Atos 7
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs VC
1 E Tolula Toveka ikatupoi Sitibeni, kawala, “Ki, bogwa mokwitala makawala baisa?”
1 Perguntou-lhe então o sumo sacerdote: É realmente assim?
2 E Sitibeni ikawota, kawala, “Budagwa deli tumagwa, kulagaisi ulo biga. Yaubada saina Towalakaiwa sainela iyoumatila baisa omatala tubudaisi Eberaam tutala mesisiki Mesopotemia, igau gala bigala bila Erana.
2 Respondeu ele: Irmãos e pais, escutai. O Deus da glória apareceu a nosso pai Abraão, quando estava na Mesopotâmia, antes de ir morar em Harã.
3 Iluki matauna, kawala, ‘Kusilavi veyamwa deli m valu e kula tuwoli valu igau bavitulokaim.’
3 E disse-lhe: Sai de teu país e de tua parentela, e vai para a terra que eu te mostrar {Gn 12,1}.
4 Mapaila isilavi la valu viloutoula, e ikoluluvi ila imila valu Erana. Oluvi Eberaam tamala ikaliga baisa. E Yaubada iwonani matauna bisilavi mapilana Erana e bigala bima ambaisa yokomi mokusisikaisi tuta baisa.
4 Ele saiu da terra dos caldeus, e foi habitar em Harã. Dali, depois que lhe faleceu o pai, Deus o fez passar para esta terra, em que vós agora habitais.
5 Tuta matutona Yaubada gala isaiki Eberaam kubilatala paila la viloutoula, gala iboda katupotala baleku goli; mitaga Yaubada ikatotila baisa matauna igau tuta oluvi biyosi la kwabila, kidamwa biyosivigasi la vavagi e oluvi tubula kasi bigukeya. Baisa katotila makwaina Yaubada eivagi tutala Eberaam gala isim litula.
5 Não lhe deu nela propriedade alguma, nem sequer um palmo de terra, mas prometeu dar-lha em posse, e depois dele à sua posteridade, quando ainda não tinha filho algum.
6 Baisa avaka Yaubada leiluki matauna, kawala, ‘Yoku tubumwa igau bitogilagalasi baisa valu tuwoli, matausina igau ambaisa biulasi deli bibodaisi si kaisisu saina gaga paila kwelakatuvasi taitu.
6 Eis como falou Deus: Tua descendência habitará em terra estranha e será reduzida à escravidão e maltratada pelo espaço de quatrocentos anos.
7 E mitaga si tokwaraiwaga matausina igau bayakali, oluvi bisilavaisi valu mapilana e bitemmalaigusi baisa mapilana valu.’
7 Mas eu julgarei a nação que os dominar - diz o Senhor -, e eles sairão e me prestarão culto neste lugar {Gn 15,13s.; Ex 3,12}.
8 E oluvi Yaubada isaiki Eberaam kabutuvatusi Bobu baisa makawala kabutubogwa kasi kaivatusi. E mapaila Eberaam iuni Aisake, e kwailima kwaitolula yam ibobu matauna; Aisake ibobu latula Yekobe, oluvi Yekobe ibobu matausina litula tailuwotala taiyu tadokaisi Tobubogwa, baisa yakidasi mina Isireli daledasi kala vitouula.
8 E deu-lhe a aliança da circuncisão. Assim, Abraão teve um filho, Isaac, e, passados oito dias, o circuncidou; e Isaac, a Jacó; e Jacó, os doze patriarcas.
9 “E matausina Tobubogwa ipogaisi Yosepa igimolaisi matauna, kidamwa tomota bivigakaisi ula bilauwaisi mapilana Itipita. Mitaga Yaubada isisu deli matauna,
9 Os patriarcas, invejosos de José, venderam-no para o Egito. Mas Deus estava com ele.
10 e ikoli komwaidona makwaisina pakula. E tutala Yosepa itotu omatala mina Itipita si guyau, Yaubada isaiki Yosepa mwamwasila migila deli kabitam. E guyau matauna ivigaki Yosepa kasi tokwaraiwaga viloumwaidona valu deli komwaidosi guyau la ula.
10 Livrou-o de todas as suas tribulações e deu-lhe graça e sabedoria diante do faraó, rei do Egito, que o fez governador do Egito e chefe de sua casa.
