Ezequiel 20
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs NTLH
1 Olopola taitu kwailima kwaiyuwela tubukona nalimala oyamla kweluwotalela kala kaduwonaku lakasisuaisi okatupipi. Mimilisi tokugwala Isireli imakaiagusi bikatupoiyaigusi paila Guyau nanola. Matausina imaisi isilaisi omatagu.
1 Passaram sete anos, cinco meses e dez dias desde que os israelitas haviam sido levados para o cativeiro . Então alguns líderes vieram falar comigo para saber a vontade do Senhor . Eles chegaram e se sentaram na minha frente.
2 Oluvi Guyau ilivala baisa yeigu kawala,
2 O Senhor falou comigo. Ele disse:
3 “Mwa, yoku tau, kulivala baisa tokugwa matausina, kuluki kawam, Guyau Yaubada eililivala baisa makawala. Yokomi lokumaisi bukukwatupoisi avaka nanogu ke? Ka, ulo biga baisa biga mokwita, paila yeigu Yaubada Tomomova. Ka, gala wala batugwalaimi paila bukunigadaisi avai vavagi. Yeigu Guyau Yaubada bogwa lalivala.
3 — Homem mortal , diga a esses líderes que o Senhor está dizendo isto: Vocês vieram para saber qual é a minha vontade? Pois eu juro pela minha vida que não deixarei que vocês me perguntem nada. Sou eu, o Senhor Deus, quem está falando.
4 “Yoku tau, ki, bogwa lokukwatubaiasa paila bukukwamogi matausina, kadai? Bwaina wala, kuvagi makawala. Kwatululuti matausina avaka tubusia leiuvagaisi vavagi makwaisina kabommosila.
4 — Homem mortal, você está pronto para julgar essa gente? Então julgue. Faça com que eles lembrem das coisas vergonhosas que os antepassados deles fizeram.
5 Kuluki matausina avaka alilivali. Avai tuta lanagi Isireli, abiga katotila baisa matausina. Yeigu ayomitalaigu mapilana Itipita e aluki matausina, kawagu, yeigu goli Guyau mi Yaubada.
5 Diga tudo o que eu, o Senhor Deus, estou falando. No dia em que escolhi o povo de Israel, fiz uma promessa a eles. No Egito, mostrei aos israelitas quem eu era e disse: “Eu sou o Senhor , o Deus de vocês.”
6 E wa tuta matutona abiga katotila bavisunupulovi matausina metoya Itipita e bavakadi balau valu mapilana lanagi paila matausina, mapilana pwaipwaiala saina bilukumalala, mapilana valu pilamanabwaita ikalisau valu komwaidona.
6 Nessa ocasião, prometi que ia tirá-los do Egito e guiá-los a uma terra que eu havia escolhido para eles, uma terra boa e rica, a melhor de todas.
7 E aluki matausina bilavaisi tokolu minasina kabokakayuwa nambwailisi goli, e taga biyogwalaisi titoulesi metoya minasina mina Itipita si yaubada nasisasopa, paila uula yeigu agumwaguta goli Guyau si Yaubada.
7 Eu lhes disse: “Joguem fora os ídolos nojentos que vocês amam e não se manchem com os falsos deuses do Egito, pois o Deus de vocês sou eu, o Senhor .”
8 Mitaga matausina ikoulovaigusi e gala magisi binakaigalaigusi. Matausina gala ilavaisi si tokolu minasina kabokakayuwa kaina ipakaisi minasina Itipita yaubadela. Yeigu bogwa lakatubaiasa paila bayomitali ulo gibuluwa tigininila bilumkolaisi mapilana Itipita.
8 Mas eles se revoltaram contra mim e não quiseram me ouvir. E não jogaram fora os seus ídolos nojentos, nem abandonaram os ídolos do Egito. Eu estava pronto para fazê-los sentir, ali no Egito, a força da minha ira .
9 Mitaga gala wala avagi, kaina mawolila baisa e matausina gala wala itemmalaigusi, paila kidamwa bavagi makawala, baisa bivigaki tomota bipakaisi agu taimamila. Paila omitasi wala tomota matausina deli eisigolaisi yeigu lakamituli baisa mina Isireli yeigu bavisunupulovi matausina metoya Itipita.
9 Porém não fiz isso a fim de não trazer desonra para o meu nome. Pois, na presença do povo no meio do qual os israelitas estavam vivendo, eu havia anunciado que ia tirá-los do Egito.
