatomudio uubi iduuꞌai-ka, “Ma raabumo damoi hapuoi eito.” Ka aiha pahiꞌiaimo aabui.
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Iaabumoi-da, Iesu uro utaꞌai-ka. Tutuu bia tuomoi omumuai-ka tuiai-da, oboi araatei omahoroi-ka peei-da. Kiauka, rii oroihi modobo haato pideꞌa.Iaabumoi-da, Iesu uro utaꞌai-ka. Tutuu bia tuomoi omumuai-ka tuiai-da, oboi araatei omahoroi-ka peei-da. Kiauka, rii oroihi modobo haato pideꞌa.|alt="ap-07-03" src="AP-07-03.TIF" size="col" copy="Alice Paschal" ref="8:23"
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Ruu iimatomudio uubi odai-ka Iesu oitorai, ida paaꞌoumo, “Paidubu-o, Paidubu-o! Rimo aiha oroihi raꞌai kaumo!”
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Kiauka ruu-ro rii turiaha iduuꞌai-ka, “Heiꞌe-rie, riꞌo pupuo iraromoi?”
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Iesu iimatomudio uubi rautu iaabumoi-da, arioi-ka, Gerasaato, Garereia damoi hapuoi-da.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Iesu iaramotoi-da memiho urio rautu dubui-ro emeeꞌai-ka, ruu aaꞌo mati-da dubu-ka. Tutuu hiꞌa poroaꞌoiadio hipura tiato-ha, kamia motoi-da emidioi modobo bia, oroihi uubi iruꞌumodioumo roꞌoa uuꞌui-da pemidiodio.Iesu iaramotoi-da memiho urio rautu dubui-ro emeeꞌai-ka, ruu aaꞌo mati-da dubu-ka. Tutuu hiꞌa poroaꞌoiadio hipura tiato-ha, kamia motoi-da emidioi modobo bia, oroihi uubi iruꞌumodioumo roꞌoa uuꞌui-da pemidiodio.|alt="lb00303b" src="LB00303B.TIF" size="col" copy="BFBS (Louise Bass)" ref="8:27"
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 Ruu-ro Iesu iemeeꞌai-da, made geema aapoꞌiai-ka, Iesu otoi reꞌei-da irahiai-ka, ida paaꞌo geega madei-to, “Iesu, ohu hiꞌai Aiai meree! Roo raꞌu rio maꞌai mooato? Moo ai-roroaro rooi-do, moo ata riibo emaꞌaiꞌa!”
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 Ruu aaꞌo emerau paaꞌo, mabu Iesu-ro memiho urioi tauo piduuꞌai ruuato ma odadeaimoi-ri. Hiiro himio-ka, ruu memiho urioi-ro oaꞌoiai, uubi-ro emaꞌoidioi-ka, oto-ra tu-rai otohiti-ka aahuu hiꞌa imi-da. Irai iahiuti-ka, ka memiho urioi-ro omodai-ka opuhe mati eito.
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Iesu-ro atohetai-ka ruu, “Roo pairai boꞌu-rie?”
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Memiho urioi-ro, Iesui-do oroaroi-ka, rii giimui-to iitiodoaiꞌa.
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Aaꞌo reꞌeu-da boomo paꞌa geemai goꞌu paꞌaimo, roꞌoai tamai-da. Ka memiho urioi-ro oroarotiaimoi-ka, Iesui-ro, rii erara ma imaꞌai boomo paꞌai haito ma odaumoi-ri, kiauka Iesu-ro madei imaꞌai-ka.
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Aaꞌo dubui-da, rii ihuꞌodidioumoi-da, boomoi haato pimamiaꞌaiimo, ka turiaha aaꞌo boomo paꞌai, dodoroi iromodoimoi-da, aiha paaꞌumutimo.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Boomoi dabi uubi-ro ieaꞌaumoi-da, rii hioi-to podaumo goꞌotoi-re kamia geemaꞌeema paꞌeai-rei, iemidioumo uubi imoaduꞌuti.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Uubi odai-ka, ioobodi raai emeeꞌai. Rii iooꞌumoi-da Iesu emeeꞌai-ka, memiho urioi-ro iemeheaimo dubui, ruu oto reꞌei-da pemidio hipurai rautu, kamia mea hiꞌa iraromo moꞌui rautu. Ka rii toe peereaꞌaumo.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Idomai-da ieaꞌaumo uubi-ro pimoaduꞌutimo, aamiꞌai, aaꞌo dubui ioodomoia emerai.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Ka turiaha Gerasa hepu geemai uubi-ro Iesu oarotiai-ka, ruu-ro rii ma imeheai-ri. Mabu rii toe hiꞌa paꞌaimo. Kiauka Iesu peei-da aiha poroo imaahiꞌiai.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Memiho urioi-ro, iemeheaimo dubui-ro Iesu atohetai-ka, “Moo ai-rooꞌu, roo rautu.”
