Lucas 6

Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iesu, uiti hauꞌi tuia-tuiai pimadaꞌui Sabati-da, ka ruu obodo uubi-ro uiti epu-epui imeꞌei-ka, tui-da ihiiꞌautiimoi-ka, ihai aiha piihoumo.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Aamiꞌa Pariseia-ro rii iatohetai-ka, “Raꞌu-ri maꞌai duumo, rimo bubui-da eremaabe raai, memiho-ka iibai aꞌai Sabati-da.”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Iesu-ro rii imoaimai-ka, “Riꞌo-ro tauo piapoumo, Damida raꞌu aꞌai, ruui-re, ruu aamiꞌai-rei, dui boboi-ro iiohiai-da.
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Ruu odoroi-ka, Aiai Iehoma motoi rioi eito, poue iemaꞌaimo paramai eidai-ka, uuhoi-ka, ka aiha pimaꞌai ruu rautu dububaiꞌoi eito. Irai rimo bubui-ro ai-aaꞌo, Iehomai-do poue emaꞌai paramai, uuho beha meree-ro uuhoi aꞌai bia, poue emaꞌati mereei ata haa-ro uuhoi aꞌai.”
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Iesu-ro, omoopai-ka, “Uubihaubi mereei, ruu Sabati Paidubui-ka.”
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Sabati ata, Iesu odoroi-ka, idabu motoi rioi eito. Ka ai-pimatomudio, ida dubu ata hiei-da pemidio ruu iha tui dabu-ka.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Pariseiaiꞌoi-re, kamia bubu imatomudio uubi aamiꞌai-reiro, rii rio-ka Iesu memiho raa ataato ma ememeeꞌaumo, ka Iesu ma emaaꞌoumo. Ka rii-ro taitai hiꞌa-ha paarodiomo, ruu-ro Sabati-da meree ata odomoiai amaꞌai.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Irai Iesu umoo iiꞌi-ka, rii raꞌu iraromoumo, ka tu dabu rautu dubui eito aaꞌoi-ka, “Eibua turiaha uubi hoho reꞌei-da otooꞌa.” Ruu eibuai-ka hiei-da aiha pitooꞌa.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Ka Iesu-ro rii-do aaꞌoi-ka, “Moo-ro riꞌo ai-riatohetaii, rimo bubui-ro raꞌu rimapui Sabati-da ma raꞌaimo-rai, mea ododiai-ra ee, memiho ododiai-ra, oroiꞌioi omoabai-ra ee, omodoboai-ra?”
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Ruu-ro rii turiaha iiarodio, ida paaꞌo, aaꞌo dubui eito, “Itutuai roo tui.” Ruu-ro aiha pododiai, ka ruu tui meaha iiꞌi-ka.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Irai rii pupuoi-to udo-ro, imidai-ka. Ka rii himia tuiai-da oromoaduꞌuti omahoroumoi-ka, rii-ro Iesu raꞌu omododiai maꞌai duumo.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Ata himioi, Iesu ioroi-ka roꞌoai ohui eito, irudemei. Ka duo tutuui hiei-da pirudeme Iehomai-do.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Himioi ioahoi-da, ruu iimatomudio mereei iahoꞌootiai-ka, ruui-do. Ida piapui, tuero (12) uubi beha, ruu-ro pairai ai-pimaꞌai, iiapui made himoꞌa uubi.Himioi ioahoi-da, ruu iimatomudio mereei iahoꞌootiai-ka, ruui-do. Ida piapui, tuero (12) uubi beha, ruu-ro pairai ai-pimaꞌai, iiapui made himoꞌa uubi.|alt="066tif" src="066_tif.tif" size="col" copy="New Tribes Mission" ref="6:13"
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Rii pairai-ka, Simora (Iesu-ro ruu pairai ai-pahoꞌoo Petero) ka ruu riai Eridurui-re, Iemisi-re, Ioarei-re, Piripi-re, Bataromi-re,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Mataioi-re, Tomasi-re, ka Iemisi (Arepeosi meree-ohioi-ka), Simora (ruu Serote paꞌai dubu-ka),
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Iudasi (Iemisi meree-ohioi-ka), Iudasi Isikariota, Iesu oaꞌuei aꞌai mereei-ka.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Iesu roꞌoai hoꞌui-da tuero (12) himoꞌa uubi rautu iooruoi-da, hamei-da otooꞌai-ka, ruu iimatomudio uubi hiiroi aaꞌo reꞌei-daka. Turiaha mati-mati-da iooꞌumo uubi geemai Iudea-toire, Ierusarema-toire, kamia tuia geegai barai iiꞌaa goꞌoto paipai, Taiai-re, Sidoroi-rei goroi-da.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Rii ai-pooꞌumo ruu oroomidioi, kamia gimoi-da rii ma iidomoi, memiho urioi-ro iimaꞌobeumo uubi rautu ai-pooꞌumo, ka aiha piidomo.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Turiaha uubi-ro emahibai-ka ruu ahimodi, mabu erarai ruuato ai-pohuꞌo, ka rii turiaha aiha pidomo.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Iesu-ro ruu iimatomudio mereei iaꞌaa, ida paaꞌo,