10 “E mapaila yeigu avisunupulovi matausina mapilana Itipita alau oviloupakala.
10 — E assim os tirei do Egito e os levei para o deserto.
11 E asaiki matausina ulo karaiwaga makwaisina e avituloki komwaidona ulo karaiwaga, makwaina kaboyomova baisa availa availa bikabikuwoli.
11 Eu lhes dei os meus mandamentos e lhes ensinei as minhas leis , que dão vida a quem os cumprir.
12 Yeigu avigaki bikikilaisi yam Sabate makwaina kabotuvitusila ma kakikitasi oluwalaimasi, e biyoluluwai matausina kidamwa yeigu Guyau lakabomi matausina.
12 Como sinal da nossa aliança , mandei que eles guardassem o sábado e assim lembrassem que eu, o Senhor , os separo para que se dediquem somente a mim.
13 Mitaga olumoulela viloupakala goli matausina iwakolaigusi. Ikodidaimisi ulo karaiwaga deli ikoulovaisi karaiwaga makwaisina, e makwaisina wala bimai kasi katumova availa availa ikabikuwolaisi makwaisina. Ka komwaidosi matausina mokwitatoula wala iyogwalaisi Sabate. Yeigu bogwa lakatubaiasa paila bayomitali ulo gibuluwa tigininila bilumkolaisi matausina olumoulela viloupakala paila bakatudoum matausina.
13 Mas também no deserto os israelitas se revoltaram contra mim. Desobedeceram às minhas leis e rejeitaram os meus mandamentos, que dão vida a quem os cumprir. Profanaram completamente o sábado. Eu estava pronto para fazê-los sentir a força da minha ira e acabar com eles ali no deserto.
14 Mitaga yeigu gala avagi makawala, kaina mawolila baisa e matausina gala wala itemmalaigusi oluwalaisi boda ituwoli ituwoli, matausina bogwa eivitokaisi tolosila yeigu lavisunupulovi mina Isireli mapilana Itipita.
14 E não os destruí a fim de não trazer desonra para o meu nome, pois as outras nações viram que tirei o povo de Israel do Egito.
15 Mapaila yeigu bogwa lalivala biga katotila mapilana oviloupakala mwada gala wala bamai matausina ovalu makwaina yeigu bogwa lasaiki matausina, mapilana goli pwaipwaiala saina bilukumalala, e deli pilamatabwaila ikalisau valu komwaidona.
15 Além disso, no deserto jurei que não os levaria à terra que eu tinha dado a eles, uma terra boa e rica, a melhor de todas.
16 Ka, yeigu alivala biga katotila paila uula matausina bogwa eikoulovaisi ulo karaiwaga e ikodidaimisi makwaisina, deli iyogwalaisi Sabate. Matausina saina iyebwailisi kasi tapwaroru minasina si tokolu.
16 Fiz esse juramento porque eles rejeitaram os meus mandamentos, desobedeceram às minhas leis e profanaram o sábado. Eles tinham prazer em adorar os seus ídolos.
17 “Mitaga oluvi anokapisi matausina. Yeigu ananamsa gala bakatumati matausina oviloupakala.
17 — Porém eu tive pena deles e não os matei, nem acabei com eles lá no deserto.
18 Kaimapula yeigu akatululuti matausina tubovau oluwalaisi. Kawagu, gala bukukwabikuwolaisi karaiwaga makwaisina tubumia si karaiwaga eibubulaisi. Gala bukubokulaisi kasi gulogula kaina bukuyogwalaimi titoulemi metoya si tokolu minasina.
18 Em vez disso, eu disse aos seus filhos: “Não guardem as leis que os seus antepassados fizeram; não sigam os costumes deles, nem se manchem com os seus ídolos.
19 Yeigu wala Guyau mi Yaubada. Ibodi bukukwabikuwolaisi ulo karaiwaga deli bukuvagaisi avaka avaka balukwaimi.
19 Eu sou o Senhor , o Deus de vocês. Obedeçam às minhas leis e aos meus mandamentos.
20 Bukuvigakaisi Sabate yam kwebumaboma bivigaki kabotuvitusila kabutu leitavagaisi e biyoluluwaiyaimi bukunikolaisi yeigu wala Guyau mi Yaubada.
20 Façam do sábado um dia sagrado, de modo que seja um sinal da aliança que fizemos. O sábado fará com que lembrem que eu sou o Senhor , o Deus de vocês.”
