1 Samuel 17

Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Mina Pilisitia igugulasi mapilana Sokou oviluwela Yuda paila bikabiliasi. E isailisi kasi kabeikau makatupona yagala Epesi Damin oluwalaisi Sokou deli Aseka.
1 Mobilizaram os filisteus as suas tropas para a guerra e concentraram-se em Soco, em Judá. Acamparam entre Soco e Azeca, em Efes-Domim.
2 Saulo deli mina Isireli igugulasi ibudaisi kasi kabeikau oitayatilela mapilana Ela e baisa eikatubaiasasi paila biyowaisi deli mina Pilisitia.
2 Saul e os israelitas mobilizaram-se de seu lado e acamparam no vale do Terebinto, pondo-se em linha de combate contra os filisteus.
3 Pilatala dubakaila mina Pilisitia eitodadelisi, piliyuwela mina Isireli, e oluwalaisiga itayatila.
3 Estes estavam num lado da montanha e Israel na colina defronte; o vale os separava.
4 E taitala tau yagala Golaiati tolela Gata, e isunapula metoya okasi kabeikau mina Pilisitia paila biyokoli mina Isireli. E matauna kala woloula iboda uvatala tomwaidona.
4 Saiu do acampamento dos filisteus um campeão chamado Golias, de Get, cujo talhe era de seis côvados e um palmo.
5 E isisikam wowola vayoulela barasi wala, mokaila makawala luwotala yuwa peta (57 kg), deli kala kulupewa tuvaila barasi wala.
5 Trazia na cabeça um capacete de bronze e no corpo uma couraça de escamas, cujo peso era de cinco mil siclos de bronze.
6 E kaikela tuvaila isim tabodala barasi, e ikatikeu la kaiyala kaikekita barasi wala.
6 Tinha perneiras de bronze e um dardo de bronze entre os ombros.
7 E la kaiyala kaiveka popoula makawala bubotala pou, e matala makaina aiyani wala, mokaila makawala tala peta e ikatapwana (7 kg). E taitala tokwabilia ivasekala omatala matauna, e tokeula la vayoula.
7 O cabo de sua lança era como o cilindro de um tear, e sua ponta pesava seiscentos siclos de ferro. Um escudeiro o precedia.
8 E Golaiati itotu iukuwakula baisa mina Isireli kawala, “Tauwau, avaka lokuuvagaisi baisa, kuuvadadelisi paila yowai? Tauwau, yeigu guma Pilisitia, yokomiga Saulo la ula! Ibodi bukunagaisi taitala mi tokwabilia bima kayowai.
8 Apresentou-se ele diante das tropas israelitas e gritou-lhes: Por que viestes dispostos a uma batalha? Não sou eu filisteu, e vós os escravos de Saul? Escolhei entre vós um homem que desça contra mim.
9 Kidamwa matauna bitomgwaga e bikatumataigu, e bukuvigakaimasi mi ula, mitaga kidamwa yeigu batomgwaga e bakatumati matauna, bakavigakaimi ma ulasi.
9 Se ele me vencer, batendo-se comigo, e matar-me, seremos vossos escravos; mas, se eu o vencer e o matar, então sois vós que sereis nossos escravos e nos servireis!
10 Lagaila wala bayokolaimi, yokomi tokwabilia mina Isireli. Magigu wala bukunagaisi availa bima kayowai.”
10 E ajuntou: Lanço hoje este desafio ao exército de Israel: dai-me um homem para lutarmos juntos!
11 Avai tuta Saulo deli la tokwabilia ilagaisi baisa e saina ikokoluvagasisi.
11 Saul e todo o Israel ouviram essas palavras do filisteu, e ficaram consternados, cheios de medo.
12 Debida matauna Yese latula matauna guma Eparati metoya Bedeliem mapilana Yuda. Yese litula tailima taitolu, e tuta matutona Saulo eiguyau, matauna Yese bogwa eitomoya.
12 Ora, Davi era um dos oito filhos de um efrateu de Belém de Judá, chamado Isaí, já idoso no tempo de Saul.
13 E litula taitolu tovakaveka ilosi ikabiliasi deli Saulo. Molitomoya Eliabi, eisakaili Abinadaba, e taitolula Samma.
13 Seus três filhos mais velhos tinham seguido Saul na guerra. Chamavam-se: o primogênito Eliab, Abinadab o segundo e o terceiro Sama.
