2 Samuel 19
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs NVT
1 E Yowabi ilagi mwada guyau Debida eiuvalam deli eikavinavina paila Abisalom.
1 Logo chegou a Joabe a notícia de que o rei chorava e lamentava a morte de Absalão.
2 E mapaila kala mwasawa tomgwaga ikivili eila ninamwau baisa komwaidosi Debida la tokwabilia wa yam makwaina, paila bogwa eilagaisi guyau eiuvalam paila latula.
2 Quando o povo soube da grande tristeza do rei pela morte de seu filho, a alegria da vitória daquele dia se transformou em profundo pesar.
3 E matausina ikaimilavausi ovalu gala mogega, makawala tokwabilia matausina deli kasi mmosila avai tuta eisakaulasi metoya okabilia.
3 Os soldados entraram na cidade sem chamar a atenção, como se estivessem envergonhados e houvessem fugido da batalha.
4 E guyau ikapoli migila e ivalam peula deli ikavinavina kawala, “O latugu! Latugu Abisalom! Abisalom latugu!”
4 O rei cobriu o rosto com as mãos e continuou a chorar: “Ah, meu filho Absalão! Ah, Absalão, meu filho, meu filho!”.
5 E Yowabi ilokaia guyau ola bwala iluki matauna kawala, “Ka, lagaila bogwa lokuyomsili m tokwabilia, matausina goli eikolaisi m momova deli si momova litumwa tauwau deli vivila, e m kukova deli goli minasina m ula lokuvigaki makawala m kukova.
5 Então Joabe foi até o quarto do rei e disse: “Hoje salvamos sua vida e a vida de seus filhos e filhas e de suas esposas e concubinas. E, no entanto, o senhor age desse modo e nos faz sentir envergonhados.
6 Yoku kutavilevi matausina eiyebwailimsi e kupilasiga matausina eivigakaimsi tokukolosi yoku! E yoku lokuyomitali nanom mwada m kumatoula deli m tokwabilia gala wala dimlesi baisa yoku. E ulo gigisa makawala yoku bukumwasawa kidamwa Abisalom bisisu tomomova lagaila e komwaidomasiga bakakaligasi wala.
6 Parece amar os que o odeiam e odiar os que o amam. Hoje deixou claro que todos os seus comandantes e soldados não significam nada para o senhor. Pelo visto, se Absalão tivesse sobrevivido e todos nós tivéssemos morrido, o senhor estaria satisfeito.
7 Mapaila kula kukwatigam luposi m tokwabilia. Ka, akatotila omatala Guyau - kidamwa gala bukuvagi makawala, e nabwaia kaukwau gala wala taitala matausina bisikailimsi. Kaina goli lokubodi bidubadu kabosilagi om tuta tomomova, mitaga makwaiwena kabosilagi bikalisau makwaisina.”
7 Agora saia e vá parabenizar seus soldados, pois juro pelo S enhor que, se o rei não for, nem um só deles permanecerá aqui esta noite. Isso seria pior que todo o mal que já lhe aconteceu na vida”.
8 E oluvi guyau itokaia ila isili okalapisilela valu. La tokwabilia ilagaisi matauna eisisu baisa, e komwaidosi ilokaiasi isiulaisi isipataisi matauna.
8 Assim, o rei saiu e se sentou à entrada da cidade, e quando se espalhou a notícia de que o rei estava ali, todos foram vê-lo. Enquanto isso, os israelitas haviam fugido para suas casas,
9 E viloumwaidona valu ivitouulasi ikominimanisi baisa taitala taitala, kawasi, “Guyau Debida ikatumovaidasi metoya kada tilaulasi. Ikolaidasi metoya mina Pilisitia, mitaga tuta baisa bogwa eisakaula metoya Abisalom e isilavi vilouveka.
9 e em todas as tribos de Israel houve muita discussão. O povo dizia: “O rei nos livrou de nossos inimigos e nos libertou dos filisteus, mas teve de fugir por causa de Absalão.
10 Leitabulamaisi matauna Abisalom paila da guyausi, mitaga matauna bogwa eikatumataisi okabilia. Avaka paila gala availa bivigikoni bikaimilivau guyau Debida?”
10 Agora Absalão, a quem ungimos para reinar sobre nós, está morto. Não devemos demorar para trazer o rei Davi de volta!”.
11 E guyau Debida ilagi bulogala avaka mina Isireli eililivalaisi. Mapaila iwitali tolula Sadoki sola Abiata bisalaisi guyau la biga baisa tokugwa, e bilivalasi, kawasi, “Guyau eikaibiga, ‘Avaka paila yokomi bukuvabodasinim bukupilasaigusi bukukwaimilivauwaigusi ogu ligisa?