21 “Mitaga tubwa matubona tuvaila ikoulovaigusi. Matausina ikodidaimisi ulo karaiwaga e gala ikabikuwolaisi avaka laluki matausina, makwaisina goli bimai kasi katumova availa availa bikabikuwolaisi. Matausina iyogwalaisi yam Sabate. Yeigu bogwa lakatubaiasa paila bayomitali ulo gibuluwa tigininila bilumkolaisi, deli bakatumati matausina oviloupakala.
21 — Mas esses filhos também se revoltaram contra mim. Desobedeceram às minhas leis e não guardaram os meus mandamentos, que dão vida a quem os cumprir. Eles profanaram o sábado. Eu estava pronto para fazê-los sentir a força da minha ira, matando todos ali no deserto.
22 Mitaga yeigu gala avagi makawala, kaina baisa mawolila matausina gala itemmalaigusi, e oluwalaisi boda ituwoli ituwoli matausina bogwa leigisaisi lavisunupulovi mina Isireli metoya Itipita.
22 Porém não os destruí a fim de não trazer desonra para o meu nome entre as nações que me viram tirar o povo de Israel do Egito.
23 Mapaila yeigu lalivilivau biga katotila kidamwa babutugigai matausina bilosi ambaisa ambaisa ovalu watanawa.
23 Então fiz um novo juramento no deserto. Jurei que ia espalhar os israelitas pelo mundo inteiro.
24 Lavagi makawala paila uula matausina e ikoulovaisi ulo karaiwaga ikodidaimisi makwaisina, deli iyogwalaisi yam Sabate, deli itemmalaisi tokolu minasina wala tubusia omitibogwa leiwotitalaisi.
24 Fiz isso porque rejeitaram os meus mandamentos, desobedeceram às minhas leis, profanaram o sábado e adoraram os mesmos ídolos que os seus antepassados tinham servido.
25 “Oluvi asaiki matausina karaiwaga makwaisina gala kweminabwaita deli laluki bivagaisi avaka gala bikoli si momova.
25 Então lhes dei leis más e mandamentos que não produzem vida.
26 Atugwali matausina biyogwalaisi tatousi metoya osi semakavi titoulesi paila atugwali matausina si kuluta tauwau bigibukwaisi lula. Baisa bivigaki kasi mipuki e bivituloki kidamwa yeigu wala Guyau.
26 Deixei que se tornassem impuros , trazendo as suas próprias ofertas; deixei que matassem os seus filhos mais velhos, oferecendo-os em sacrifício . Isso aconteceu para que ficassem cheios de medo e para mostrar que eu sou o Senhor .
27 “Mapaila yoku tau, kuluki mina Isireli avaka yeigu Guyau Yaubada lalivala baisa matausina. Baisa kadatala keda tuvaila tubusia eibigigagaigusi metoya osi kowolova.
27 — Por isso, homem mortal, conte aos israelitas o que eu, o Senhor Deus, estou dizendo a eles. Os pais deles também me insultaram de outro modo com a sua infidelidade:
28 Yeigu lamai matausina ovalu mapilana lakatotila basaiki matausina. Avai tuta igisaisi koya kasi kwewonaku deli kai saina semitamata, matausina igabusi lula baisa makwaisina koya deli makaisina kai. Matausina iyogibuluwaigusi metoya lula baisa leigabwaisi deli waini leimaiyaisi paila si semakavi.
28 quando eu os trouxe para a terra que havia jurado dar-lhes, eles viram os montes altos e as árvores que dão sombra e ofereceram sacrifícios em todos eles. Eles me fizeram ficar irado por causa dos sacrifícios que queimaram e das ofertas de bebidas que trouxeram.
29 E akatupoi matausina kawagu, ‘Avai kabosisu makwaisina walakaiwa lokulilokaiasi ke?’ Mauula omitibogwa leima lagaila makatuposina leididokaisi yagasi ‘Kabosisu Walakaiwa’.
29 Eu perguntei: “Que são esses lugares altos aonde vocês vão?” Por isso, desde aquele tempo eles têm sido chamados de “lugares altos”.
30 E baisa tuta kuluki mina Isireli avaka yeigu Guyau Yaubada lalilivala kawagu, ‘Avaka uula bukuyomitulaisi mitugaga makwaisina wala tubumia leiuvagaisi e bukutemmalaisi wala minasina si tokolu ke?