11 Oluvi molusaula itokaia viloumwaidona Itipita deli Kenani, baisa uula saina kasi mmayuyu ilumkolaisi. Tubudoiasi gala gagabila bibanaisi sitana kaula.
11 Sobreveio depois uma fome a todo o Egito e Canaã. Grande era a tribulação, e os nossos pais não achavam o que comer.
12 Mapaila tutala Yekobe ilagi mwada kaula eisisu mapilana Itipita, iwitali tubudoiasi liloutala eilosi baisa.
12 Mas quando Jacó soube que havia trigo no Egito, enviou pela primeira vez os nossos pais para lá.
13 E igau lilouyuwela leimaisi e Yosepa iyoumatila titoulela baisa tuwʹala paila bivitusaisi matauna, deli ikavitusi veyala baisa mina Itipita si guyau.
13 Na segunda, foi José reconhecido por seus irmãos, e foi descoberta ao faraó a sua origem.
14 E mapaila Yosepa ikilavi kaikivi baisa tamala Yekobe, kidamwa bilukwaisi matauna deli dalela komwaidona bikoluluvisi bigalasi bimaisi mapilana Itipita; baisa makawala kasi bawa komwaidosi iboda tailuwolima tailuwoyu tailima tomota.
14 Enviando mensageiros, José mandou vir seu pai Jacó com toda a sua família, que constava de setenta e cinco pessoas.
15 Oluvi Yekobe deli dalela ikoluluvisi ibusisi Itipita. E igau oluvi komwaidosi matausina ikaligasi baisa.
15 Jacó desceu ao Egito e morreu ali, como também nossos pais.
16 E uwosi ilauwaisi Sekem, baisa ibakwaisi wa laka makwaina Eberaam eimapu baisa dalela Emori wa mani.
16 Seus corpos foram trasladados para Siquém, e foram postos no sepulcro que Abraão tinha comprado, a peso de dinheiro, dos filhos de Hemor, de Siquém.
17 “E tuta bogwa leima katitaikina tuta matutona Yaubada bivagi avaka eikatotila baisa Eberaam. E kasi bawa da tomotasi mapilana Itipita bogwa eidalasi saina budoveka.
17 Aproximava-se o tempo em que devia realizar-se a promessa que Deus havia jurado a Abraão. O povo cresceu e se multiplicou no Egito
18 Okala vigimkovila tuwoli guyau ivitouula bikaraiwaga Itipita, matauna gala iluluwai Yosepa avaka eiuvagi.
18 até que se levantou outro rei no Egito, o qual nada sabia de José.
19 Matauna ikoluwoli deli iyomiyuyu baisa tubudoiasi iiyabi matausina biligaiwaisi litusia pwapwawa metoyasi osi bwala mwada magudisina bikaligasi.
19 Este rei, usando de astúcia contra a nossa raça, maltratou nossos pais e obrigou-os a enjeitar seus filhos para privá-los da vida.
20 E tuta makwaina Mosese eikaloubusi, saina gudiminabwaita magudina. E isisiaisi matauna osi bwala paila natolu tubukona.
20 Por este mesmo tempo, nasceu Moisés. Era belo aos olhos de Deus e por três meses foi criado na casa paterna.
21 E tutala iligaiwaisi matauna metoya osi bwala e minana guyau latula vivila ikau Mosese ilau ivigaki makawala latula tatoula.
21 Depois, quando foi exposto, a filha do faraó o recolheu e o criou como seu próprio filho.
22 Ivitulokaisi matauna komwaidona si kabitam mina Itipita e matauna saina ipeula metoya ola biga deli ola youdila.
22 Moisés foi instruído em todas as ciências dos egípcios e tornou-se forte em palavras e obras.
23 “E tutala Mosese kala taitu ibodi kweluwovasi, matauna magila bivakawoli sala mina Isireli.
23 Quando completou 40 anos, veio-lhe à mente visitar seus irmãos, os filhos de Israel.
24 E matauna igigisi taitala matausina guma Itipita bogwa biyogagi sola guma Isireli; mapaila Mosese ila ipilasi ikau lugwala ikatumati guma Itipita.