11 Então Davi enviou uma mensagem aos sacerdotes Zadoque e Abiatar: “Perguntem às autoridades de Judá: ‘Por que vocês demoram tanto para receber o rei de volta? Até eu já sei que todo o Israel deseja a minha volta.
12 Yokomi goli veyagwa, dalegu tatougu yokomi. Avaka paila yokomi bukuvabodasinim paila bukukwaimilivauwaigusi?? ??
12 Vocês são meus parentes, minha própria tribo, meu povo e minha raça! Então por que são os últimos a receber o rei de volta?’”.
13 E Debida tuvaila iluki kasitaiyu matausina bisalaisi la biga baisa Amasa, e bilivalasi, “Guyau kawala, ‘Mwa! Yoku vaiyogula. Ka, metoya tuta baisa bavigakaim yoku bukukwaraiwogi tokwabilia komwaidona paila bukukwaimapu Yowabi. Ibodi Guyau bikatumataigu kidamwa gala bavagi baisa!’”
13 E Davi pediu que dissessem a Amasa: “Você é meu parente, meu povo e minha raça. Que Deus me castigue severamente se, de hoje em diante, você não se tornar comandante de meu exército em lugar de Joabe”.
14 E komwaidona tokwabilia mina Yuda itavili ninasi avaka Debida la biga, e iwitalaisi biga baisa matauna deli komwaidona la tosikwawa bikaimilavausi.
14 A mensagem de Davi convenceu todas as autoridades de Judá, e eles deram uma resposta unânime. Mandaram dizer ao rei: “Volte para nós e traga todos que estão com o senhor!”.
15 E guyau ikaimilavau e ibodi tokwabilia mina Yuda wa Waya Yoridani, availa availa matausina leimaisi Giligali paila bivakwabwaisi biluvipeilisi wa waya.
15 Então o rei começou a viagem de volta para Jerusalém. Quando chegou ao rio Jordão, o povo de Judá foi a Gilgal para encontrar-se com ele e acompanhá-lo até o outro lado do rio.
16 E tuta matutona wala matauna Simei guma Beniamina latula Gera matauna tolela Baurim ikalubeigoguna ila Waya Yoridani paila bibodi guyau Debida.
16 Simei, filho de Gera, de Baurim, na terra de Benjamim, atravessou com os homens de Judá para dar as boas-vindas ao rei Davi.
17 E matauna ilau deli lakatuluwotala tokwabilia metoya odalela Beniamina. E Siba, matauna Saulo dalela la touwata, tuvaila imaisi deli litula tailuwotala tailima deli tailuwoyu la towotetila, ilobogwasi Waya Yoridani e oluviga guyau leiwa.
17 Estavam com ele mil homens da tribo de Benjamim, incluindo Ziba, servo da casa de Saul, e os quinze filhos e vinte servos de Ziba. Desceram apressadamente ao Jordão para receber o rei.
18 Matausina iluvipeilisi waya paila bivakwabwaisi guyau la boda biluvipeilisi piliyuwela e deli bivagaisi wala avaka guyau magila.
18 Atravessaram o rio, para ajudar a família do rei a chegar à outra margem e para fazer o que ele lhes solicitasse. Quando o rei estava prestes a atravessar o rio, Simei, filho de Gera, curvou-se diante dele e suplicou:
19 E ikaibiga, kawala, “Mwa! Ulo guyau, akoma lopom, anigadaim bukulumwelavi ulo sula avaka bogwa lavagi, wa yam makwaiwena lokusilavi Yerusalem. Taga bukusisii m gibuluwa baisa yeigu, deli taga kuninamsi tuvaila paila baisa.
19 “Ó meu senhor, o rei, por favor, perdoe-me. Esqueça as coisas terríveis que seu servo disse quando o senhor saiu de Jerusalém.
20 Ka tomoya, bogwa anikoli lavagi sula, e baisa uula yeigu tomaibogwa metoya dala madilana opiliyavata. Ka guyau, lagaila lama kidamwa babodaim.”
20 Sei quanto pequei. Por isso vim aqui hoje, a primeira pessoa em todo o Israel a receber o meu senhor, o rei”.
21 E Abisai matauna Seruya latula ikawota kawala, “Ibodi wala Simei bitakatumataisi lagaila, paila uula eibuloti matauna Guyau Yaubada leinagi eiguyau.”
21 Então Abisai, filho de Zeruia, disse: “Simei deve ser morto, pois amaldiçoou o rei ungido do S enhor !”.
22 Mitaga Debida iluki Abisai sola tuwala Yowabi kawala, “Wo! Tauwau - ki, kudokaisi bukuvayouligusi ke? Kaina kudokaisi bukutilaulasi baisa yeigu yam lagaila ke? Ka, yeigu agumwaleta tuta baisa laguguyau baisa mina Isireli, e gala ibodi taitala guma Isireli bitakatumataisi yam lagaila.”