14 E Debida la kasusu. E avai tuta tuwʹala isisuaisi deli Saulo,
14 Davi era o mais novo. Os três mais velhos estavam com Saul,
15 e Debida isilavi tuwʹala ikaimilavau Bedeliem, paila biyamati tamala la sipi.
15 e Davi ora ia ao acampamento de Saul, ora voltava para apascentar o rebanho de seu pai em Belém.
16 E yam kwaitala kwaitala kaukwau deli koyavi matauna Golaiati iiyokoli wala mina Isireli iboda kweluwovasi yam.
16 O filisteu aproximava-se pela manhã e pela tarde, e isso por quarenta dias seguidos.
17 Kwaitala yam, Yese iluki Debida, kawala, “Kukwau matasina yuwa petala witi kwegubugabu deli makwaisina kweluwotala beredi, e bukunanakwa bukuuyoki tuwamwa okabeikau.
17 Um dia, disse Isaí ao seu filho Davi: Toma para teus irmãos um efá de grão torrado e estes dez pães, e apressa-te a levá-los aos teus irmãos no acampamento.
18 Deli kukwau makaposina kapoluwotala tutuba kusaiki si kumatoula. Kunevikoli tuwamwa ammakawala bulogasi, e kumai avai kabutuvatusi bagisi basimokwita kidamwa lokubani matausina deli bulogasi bwaina.
18 Entrega estes dez queijos ao chefe dos mil. Informa-te se teus irmãos vão bem e traze algo de sua parte como prova.
19 E ka, guyau Saulo, deli tuwamwa deli goli komwaidosi mina Isireli, matausina eiyowaisi deli mina Pilisitia oitayatilela Ela.”
19 Eles estavam com Saul e todos os homens de Israel no vale do Terebinto, em guerra com os filisteus.
20 E eiyam kaukwau pikekita Debida itokaia isilavi minasina sipi e availa wala iiyamata, ikau makwaina kaula e ivatuboulola avaka Yese bogwa eiluki matauna bivagi. E tutala mina Isireli itokaiasi bilosi okawakali e iwaiweyasi deli si gidaleiya, e matutona goli Debida iviloubusi okabeikau.
20 No dia seguinte pela manhã, Davi, confiando o rebanho a um pastor, tomou sua bagagem e partiu, como lhe ordenara Isaí. Chegou ao acampamento no momento em que saía o exército para a batalha, levantando o grito de guerra.
21 Mina Pilisitia deli mina Isireli ilaisi kabasi okawakali, itovilakaisi sesia mitasi mitasi.
21 Israel e os filisteus puseram-se em linha de combate, tropa contra tropa.
22 Debida iligaim kaula deli tosikwawa matauna kaula kala toyamata e isakaula ila okawakali e ilokaia tuwʹala ibudobodasi.
22 Davi entregou sua carga ao guarda das bagagens e correu às fileiras para informar-se de seus irmãos.
23 Avai tuta eibigatona baisa matausina, Golaiati ivalapula e iyokoli mina Isireli makawala eivigibogwi. E Debida ililagi matauna.
23 Enquanto lhes falava, eis que o campeão filisteu, Golias, de Get, avançou para fora das fileiras do seu exército, proferindo o mesmo desafio {como nos dias precedentes}, que Davi escutou.
24 Avai tuta mina Isireli igisaisi Golaiati, e isakaulasi paila kasi kokola deli itatatuvasi.
24 Todo o Israel recuava à vista do homem, tremendo de medo.
25 E ititamapusi taitala baisa taitala kawasi, “Ka, kugisaisi matauna! Kulagaisi eiyokoli! E ka, guyau Saulo eilavi puwaya saina kwaiveka baisa matauna availa bikatumati matauna tilaula; e guyau tuvaila bikasali latula vivila bivaiya; deli biligaim veyala kasi karaiwaga kidamwa gala tuvaila bipokapokalasi.”
25 Vedes, diziam eles, esse homem que avança? Ele vem insultar Israel. Aquele que o matar, o rei o cumulará de favores, dar-lhe-á sua filha e isentará de impostos em Israel a casa de seu pai.