24 Viu que um deles era maltratado; tomou-lhe a defesa e vingou o que padecia a injúria, matando o egípcio.
25 Mosese idoki la tomota bogwa bikatetasi kidamwa Yaubada bogwa einagi paila bikoli matausina; mitaga matausina gala ikikatetasi.
25 Ele esperava que os seus irmãos compreendessem que Deus se servia de sua mão para livrá-los. Mas não o entenderam.
26 E iga eiyam eigisi taiyu mina Isireli iiyowaisi, e matauna ivigikoni mwada bibuyoyu matausina, kawala, ‘Tauwau, kulegasi, yokomi som kalom, avaka paila kuyogagaimi kamitaiyu?’
26 No dia seguinte, dois dentre eles brigavam, e ele procurou reconciliá-los: Amigos, disse ele, sois irmãos, por que vos maltratais um ao outro?
27 Mitaga matauna eiwaiya sola ileitupi Mosese ikatupoi, kawala, ‘Mwa! Availa eivigakaim bukuguyau deli bukutokwaraiwaga baisa yakamaisi?
27 Mas o que maltratava seu compatriota o repeliu: Quem te constituiu chefe ou juiz sobre nós?
28 Kaina magim mwada bukukwatumataigu, makawala lova lokukwatumati matauna guma Itipita, ke?’
28 Porventura queres tu matar-me, como ontem mataste o egípcio?
29 E tutala Mosese ilagi baisa e nani isilavi Itipita e igala ila mapilana Midiani. E baisa ovalu makwaina ivai e ibani litula taiyu.
29 A estas palavras, Moisés fugiu. E esteve como estrangeiro na terra de Madiã, onde teve dois filhos.
30 “E bogwa leiwokuva kweluwovasi taitu, e anelosi iyoumatila baisa Mosese olawodila wa kai ilululu kova, katitaikina Koya Sinai.
30 Passados quarenta anos, apareceu-lhe no deserto do monte Sinai um anjo, na chama duma sarça ardente.
31 Mosese bogwa itutu wowola avaka leigisi e ilokaia katitaikina mwada bigisimlili. Mitaga ilagi kaigala Guyau,
31 Moisés, admirado de uma tal visão, aproximou-se para a examinar. E a voz do Senhor lhe falou:
32 kawala, ‘Yeigu tubumwa si Yaubada, Eberaam la Yaubada, Aisake la Yaubada e Yekobe la Yaubada.’ E Mosese itatatuva deli kala kokola gala sitana ituvaluwa bigisi.
32 Eu sou o Deus de teus pais, o Deus de Abraão, de Isaac, de Jacó. Moisés, atemorizado, não ousava levantar os olhos.
33 E Guyau iluki matauna, kawala, ‘Baisa lokutitoki mwaininiga goli. Taga kupeili. Kuvilili katubukolela kaikem.
33 O Senhor lhe disse: Tira o teu calçado, porque o lugar onde estás é uma terra santa.
34 Bogwa lagisimlili kasi mmayuyu uli tomota mapilana Itipita. Bogwa lalagi si kayagigila, e bogwa labusi lama kidamwa bakoli matausina. E mapaila bawitalaim bukula mapilana Itipita.’
34 Considerei a aflição do meu povo no Egito, ouvi os seus gemidos e desci para livrá-los. Vem, pois, agora e eu te enviarei ao Egito.
35 “Baisa matauwena Mosese mina Isireli bogwa eikoulovaisi. Paila ikatupoiyaisi matauna, kawasi, ‘Ki, availa ivigakaim bukuguyau deli bukutokwaraiwaga baisa yakamaisi?’ Mitaga Yaubada titoulela leiwitali matauwena biguyau deli bitokwala. E matauna anelosi eiyoulapula baisa Mosese metoya makaina kai ilululu, matauwena eipilasi Mosese.
35 Este Moisés que desprezaram, dizendo: Quem te constituiu chefe ou juiz?, a este Deus enviou como chefe e libertador pela mão do anjo que lhe apareceu na sarça.
36 E mapaila ikugwai matausina la tomota tutala eisilavaisi Itipita. Deli iuvagi vavagi siligaga deli kaboyowalula mapilana Itipita deli oBolita Pilabweyani deli oviloupakala, paila kweluwovasi taitu.