30 Agora, diga aos israelitas o que estou dizendo. Por que é que vocês precisam cometer os mesmos pecados que os seus antepassados cometeram? Por que têm de correr atrás dos ídolos deles?
31 Makawala goli leima lagaila yokomi kusisakaisi bobwailila makwaisina wala e kuyogwalaimi titoulemi metoya tokolu minasina wala, paila litumia kugibukwaisi lula baisa minasina. E yokomi mina Isireli kukwaliaisi wala kummakaiagusi kukwatupoisi avaka nanogu kadai? Ka, ulo biga baisa biga mokwita, paila yeigu Guyau Yaubada, yeigu goli Yaubada Tomomova. Yeigu gala batugwalaimi bukunigadaigusi avai vavagi.
31 Até hoje, vocês apresentam as mesmas ofertas e se tornam impuros por causa dos mesmos ídolos, queimando vivos os seus filhos, como sacrifício. E aí vocês, israelitas, ainda vêm me perguntar o que eu quero. Juro pela minha vida, diz o Senhor Deus, que não deixarei que vocês me perguntem nada.
32 Yokomi bogwa kuvitobwaisi ninami mwada bukuvigakaimi makawala boda ituwoli ituwoli, makawala tomota matausina eisisuaisi ituwoli valu e ititaimamilasi baisa kai deli dakuna. Mitaga yokomi gala wala avai tuta bukuvagaisi makawala.’
32 Vocês já resolveram que querem ser como as outras nações, como aquela gente que mora em outros países e adora árvores e pedras. Mas isso nunca acontecerá.
33 “Ulo biga baisa biga mokwita, paila yeigu Guyau Yaubada, mayeigula Yaubada Tomomova. Lakatululuwaiyaimi metoya ogu gibuluwa yeigu baguyoiyaimi metoya ogu peuligaga.
33 — Juro pela minha vida, diz o Senhor Deus, que governarei vocês com mão forte, com todo o meu poder e a minha ira .
34 Yeigu bayomitali ulo peula deli ulo gibuluwa baisa yokomi avai tuta bakougugulaimi e bakaimilivauwaimi metoya valu mapilasina komwaidona lokubutugeyaisi lokulosi.
34 Mostrarei a vocês o meu poder e a minha ira quando eu os ajuntar e trouxer de volta de todos os países por onde foram espalhados.
35 Yeigu bamaiyaimi oviloupakala oluwalaisi boda ituwoli ituwoli, e baisa goli matagu mitami bakamogaimi.
35 Eu os levarei ao “Deserto das Nações” e ali os julgarei cara a cara.
36 Baisa tuta bakamogaimi makawala wala lakamogi tubumia omitibogwa Sinai oviloupakala.” Guyau bogwa leilivala.
36 Eu os condenarei agora como condenei os seus antepassados no deserto do Sinai! — diz o Senhor Deus.
37 “Yeigu bakaraiwogaimi peula e bavigakaimi bukukwabikuwolaisi ulo kabutu.
37 — Eu os dominarei com firmeza e farei com que obedeçam à minha aliança .
38 Yeigu bakogali matausina availa availa tokowolova deli mina mitugaga matausina deli lokusigolaisi. Yeigu bakogali matausina metoya ovalu mapilasina tuta baisa leisisuaisi, e gala wala batugwali bikaimilavausi mapilasina viluwela Isireli. E oluvi bukunikolaigusi yeigu goli Guyau.”
38 Tirarei do meio de vocês os que são rebeldes e pecadores. Eu os tirarei das terras onde agora estão vivendo, porém não os deixarei voltar à terra de Israel. Então eles ficarão sabendo que eu sou o Senhor .
39 E Guyau Yaubada ilivala kawala, “Ka baisa tuta komwaidomi mina Isireli, kuvagaisi wala avaka ititaki ninami titoulemi! Kuwaisi wala kuwotitalaisi minasina mi tokolu! Mitaga bogwa lalukwebogwaimi avai tuta wala bukuvigimkulovaisi avaka ninami oluvi yokomi bukukwabikuwolaigusi e gala tuvaila bukuyopigigataisi yagagu igibumaboma metoya mi semakavi baisa minasina mi tokolu.
39 O Senhor Deus diz: — E agora todos vocês, israelitas, continuem a adorar os seus ídolos! Mas aviso que mais tarde terão de me obedecer e nunca mais desonrarão o meu nome, apresentando ofertas aos seus ídolos.