22 “Quem pediu a opinião de vocês, filhos de Zeruia?”, disse Davi. “Por que agem como se fossem meus inimigos? Hoje não é um dia de execuções, pois hoje voltei a ser rei em Israel!”
23 E Debida iluki Simei kawala, “Mwa! Ka, yeigu balukwaim, gala wala availa bikatumataim.”
23 Então, virando-se para Simei, Davi prometeu: “Sua vida será poupada”.
24 Oluvi Mepiboseti matauna Saulo tabula, imakaia bibodi guyau. E matauna kaikela gala iwini, kala gabula gala itabuboti e tuvaila kala kwama gala wala iwini metoya makwaina tuta guyau eisilavi Yerusalem e ila avai tuta wala ola kaimilavau metoya ola tomgwaga.
24 Mefibosete, neto de Saul, veio para encontrar-se com o rei. Desde que Davi havia saído de Jerusalém até o dia em que voltou em segurança, Mefibosete não tinha lavado os pés, nem feito a barba, nem lavado as roupas.
25 Avai tuta Mepiboseti iviloubusi metoya Yerusalem paila bibodi guyau, e guyau iluki matauna kawala, “Mwa, Mepiboseti! Yoku gala deli yeigu talosi. Avaka paila ke?”
25 Quando ele chegou a Jerusalém, o rei lhe perguntou: “Por que você não veio comigo, Mefibosete?”.
26 E matauna ivitakauloki kawala, “O guyau, bogwa lokunikoli yeigu togoria. Aluki ulo touwata bikatubiasi ulo ase ibodi basila e basisakaula deli yoku, mitaga matauna ikoulovi ulo biga.
26 Ele respondeu: “Ó meu senhor, o rei, meu servo Ziba me enganou. Pedi que ele selasse meu jumento para que eu pudesse acompanhar o rei, pois, como o senhor sabe, sou aleijado.
27 E guyau, eisipulokaim tuvaila paila yeigu, mitaga yoku makawala wala Yaubada la anelosi, mapaila kuvagi wala avaka kudoki bwaina.
27 Ele, no entanto, falou mal de mim e disse que eu havia me recusado a vir. Mas sei que meu senhor, o rei, é como um anjo de Deus. Portanto, faça o que lhe parecer melhor.
28 Mwa guyau! Komwaidona tamagu veyala ibodi wala bukukwatumati, mitaga yoku lokutugwalaigu tuta komwaidona lakamkwam om kwabokamkwam. E yeigu gala isim agu yeiwau banigada paila avaka tuvaila magigu metoya baisa yoku guyau.”
28 Meus parentes e eu só poderíamos esperar que o senhor mandasse nos matar. Contudo, o senhor me honrou ao permitir que eu comesse à sua mesa. Que mais eu poderia pedir?”.
29 E guyau ivitakauloki kawala, “Desi, taga kuyokakapisi. Yeigu bogwa laninamsi mwada yoku som Siba ibodi bukuvilaisi Saulo bigukeyala.”
29 “Não precisa continuar se explicando”, respondeu Davi. “Resolvi que você e Ziba dividirão sua terra igualmente entre si.”
30 E Mepiboseti ivitakauloki kawala, “Kuligaiwʹo, desi wala. Siba biyosi komwaidona. Wa guyau, kuligaiwa wala yakida yoku! Ka bogwa kukwaimilavau lokumakaiagu tomomova.”
30 “Dê tudo a ele”, disse Mefibosete. “Para mim, basta saber que meu senhor, o rei, voltou para casa em segurança.”
31 Basilai matauna tolela Giliadi tuvaila ima metoya Rogelim deli ilokaia guyau, e kasitaiyu iluvapelasi mapilana Waya Yoridani.
31 Barzilai, de Gileade, havia descido de Rogelim para acompanhar o rei na travessia do Jordão.
32 E Basilai bogwa eitomoya, kala taitu iboda kweluwolima kweluwotolu. Matauna saina bidubadu la guguwa, e leisaiki guyau kʹala matutona eisisu Maanaim.
32 Era bastante idoso — tinha 80 anos — e era muito rico. Foi ele quem providenciou alimento para o rei durante sua estada em Maanaim.