36 Ele os fez sair do Egito, operando prodígios e milagres na terra do Egito, no mar Vermelho e no deserto, por espaço de quarenta anos.
37 E baisa matauwena Mosese iluki mina Isireli, kawala, ‘Yaubada igau biwitali taitala tovitoubobuta biwokaiami, taitala guma Yudia goli, makawala eiwitalaigu.’
37 Foi este Moisés que disse aos filhos de Israel: Deus vos suscitará dentre os vossos irmãos um profeta como eu.
38 E matauna Mosese goli deli mina Isireli isigugulasi oviloupakala. Matauna isisu baisa deli tubudoiasi, e Mosese kasitaiyu anelosi ililivalasi makwaina Koya Sinai; matauna bogwa eikau Yaubada la biga kwaimomova igau bipati baisa yakidasi.
38 Este é o que esteve entre o povo congregado no deserto, e com o anjo que lhe falara no monte Sinai, e com os nossos pais; que recebeu palavras de vida para no-las transmitir.
39 “E mitaga tubudoiasi gala magisi bikabikuwolaisi matauna. Ikoulovaisi, magisi goli mwada bikaimilavausi mapilana Itipita.
39 Nossos pais não lhe quiseram obedecer, mas o repeliram. Em seus corações voltaram-se para o Egito,
40 Mapaila matausina ilukwaisi Eroni kawasi ‘Mwa! Kububuli mimilisi tokolu paila da yaubadasi, paila bivakadaidasi. Paila gala tanikolaisi avaka eikaloubusi baisa matauna Mosese leimaiyaidasi metoya mapilana Itipita.’
40 dizendo a Aarão: Faze-nos deuses, que vão diante de nós, porque quanto a este Moisés, que nos tirou da terra do Egito, não sabemos o que foi feito dele.
41 E oluvi matausina ivagaisi tokolu ibubulaisi natala bulumakau namaigwadi imaiyaisi igabwaisi lula omatala minana, deli ivagaisi pakala deli si mwasawa paila avaka eibubulokaisi oyumasi.
41 Fizeram, naqueles dias, um bezerro de ouro e ofereceram um sacrifício ao ídolo, e se alegravam diante da obra das suas mãos.
42 Mitaga Yaubada itotubuloki matausina, deli ikasali matausina bitaimamilasi baisa labuma utuyamla, baisa makawala kala ginigini isisu osi buki tovitoubobuta:
42 Mas Deus afastou-se e os abandonou ao culto dos astros do céu, como está escrito no livro dos profetas: Porventura, casa de Israel, vós me oferecestes vítimas e sacrifícios por quarenta anos no deserto?
43 Ka, lokukeulasi la buliyoyova yaubada Moleki,
43 Aceitastes a tenda de Moloc e a estrela do vosso deus Renfão, figuras que vós fizestes para adorá-las! Assim eu vos deportarei para além da Babilônia {Am 5,25ss.}.
44 “Kwaitala buliyoyova eitotu baisa tubudoiasi oviloupakala, e makwaina bwala ikibuboti Yaubada la kaisisu. Baisa bogwa leivagaisi makawala Yaubada leiluki Mosese bivagaisi, kidamwa bikaliaisi makawala bogwa leigisi kaikobula.
44 A Arca da Aliança esteve com os nossos pais no deserto, como Deus ordenou a Moisés que a fizesse conforme o modelo que tinha visto.
45 Oluvi tubudoiasi isakaisi litusia makwaina bwala; ibubulokaisi Yosuwa, e Yaubada ibutugigai tomotala mapilana valu omitasi mina Isireli. E mapaila ikokeulasi makwaina bwala e isuvisi iyoulisi mapilana si valu. E buliyoyova makwaina itogaga baisa igau ola tuta Debida.
45 Recebendo-a nossos pais, levaram-na sob a direção de Josué às terras dos pagãos, que Deus expulsou da presença de nossos pais. E ali ficou até o tempo de Davi.