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 “Araimai, goꞌotoi eito, imoaduꞌuti, Iehoma-ro, rooi-do imododiai raai.”
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Ka Iesu iaraimai-da damoi hapuoi eito, uubi-ro geꞌii rautu poꞌopaimo, mabu rii ruu-ha pomotiimo.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 Ida pooꞌu idabu motoi epuuhoro dubui Iairusi, Iesu emaabei-ri ihimai-ka, Iesu oto reꞌei-da, Iesui-do pupuoi-to oroaroi-ka ma odaidoi-ri, ruu motoi eito.
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 Mabu ruu meree behei gaaꞌubuo hiꞌa-ka, burioi tuero-ka (12), iihiai tooto paꞌai.
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Rii tuiai-da tuero (12) burioi-to, ora gimo piꞌatidio oobou rautu-ka. Ruu turiaha iiꞌapudioi, tauo-ha pipoiꞌo, ruu ma odomoiamoi-ri uubi imaꞌati-da, irai ruu meree ata-ro ma odomoiai modobo bia.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Ka ruu iooꞌui-da, Iesu rautu iodaumo uubi iiꞌi-da, aiha porooꞌopai. Ka Iesu hipurai keehibuo iaihimodi-da, ruu iꞌatidio ora gimoi-ro aiha pemeheai, gaaꞌu hiꞌa-ha.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Iesu-ro aaꞌoi-ka, “O, moo boꞌu-ro rahimodi?”
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Ida Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Ie, moo meree ata-ro raihimodi, moo himia-ro umoo tauo riiꞌi maaka, moo erarai aamiꞌai-ro, emeheai-da.”
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Aaꞌo ooboi umoo iiꞌi-ka, ruu tauo poibomai. Ka ruu aamohoꞌoo-ha pooꞌu, emaabei-ri ihimai-ka, Iesu hoho reꞌei-da. Turiaha uubi hohoi-da, Iesu omoaduꞌoi-ka, ruu-ro Iesu iaihimodi mabui, ka ruu gimoi gaaꞌu hiꞌa-ha ioroopoiꞌoi.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Iesu-ro aaꞌo ooboi eito aaꞌo-ka, “Moo meree-behe, roo pupuo iraromoi-ro, roo mea tauo ododiai maaka, miroi-da odau.”
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Iesu aaꞌo madei ioroaduꞌuti-da, himoꞌa meree ata ooꞌui-ka, Iairusi motoi-da, “Roo meree-behei tauo iihiai maaka, imatomudio dubui aiha oomaimutiꞌa.”
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Ka Iesu-ro, oroomai-ka. Ida paaꞌo, Iairusi-do, “Toe aꞌaiꞌa, roo iraromoi pupuo-ha ooꞌa. Ka ruu oodomoiaiꞌai.”
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Iesu, Iairusi motoi-da iereedeeꞌai-da, ruu-ro uubi aamiꞌa iꞌopai bia, ruu rautu ma iidoumoi-ri, ii Petero, Ioare, Iemisi, kamia meree-behei maamu-ra abea-rai haa-ro piidoumo.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Turiaha uubi giiꞌepu idebi paꞌaimo, meree-behei eito, ida paaꞌo Iesu-ro, “Idebi aꞌaimoꞌa, mereei iihiai bia, irai ruu uro orobu.”
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Rii-ro ruu mari pemaꞌaimo, mabu rii umoo-ka, mereei rituo-ka.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Irai Iesu-ro, ruu tui-da oꞌapuai-ka, ida pupuoi-to paaꞌo, “Moo meree, eibua.”
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Ruu oroiꞌioi araimai-ka. Kiauka, ruu gaaꞌu hiꞌa-ha peibua, ida Iesu-ro iduuꞌai-ka, uuho raa ata ma emaꞌaimoi-ri.Ruu oroiꞌioi araimai-ka. Kiauka, ruu gaaꞌu hiꞌa-ha peibua, ida Iesu-ro iduuꞌai-ka, uuho raa ata ma emaꞌaimoi-ri.|alt="ubsd-03d" src="ubsd-03d.TIF" size="col" copy="UBS New Reader" ref="8:55"
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Abea-ra maamu-rai urio podaudioido, ida Iesu-ro iduuꞌai-ka, meree ata omoaduꞌoumoꞌai-ri, raꞌu-ro oobodii.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.