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Geꞌii-ka riꞌo doꞌou rioi goroꞌoro-ra,
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 “Geꞌii-ka riꞌo uubi-ro rio-tiato amimaꞌai duumo, aia miraibo duumo, ee amimehipo duumo, kamia aia maaꞌo duumo, riꞌo turiaha memiho uubi-ka, mabu Uubihaubi mereei obodoumoi-ri.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Riꞌo ibai-ha amimodoboa duumo, riꞌo geꞌii geema hiꞌa, hete rautu ma oroamauti, mabu geema hiꞌa taꞌii ai-oroomotii, aromoi-da. Rii himia rariamiꞌoi aibo-ka. Rii rariamiꞌoi-ro, aatu memiho raarai tauo piꞌatidioumo, Iehoma himogabo uubi eito.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai, riꞌo doꞌou raarai hiiro-hiiro uubi eito,
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai, riꞌo doꞌou kaupaꞌe uubi eito,
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 “Memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai, riꞌo turiaha uubi-ro, geꞌii amimaꞌai duumo, mabu rii rariamiꞌoi-ro, gaaꞌu emerai raara piꞌatidioumo ierematuhutidioumo himogabo uubi eito.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 “Irai riꞌo boiꞌo-ro roromidio duumo moo, riꞌo ai-riduuꞌai, riꞌoi-do boho uubi giiꞌepu-ha ma imaꞌai, meai-ha ma imododiai, riꞌoi-do udo aꞌai uubi-ri,
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 riꞌo boru made imaꞌai uubi-ri, Aiai Iehoma ma atohetai, ruu meai ma imaꞌai, kamia riꞌo memiho imododiai uubi eito, aiha ma irudemeai.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Meree ata-ro, roo mapeho tamai aia maatotai, hapuo atai rautu ma ememeheꞌeai, maatotai-ka. Meree ata-ro, riꞌo gugaꞌo hipurai aia mimoaidai dubu-urioi rautu ma emaꞌai.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Ma imaꞌati, riꞌoi-do aamiꞌa raara-ri oroaro uubi eito, meree ata-ro, riꞌo ata raa aia mimaidai, oomaahoi bia.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Riꞌo rioi aamiꞌai-ro, riꞌoi-do ma ododiaimo emerai, riꞌo haa-ro ma ododiai rii-do.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 “Riꞌo giiꞌepu imaꞌai uubi behai giiꞌepu amimaꞌai duumo, ka raꞌu-ri eidai maꞌai duumo, riꞌo-ro mea taꞌii? Abia! Memiho uubi rautu, rii giiꞌepu imaꞌatidio uubi, giiꞌepu imaꞌatidio kaumo!
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Kamia riꞌo meai, riꞌoi-do mea ododiai uubi behai eito amododiai duumo, raꞌu-ri eidai maꞌai duumo riꞌo-ro mea taꞌii? Abia! Memiho uubi rautu imiꞌatidio duumo aaꞌo emerai!
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Ka riꞌo-ro aia mimaꞌai duumo, riꞌo tui imoaimai-ri iraromo uubi behai eito, raꞌu-ri eidai maꞌai duumo mea taꞌii? Abia! Memiho uubi-ro, aamiꞌa memiho uubi eito, imiꞌatidio duumo, gaaꞌu emerai, rii-ro imaꞌai modoboi-ha ma imoaimaimoi-ri!
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Abiarie! Riꞌoi-do boho uubi, riꞌo-ro giiꞌepu-ha ma imaꞌai, meai-ha ma imododiai, ka ma imaꞌai, irai omoaimai-ri, oroomotii bia. Riꞌo ibai amododiai duumo, taꞌii geema-ha ooꞌai aꞌai, ka riꞌo mia ohu hiꞌai Paidubui meree iiꞌi aꞌai kaumo. Mabu ruu giiꞌepu hiꞌa-ka, memiho uubi-re, kamia ruui-do, keito made aaꞌo tiato uubi-rei eito.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Ka riꞌo abeai Iehoma aibo, uubi giiꞌepu ma imaꞌai.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 “Uubi aamiꞌai aumai imaapoi bia, ka Iehoma-ro, riꞌo aumai imaapoi aꞌai bia. Aamiꞌai iahoꞌooi bia, rii aꞌai memihoi taꞌii ma aꞌaimoi-ri, ka Iehoma-ro riꞌo aꞌai memihoi taꞌii ma aꞌaimoi-ri, iahoꞌooi aꞌai bia. Aamiꞌai-ro riꞌoi-do aꞌai memihoi ma imapihiti, ka Iehoma-ro riꞌo memihoi imapihiti aꞌai.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Aamiꞌai eito ma imaꞌai, ka Iehoma-ro, riꞌoi-do imaꞌai aꞌai, ka riꞌo imaꞌai aꞌai huru haato modoboi-da, ka geema hiꞌa modoboi oruodii aꞌai riꞌo tui eito, riꞌo tui-da iꞌapudioi modobo tiatoi. Aamiꞌai eito riꞌo-ro imaꞌati emerai, Iehoma-ro riꞌoi-do imaꞌati aꞌai.”