26 Debida ikatupoi matausina tauwau eitotusi katitaikinela matauna, kawala, “Tauwau, kidamwa availa bikatumati matauna guma Pilisitia e biuwoli kasi mmosila mina Isireli e avai mapula matauna bibani? Ki, avai tauga matauna guma Pilisitia, matauna gala inikoli Yaubada, e mwada biyokoli Yaubada Tosivagasi la tokwabilia?”
26 Davi perguntou aos que estavam perto dele: Que será feito àquele que ferir esse filisteu e tirar o opróbrio que pesa sobre Israel? E quem é esse filisteu incircunciso para insultar desse modo o exército do Deus vivo?
27 E matausina ilukwaisi Debida avai mapula bikaloubusi baisa availa matauna bikatumati Golaiati.
27 E deram-lhe a mesma resposta: Dar-se-á isto e isto a quem o ferir.
28 E Eliabi matauna Debida tuwala molitomoya bogwa eilagi Debida ililivalasi deli matausina tauwau. E matauna saina igibuluwa e ikawota iluki Debida kawala, “Ei, mwa, yoku! Avaka kuuvagi baisa ke? Ki, availaga iiyamati mayuwona sipi minasina lokusilavi olawodila? Yoku saina minimani wodom! Yoku lokuma mwada bukugigisi wala kabilia kadai!”
28 Eliab, seu irmão mais velho, ouvindo-o falar assim, encolerizou-se: Por que vieste aqui? Com quem deixaste tuas ovelhas no deserto? Conheço a tua pretensão e a tua má índole; foi para ver a batalha que vieste!
29 E Debida ikawota ikatupoi kawala, “Mna! ki, avaka bogwa lavagi? Ki, gala sitana ibodi bakatupoi avaka? Wo!”
29 Que fiz eu de mal?, respondeu Davi. Nada mais fiz que uma simples pergunta!
30 E itovilaki ikatupoi taitala tuvaila mabigana wala. E ikatupoi bidubadu tomota e komwaidosi imapwaisi makwaina katupoi makawala wala.
30 E afastou-se de seu irmão, indo perguntar a outros, dos quais obteve sempre as mesmas respostas.
31 Mitaga mimilisi tauwau bogwa leilagaisi avaka Debida ililivali, e matausina ilosi isolasi baisa Saulo. E Saulo idou Debida bimakaia.
31 As palavras de Davi foram ouvidas e comunicadas a Saul, que o mandou vir à sua presença.
32 Debida iluki Saulo kawala, “Mwa! Ulo guyau yoku - ka, gala availa ibodi bikukoli matauna guma Pilisitia! E yeigu ibodaigu wala balokaia matauna kayowai.”
32 Davi disse-lhe: Ninguém desanime por causa desse filisteu! Teu servo irá combatê-lo.
33 E Saulo ivitakauloki kawala, “Waa, gala! Ki, ammakawalaga yoku bukuvigaki yowai deli matauna? Paila yoku saina wala gwadi, mitaga matauna bogwa eibisibasi okabilia ola tuta komwaidona!”
33 Combatê-lo, tu?!, exclamou o rei. Não é possível. Não passas de um menino e ele é um homem de guerra desde a sua mocidade.
34 Debida ikaibiga, kawala, “Mwa! Ulo guyau yoku - ka, yeigu toyamatela wala tamagu la sipi. Avai tuta laiyoni kaina beya bikalileu lam, Avai tuta bima beya|src="LB 00048" size="col" ref="17.34"
34 Davi respondeu a Saul: Quando o teu servo apascentava as ovelhas do seu pai e vinha um leão ou um urso roubar uma ovelha do rebanho,
35 e yeigu babokavili minana bawaiya e bakoli lam. E kidamwa laiyoni kainaga beya bitovilakaigu, e yeigu bayosi kaiyola bawaiya e bakatumati.
35 eu o perseguia e o matava, tirando-lhe a ovelha da boca. E se ele se levantava contra mim, agarrava-o pela goela e estrangulava-o.
36 Ka, yeigu bogwa lakatumati bidubadu laiyoni deli beya. E tuvaila bavigaki makawala wala baisa matauna guma Pilisitia gala inikoli Yaubada, paila matauwenala eiyokoli Yaubada Tosivagasi la tokwabilia.
36 Assim como o teu servo matou o leão e o urso, assim fará ele a esse filisteu incircunciso, que insultou os exércitos do Deus vivo.