33 E guyau ikaibiga baisa matauna, kawala, “Kumakaiagu bitala Yerusalem baisa bitasisu.”
33 O rei disse a Barzilai: “Venha comigo para Jerusalém, e eu cuidarei de você”.
34 Mitaga Basilai ivitakauloki kawala, “Mwa! Ulo guyau, yeigu ulo tuta bogwa eikukupi. Avaka uula bitala Yerusalem?
34 Barzilai, porém, respondeu: “Sou idoso demais para ir com o rei a Jerusalém.
35 Yeigu agu taitu iboda kweluwolima kweluwotolu, e gala avai vavagi biyomwasalaigu tuvaila. Ka, gala wala sitana akamkoni kakamwenala avaka lakamkoma, lammom, e deli gala wala alilagi kaigasi tousiwosi. Ka, ulo guyau, yeigu bayomwauwaim wala.
35 Tenho 80 anos e não consigo mais apreciar coisa alguma. A comida e a bebida já não têm sabor, e já não consigo ouvir a voz dos cantores. Seria apenas um peso para meu senhor, o rei.
36 Yeigu gala wala ibodaigu bakau mapugu kwaiveka. E mapaila bitala wala Waya Yoridani opiliyuwela e baisa bitataloi.
36 Atravessar o Jordão com o rei é honra suficiente para mim!
37 E oluvi kaina bukutugwalaigu bakaimilavau ogu valu e baisa bakaliga katitaikinesi kasi laka veyagwa. E ka, guyau, mataunaga latugu Kimam. Matauna bukulau bukusisii, e bukuvigaki avaka kudoki bwaina paila matauna.”
37 Depois, permita que eu volte para morrer em minha cidade, onde meu pai e minha mãe foram sepultados. Mas aqui está seu servo, Quimã; permita que ele vá com meu senhor, o rei, e receba o que o senhor quiser lhe dar”.
38 E Guyau ivitakauloki kawala, “Bwaina wala, matauna bogwa balau, e bavigaki matauna avaka magim. E tuvaila, bogwa bavagi paila yoku avai vavagi bukunigada.”
38 “Está bem”, concordou o rei. “Quimã virá comigo, e eu o ajudarei da maneira como você achar melhor. E farei por você qualquer coisa que me pedir.”
39 E oluvi Debida deli komwaidosi la tokwabilia iluvapelasi Waya Yoridani. E guyau iviyuwoli Basilai e ibigibwaili matauna, e Basilai ikaimilavau ola valu.
39 Assim, todo o povo atravessou o Jordão com o rei. Depois que Davi abençoou Barzilai e o beijou, Barzilai voltou para casa.
40 Avai tuta guyau bogwa eiluvapela komwaidona tokwabilia mina Yuda deli mabila tokwabilia mina Isireli eibokulaisi matauna. E isaitaula ila mapilana Giligali e Kimam deli wala ilosi.
40 O rei atravessou para Gilgal, levando Quimã consigo. Todo o povo de Judá e metade do povo de Israel o acompanharam.
41 E oluvi komwaidosi mina Isireli ilokaiasi guyau e ilukwaisi matauna kawasi, “Mwa! Ma guyausi, avaka paila tuwamaiasi matausina mina Yuda idokaisi mwada matausina wala ikwani bilauwaimsi e bibokulaimsi deli litumwa e deli m tokwabilia avai tuta bukuluvipeilisi Waya Yoridani?”
41 Contudo, os homens de Israel vieram queixar-se ao rei: “Os homens de Judá se apropriaram do rei e não nos deram a honra de ajudar a levar o senhor, sua família e todos os seus acompanhantes até o outro lado do Jordão”.
42 Mina Yuda ivitakaulokaisi kawasi, “Lakavagaisi makawala paila guyau matauna taitala yakamaisi. Mapaila avaka paila bivigaki mi gibuluwa? Ka, matauna gala eititakuni kamasi kaina isakaimasi avai vavagi.”
42 Os homens de Judá argumentaram: “O rei é nosso parente próximo. Por que vocês estão irados? Não comemos à custa do rei nem recebemos favor especial algum!”.
43 E mina Isireli imapwaisi kawasi, “Kaina goli matauna taitala yokomi, mitaga yakamaisi kakalisauwaimi, paila yakamaisi ma dalasi dililuwotala yokomiga dilatala wala. Avaka paila kukwakululaimasi? Gala bukulumwelavaisi kidamwa yakamaisi lakalivalabogwasi mwada bakakaimilivauwaisi guyau!”
43 “Mas há dez tribos em Israel”, responderam os outros. “Portanto, temos dez vezes mais direito ao rei do que vocês. Que direito vocês têm de nos tratar com desprezo? Não fomos nós os primeiros a propor trazer nosso rei de volta?” A discussão continuou, e os homens de Judá falaram com ainda mais rispidez que os de Israel.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Samuel 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.