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Ka Iesu-ro ara obeegiri imoaduꞌoi-ka, “Idomai tiato dubu atai-ro, idomai tiato dubu atai, omodai modobo bia, ruu-ro aia mododiai, riiti orohuꞌumoi aꞌai kaido boboi-da.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Umooi ooho uubi-ro, rii imatomudio dubui umooi oohoodii aꞌai bia, irai turiaha uubi, ruu ematomudioi aia moropoiꞌo, ruu ematomudio dubui aibo iiꞌi aꞌai.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 “Roo riaraamui idomai ooꞌaa ruꞌa horoi-ha, raꞌu-ri memaroꞌo, kamia roo himia idomai ooꞌaa ruꞌa ipi, ereaꞌaa bia-ra?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Roo riaraamui eito aaꞌoi modobo bia, ‘Riaraamu-o, roo idomai ooꞌa ruꞌa horoi, ma arahuurai,’ kamia roo himia idomai ooꞌa ruꞌa ipi, eereaꞌaa bia-ra? Riꞌo daea uubi-ka! Epuui roo himia idomai ooꞌaa ruꞌa ipi-ha ma araahurai, ka roo-ro hauꞌi-ha iaꞌai aꞌai, roo riaraamui idomai ooꞌa ruꞌa horoi ma ahuurai-ri.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 “Mea hiꞌa ruꞌai-ro memiho hura imamirai aꞌai bia, kamia memiho ruꞌai-ro, mea hura imamirai aꞌai bia.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Turiaha ruꞌai, ruu himia imamirai hurai haato oibomai-ka, riꞌo-ro topo hiꞌa ruꞌa hurai, eepeeapeeai-da, idoꞌoi aꞌai bia, kamia mire hurai, iimuui-da idoꞌoi aꞌai bia.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Mea mereei-ro, imooꞌui aꞌai mea raarai, ruu kaukai-da irahoꞌoo mea raarai-da. Kamia memiho mereei-ro, imooꞌui aꞌai memiho raarai, ruu kaukai-da irahoꞌoo memiho raarai-da. Puꞌoi-da, oroaduꞌoi-ka, kaukai-da raꞌu hiiro-ro miiꞌa.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 “Riꞌo-ro moo raꞌu-ri rahoꞌoo duumo, ‘Paidubu-o, Paidubu-o’, irai mia riꞌo-ro, idodiaimo bia, moo-ro riꞌo imoaduꞌuti raarai.
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Meree ata mooi-do aia mooꞌu, ida aamoromidio moo madei, kaida aia midodiai moo aaꞌo raarai, moo-ro riꞌo imoaꞌemiai raꞌai, ruu raꞌaibou mereei-ra.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Ruu dubu ata aibo-ka, moto pididi, aboi boboi goro hiꞌa piobuti, motoi aahuu ma otii-ri. Oomoi borei iooꞌui-da, motoi amaꞌadeai-ka, irai aaꞌo motoi biai poohiai, oomuo bia, mabu motoi aahuu hiꞌa-ha pididi.Ruu dubu ata aibo-ka, moto pididi, aboi boboi goro hiꞌa piobuti, motoi aahuu ma otii-ri. Oomoi borei iooꞌui-da, motoi amaꞌadeai-ka, irai aaꞌo motoi biai poohiai, oomuo bia, mabu motoi aahuu hiꞌa-ha pididi.|alt="wa03836b" src="WA03836b.tif" size="col" copy="UBS (Graham Wade)" ref="6:48"
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Kamia moo madei imoroomidio, irai moo aaꞌo raarai idodiai bia-ra, ruu dubu ata aibo-ka, motoi ididi, abo tiato, hepu behai-da. Borei-ro aaꞌo motoi iohiai-da, aiha piiraahiai, ka ruu iiraahiai-da, memiho hiꞌa ha piiꞌi!”
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.