37 E Guyau bogwa ikolaigu metoya minasina laiyoni deli beya, e makawala goli matauna tuvaila bikolaigu metoya baisa matauna guma Pilisitia.”
37 O Senhor, acrescentou, que me salvou das garras do leão e do urso, salvar-me-á também das mãos desse filisteu. Vai, disse Saul a Davi; e que o Senhor esteja contigo!
38 Saulo ikasali la guguwa kabilia titoulela baisa Debida paila mwada bisikam. E ikau kala kulupewa eibubulokaisi metoya barasi isaili opwanetala Debida, e tuvaila isikoma vayoulela wowola.
38 O rei revestiu Davi com sua armadura, pôs-lhe na cabeça um capacete de bronze e armou-o de uma couraça.
39 Debida ikau Saulo la puluta isagi, e ivigikoni mwada biloula, mitaga gala igagabila, paila uula gala ikabitutuki sikam makwaisina. E matauna iluki Saulo kawala, “Mwa! Gala ibodi bayowai deli guguwa makwaisina, paila gala bikabitutukwaigu kala sisikam makwaisina.” Mapaila ivilili komwaidona makwaisina iligaim.
39 Davi cingiu a espada de Saul por cima de sua armadura e tentou andar com aquela equipagem inusitada. Mas disse a Saul: Não posso andar com isso, pois não estou habituado!
40 E matauna ikau la kaitukwa deli isau kwailima dakuna kwedudubuna metoya wa sakala isewoya okala kauya e ikatuvakai la peu e ila bibodi Golaiati.
40 E, tirando a armadura, tomou seu cajado e escolheu no regato cinco pedras lisas, pondo-as no alforje de pastor que lhe servia de bolsa. Em seguida, com a sua funda na mão, avançou contra o filisteu.
41 E Golaiati ivaloula imakaia Debida, deli la vayoula kala tokeula eililoula omatala. Matauna ililoula wala imakaia katitaikina,
41 De seu lado, o filisteu, precedido de seu escudeiro, aproximou-se de Davi,
42 e avai tuta bogwa igisibwelaki kala gigisa Debida, matauna ivigaki kala yousokana, paila wala saina tokekita deli tomanabwaita.
42 mediu-o com os olhos, e, vendo que era jovem, louro e de delicado aspecto, desprezou-o.
43 Matauna iluki Debida kawala, “Avaka kaila makaina lokuiyosi? Ki kudoki yeigu kaukwa ke?” Mapaila Golaiati ibuloti Debida omatala la yaubada titoulela.
43 Disse-lhe: Sou eu porventura um cão, para vires a mim com um cajado? E amaldiçoou-o em nome de seus deuses.
44 Matauna ikammalu Debida kawala, “Mwa! Kawam pia! Kuma nani akatumataim, e wowom bikomasi mauna nayoyowa deli nasigisagina.”
44 Vem, continuou ele, e eu darei a tua carne às aves do céu e aos animais da terra!
45 Debida ivitakauloki kawala, “Ka, yoku mwada bukuyowaiyaigu metoya puluta deli kaiyala, mitaga yeigu lamakaiam oyagala wala Guyau Topeuligaga, matauna mina Isireli tokwabilia si Yaubada, matauwena goli lokuyokoli.
45 Davi respondeu: Tu vens contra mim com espada, lança e escudo; eu, porém, vou contra ti em nome do Senhor dos exércitos, do Deus das fileiras de Israel, que tu insultaste.
46 E yam lagaila wala Guyau bisailim oyamagu. Yeigu bakatumataim e bakapituni kaiyom. E mina Pilisitia uwosi bikomasi mauna nayoyowa deli nasigisagina. E tomota ovalu watanawa komwaidona binikolaisi mina Isireli isim si Yaubada.
46 Hoje o Senhor te entregará nas minhas mãos, e eu te matarei, cortar-te-ei a cabeça, e darei os cadáveres do exército dos filisteus às aves do céu e aos animais da terra. Toda a terra saberá que há um Deus em Israel;
47 E availa availa isisuaisi baisa bigisaisi Guyau gala ninikelala bikau puluta kaina kaiyala paila bikoli la tomota. Matauna tuta komwaidona bitomgwaga wala okabilia, e komwaidomi wala bisailimi oyumamaisi.”