46 E matauna Debida iyomwasali Yaubada, e inigadi mwada bitagwala bikaliai bwala paila matauna la Yaubada Yekobe.
46 Este encontrou graça diante de Deus e pediu que pudesse achar uma morada para o Deus de Jacó.
47 Mitaga Solomoni goli leikaliai bwala makwaina.
47 Salomão foi quem lhe edificou a casa.
48 “E mitaga Yaubada saina Towalakaiwa sainela gala ibodi bisiki bwala makwaisina tomota leikaliaiisi; makawala tovitoubobuta leikaibiga, kawala,
48 O Altíssimo, porém, não habita em casas construídas por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 ‘Guyau eikaibiga. Labuma baisa ulo takaikaia,
49 O céu é o meu trono, e a terra o escabelo dos meus pés. Que casa me edificareis vós?, diz o Senhor. Qual é o lugar do meu repouso?
50 Paila yeigu titoulegu abubuli komwaidona vavagi makwaisina, kadai?’
50 Acaso não foi minha mão que fez tudo isto {Is 66,1s.}?
51 “Mina dubakasala yokomi! Mokwita wala eitaboda ninami, eituli taigami baisa Yaubada ola biga. Yokomi makawala tubumia lokupataisi, deli tuta komwaidona kusisilibodaisi Baloma Tobumaboma.
51 Homens de dura cerviz, e de corações e ouvidos incircuncisos! Vós sempre resistis ao Espírito Santo. Como procederam os vossos pais, assim procedeis vós também!
52 Ki, baisa gala tubumia iyogagaisi taivilesi tovitoubobuta? Wa! Matausina goli ikatumataisi komwaidosi Yaubada kala tosola, matausinaga omitibogwa ikamitulaisi igau bima taitala Yaubada la towotetila toduwosisia. E baisa tuta yokomi lokukwasalaisi deli lokukwatumataisi matauna.
52 A qual dos profetas não perseguiram os vossos pais? Mataram os que prediziam a vinda do Justo, do qual vós agora tendes sido traidores e homicidas.
53 E yokomi bogwa lokubodaisi makwaina Yaubada la karaiwaga, baisa anelosi leisakaimi, taga yokomi gala kukwabikuwolaisi makwaina!”
53 Vós que recebestes a lei pelo ministério dos anjos e não a guardastes...
54 E makawala Togugula kala boda bogwa leilagaisi Sitibeni, saina igidumleiyasi, ikaitawaisi kudusi deli si kadilakia toyo si gibuluwa baisa matauna.
54 Ao ouvir tais palavras, esbravejaram de raiva e rangiam os dentes contra ele.
55 Mitaga Baloma Tobumaboma ivakasau Sitibeni, e ikounakaila labuma, bogwa leigisi Yaubada kala kalugologusa, deli Yesu itotu baisa Yaubada ola kakata.
55 Mas, cheio do Espírito Santo, Estêvão fitou o céu e viu a glória de Deus e Jesus de pé à direita de Deus:
56 E ikawota, kawala, “Ka! Kugisaisi, agigisi labuma eikapogega e Latula Tomota eitotu baisa Yaubada ola kakata.”
56 Eis que vejo, disse ele, os céus abertos e o Filho do Homem, de pé, à direita de Deus.
57 E matausina isakaisi tuwa, ikibodaisi taigasi. Oluvi komwaidosi isakaulasi gulitinidesi ilokaiasi matauna.
57 Levantaram então um grande clamor, taparam os ouvidos e todos juntos se atiraram furiosos contra ele.
58 E iyosisi ilavaisi matauna ila oyosewala valu e ikabidikunaisi matauna. E matausina tokabidakuna isailisi kasi kwama iiyamata matauwena totubovau yagala Saulo.
58 Lançaram-no fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. As testemunhas depuseram os seus mantos aos pés de um moço chamado Saulo.
59 E matausina ipwaipuyasi kabidakuna baisa Sitibeni, e matauna idou baisa Guyau, kawala, “E Guyau Yesu, kukwau ulo baloma!”
59 E apedrejavam Estêvão, que orava e dizia: Senhor Jesus, recebe o meu espírito.
60 E matauna ikululu idou kaigala kaigaveka, kawala, “Guyau! Taga kululuwai makwaina mitugaga mwada kasi pakula matausina!” Ilivala makawala e ikaliga.
60 Posto de joelhos, exclamou em alta voz: Senhor, não lhes leves em conta este pecado... A estas palavras, expirou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.