40 E olumoulela valu makwaina odabala ulo koya kwebumaboma, makwaina Isireli koyala kwewonaku yokomi komwaidomi tomotala Isireli bukutapwarorusi baisa yeigu. E yeigu bimwamwasila nanogu baisa yokomi e ulo nakusi yokomi bukumiakaigusi mi lula, mi semakavi kwematabwaila, deli mi bobwailila kwebumaboma.
40 Lá na terra de Israel, no meu monte santo , no monte alto de Israel, todos vocês, povo de Israel, me adorarão. Ficarei contente com vocês e esperarei que me tragam os seus sacrifícios, as suas melhores ofertas e os seus presentes santos.
41 Avai tuta bavisunupuloiyaimi metoya mapilasina valu ambaisa yeigu bogwa labutugigaiyaimi lokubutugeyaisi lokulosi e bavayoulimi bamayaimi gulotala, yeigu bakabwaili mi lula kwegibugabu, e boda ituwoli ituwoli binikolaisi yeigu tobumaboma.
41 Eu farei com que voltem dos países onde estão espalhados, e os ajuntarei, e então aceitarei os sacrifícios que vocês queimam. E assim mostrarei às outras nações que eu sou santo.
42 Avai tuta bakaimilivauwaimi bamaiyaimi mapilana Isireli, e valu mapilana bogwa lakatotila basaiki tubumia omitibogwa, e bukunikolaisi yeigu goli Guyau.
42 Quando eu os trouxer de volta a Israel, à terra que prometi dar aos seus antepassados, vocês ficarão sabendo que eu sou o Senhor .
43 Oluvi bukuluwaisi komwaidona vavagi saina kabommosila lokuuvagaisi deli ammakawala lokuyogwalaimi titoulemi. E bogwa bukuvigakaimi titoulemi kabokakayuwa paila uula mitugaga komwaidona bogwa lokuvagaisi.
43 Então vocês lembrarão de todas as coisas vergonhosas que fizeram e de como se tornaram impuros . Ficarão com nojo de vocês mesmos, por causa de todas as coisas más que fizeram.
44 Avai tuta bavitakaula bakoli agu taimamaila, yokomi mina Isireli bukunikolaisi yeigu Guyau, paila uula gala amipukwaimi makawala avaka bibodi mapula mi kidakeda doudoga deli mi sula gagawokuva.” Guyau Yaubada bogwa eilivala.
44 Vocês, israelitas, ficarão sabendo que eu sou o Senhor , pois não os trato como merecem por causa das suas ações más e perversas; mas o que faço é para proteger a minha honra. Eu, o Senhor Deus, falei.
45 E Guyau ilukwaigu kawala,
45 O Senhor me disse o seguinte:
46 “Mwa yoku tau, kulavi matam bila opilibolimila. Kukwabau m biga bila opilibolimila e kuvitoubobuta bila oulakala opilibolimila.
46 — Homem mortal , olhe para o Sul . Fale contra o Sul e profetize contra a floresta do Sul.
47 Kuluki makwaina ulaka opilibolimila bilagi avaka Guyau Yaubada eililivala, kawala, ‘Ka, kugisi yeigu bogwa bavakati kovatala kova, e makovana bigibuwoli komwaidona olumoulem kaigigeyata deli kaiminumenu. Gala avai vavagi ibodi bikimati makovana. Makovana bikata bivitouula opilibolimila bila opiliyavata e tomota komwaidona bilumkolaisi tigininila makovana.
47 Diga a essa floresta que escute, pois o Senhor Deus está dizendo o seguinte: “Vejam! Estou acendendo um fogo que destruirá todas as árvores secas e todas as árvores verdes daí! Nada poderá apagar as chamas; elas se espalharão do Sul ao Norte e queimarão todos os rostos.
48 E komwaidosi wala bigisaisi yeigu Guyau lavakata makovana e gala wala availa ibodi bikimati.’”
48 Todos verão que fui eu, o Senhor , que acendi esse fogo, fogo que ninguém pode apagar.”
49 Mitaga yeigu akawakaula kawagu, “Guyau Yaubada gala bukukwaraiwogi bavagi makawala! Ka, tomota komwaidona itakulukulusi mwada tuta komwaidona yeigu abigatona wa bigavisaiki wala.”
49 Eu respondi: — Ó
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Ezequiel 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.