47 e toda essa multidão saberá que não é com a espada nem com a lança que o Senhor triunfa, pois a batalha é do Senhor, e ele vos entregou em nossas mãos!
48 E Golaiati ivaloula tuvaila ilokaia Debida, e Debida isakaula ilokaia mina Pilisitia okasi kawakali, paila bikabilia deli matauna.
48 Levantou-se o filisteu e marchou contra Davi. Davi também correu para a linha inimiga ao encontro do filisteu.
49 E Debida isewoya yamala okala kauya e ikau kwaitala dakuna. Makwaina ikatuwayai ola peu ilavi ilokaia Golaiati. E ibabeula wala ila ivia busubosala e ikatuvi wala kwavigela dabala, e Golaiati ikapusi ikanubiaki wala opwaipwaia.
49 Meteu a mão no alforje, tomou uma pedra e arremessou-a com a funda, ferindo o filisteu na fronte. A pedra penetrou-lhe na fronte, e o gigante caiu com o rosto por terra.
50 E ka, Debida gala wala deli la puluta, mitaga ikalisau Golaiati e ikatumati matauna metoya peu deli dakuna!
50 Assim venceu Davi o filisteu, ferindo-o de morte com uma funda e uma pedra. E como não tinha espada na mão,
51 Debida isakaula ilokaia matauna, itola otapwala e ikau Golaiati la kema paila kabilia metoya ola kabosakaila e ikatumati matauna ikapituni kaiyola.
51 correu ao filisteu, subiu-lhe em cima, arrancou-lhe a espada da bainha e acabou de matá-lo, cortando-lhe a cabeça. Vendo morto o seu campeão, os filisteus fugiram.
52 E mina Isireli deli mina Yuda ikawotasi ibokavilaisi matausina, e ibokavilaisi wala ilauwaisi mapilana Gata deli okalapisilela Ekironi. E mina Pilisitia ikatubuyavi uwosi ikikapusisi otapwala keda makadana biloula Saraim, kala kaduwonaku makawala biloula Gata deli Ekironi.
52 Os homens de Israel e de Judá levantaram-se então, soltando gritos de guerra, e perseguiram os inimigos até a entrada de Get e até as portas de Acaron. Os cadáveres dos filisteus juncavam o caminho desde Saraim até Get e até Acaron.
53 E avai tuta mina Isireli ikaimilavausi metoya obwakavila mina Pilisitia, matausina ikilibulebusi avaka magisi metoya okasi kabeikau mina Pilisitia.
53 Voltando da perseguição, os israelitas saquearam o acampamento dos inimigos.
54 E Debida ikau Golaiati pwanetala e ilau Yerusalem. Mitaga Golaiati la guguwa paila kabilia iyamati wala ola buliyoyova titoulela.
54 Davi tomou a cabeça do filisteu e mandou levá-la para Jerusalém. Conservou, porém, em sua própria tenda a armadura de Golias.
55 Avai tuta Saulo bogwa eigisi Debida eitokaia bilokaia biyowaisi sola Golaiati, e Saulo ikatupoi Abina, matauna la tokwabilia si kumatoula, kawala, “Mwa! Abina, ami yagala tamala magudina?”
55 Quando Saul viu Davi partir ao encontro do filisteu, disse a Abner, seu general: De quem é filho esse jovem, Abner? Por tua vida, ó rei, respondeu Abner, não o sei.
56 E Saulo ikaraiwogi Abina kawala, “Kula kukwatupoi.”
56 Disse-lhe o rei: Informa-te, pois, de quem é filho esse jovem.
57 Mapaila wa tuta matutona Debida ikaimilavau okabeikau tutala bogwa eikatumati Golaiati e Abina ivakouli matauna iuyoki Saulo. E Debida deli wala ikikau Golaiati pwanetala.
57 E quando voltou Davi, depois de ter matado o filisteu, levou-o Abner à presença de Saul, tendo ainda na mão a cabeça de Golias.
58 E Saulo ikatupoi matauna kawala, “Mwa! Monagwadi, ki, ami yagala tamam?”
58 Saul perguntou-lhe: Quem é o teu pai, ó jovem? Eu sou filho de Isaí de Belém, teu servo, respondeu Davi.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Samuel 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.