1 Reis 18
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs VC
1 E kwaivila yam bogwa leiwokuva, olumoulela kwaitolula taitu waigigi ititokaia, Guyau ikaibiga baisa Ilaitia kawala, “Kula kuvalapula omatala guyau Eyabi, e yeigu bawitali kuna bikuni valu.”
1 Passado muito tempo, foi a palavra de Deus dirigida a Elias no terceiro ano, nestes termos: Vai apresentar-te diante de Acab, eu vou fazer chover sobre a terra.
2 E Ilaitia ivitouula biloula bila.
2 Elias partiu e foi apresentar-se a Acab. A fome devastava violentamente a Samaria.
3 e Eyabi idou taitala yagala Obedaia bimakaia. Matauna Obedaia kala todabala ligisa makwaina. (Obedaia matauna totapwaroru mokwita baisa Guyau.
3 Acab mandou chamar Abdias, seu intendente. Abdias era um homem fervoroso adorador do Senhor.
4 E matutona minana Yesebeli eikatumati matausina Guyau la tovitoubobuta, e matauna iyosi tailakatutala kasi bawa ivigaki kwaitala boda tailuwolima e kwaiyuwela boda tailuwolima, e ikatupwani mabudosina wa lagi, e tuta komwaidona matauna Obedaia iuvakoma matausina.)
4 Quando Jezabel massacrou os profetas do Senhor, Abdias tomou cem profetas e escondeu-os em duas cavernas, cinqüenta numa e cinqüenta noutra, onde lhes tinha providenciado o que comer e beber.
5 Eyabi ikaibiga baisa Obedaia, kawala, “Ibodaida bitala tavakawoli komwaidona sopi iluyelu deli komwaidona waya mapilana valu, e bitagisi kidamwa bitabani mnumonu bibodi wosa deli miuli bimwamovasi, e taga bitavakaligaisi natana da maunasi.”
5 Acab disse-lhe: Percorre a terra; vai a todas as fontes e a todas as torrentes; talvez encontremos erva para conservar a vida aos cavalos e aos burros, evitando assim abater uma parte de nossos animais.
6 Matausina kasitaiyu inagaisi ammapilana valu taitala taitala bila inevi, e itokaiasi ilosi ituwoli keda ituwoli keda. (map) Israel in time of Elijah|src="HK39b" size="col" ref="18.1"
6 E repartiram entre si a terra para percorrê-la. Acab foi por um lado, sozinho, e Abdias tomou uma direção contrária.
7 E Obedaia ililoula ola keda, e matauna saina nanakwa ibodi Ilaitia e ivitusi matauna. Ikululu ikavagina omatala matauna, e ikatupoi kawala, “Tomoya, ki, mokwitala yoku ke?”
7 Enquanto Abdias caminhava, eis que veio Elias ao seu encontro. Abdias reconheceu-o e prostrou-se com o rosto por terra, dizendo: És tu, meu senhor Elias?
8 Ilaitia ivitakauloki, “E, mayeigula Ilaitia. Ka, kula kuluki kam tokugwa matauna m guyau kawam yeigu baisa ka!”
8 Sim, sou eu. Vai dizer ao teu amo: Elias está aí.
9 E Obedaia ivitakauloki kawala, “Mwa, avai pakulaga lavagi mwada bukukwasalaigu oyamala guyau Eyabi mwada bikatumataigu?
9 Abdias replicou: Que pecado cometi eu, para que entregues assim o teu servo nas mãos de Acab, para ele me matar?
10 Alivala biga katotila mwau omatala Guyau tomomova, matauna m Yaubada, guyau ininevaim ovalu watanawa komwaidona olopola avai kabokwaraiwaga avai kabokwaraiwaga ovalu watanawa goli. E avai tuta taitala guyau bilivala kidamwa yoku gala kusisu ola valu, e guyau Eyabi biluki matauna ibodi bilivala biga katotila mwau kidamwa gala gagabila bibanaim.
10 Pela vida de Deus, não há nação, nem reino aonde meu amo não te tenha mandado buscar. E diziam: Elias não está aqui; e ele fazia jurar reino e povo que não te haviam achado.
11 E mitaga baisa tuta magim bala aluki mwada yoku kusisu baisa kadai!
11 E agora tu me dizes: Vai dizer ao teu amo: Elias está aí.
12 Ammakawala kidamwa avai tuta basilavaim e Guyau la baloma bilauwaim valu ituwoli? Balukiga Eyabi lokusisu baisa. E kidamwaga gala bibanaim - ka, eimati wala bikatumataigu! Mwa, kululuwai atugwalaigu baisa Guyau igau gwadi yeigu e leima lagaila.
12 Mas quando eu me apartar de ti, o Espírito do Senhor te levará para não sei onde, e Acab, informado por mim, não te encontrando, matar-me-á. Ora, o teu servo teme o Senhor desde a sua juventude.
13 Ki gala kulagi matutona Yesebeli ikikatumati Guyau la tovitoubobuta, e yeigu lakatupwani wa lagi kasi bawa lakatutala. Lavigaki budotala tailuwolima e buduyuwela tailuwolima, e avakoma kaula deli sopi.
13 Porventura não foi dito ao meu senhor o que eu fiz quando Jezabel massacrava os profetas do Senhor? Escondi cem deles, cinqüenta numa caverna e cinqüenta noutra, e os sustentei ali.
14 E ammakawalaga lokuwitalaigu balokaia guyau e baluki mwada yoku Ilaitia kusisu baisa? Ka, matauna eimati wala bikatumataigu.”
14 E agora tu me dizes: Vai dizer ao teu amo: Elias está aí! Ele me matará!
15 Ilaitia ivitakaula kawala, “Ka, alivala biga katotila mwau omatala Guyau Topeuligaga, matauna lauwotitali, kidamwa yeigu titoulegu balokaia guyau wa yam lagaila.”
15 Elias respondeu-lhe: Pela vida do Senhor dos Exércitos a quem sirvo, hoje mesmo me apresentarei diante de Acab.
16 Mapaila Obedaia ilokaia guyau Eyabi iluki matauna makawala, e Eyabi nanakwa ila bibodi Ilaitia.
16 Abdias correu para junto de Acab e deu-lhe a nova. Acab saiu ao encontro de Elias.
17 Tutala Eyabi igisi matauna, e ikaibiga, “Ka, mayokula kuyomituli pakula olopola Isireli!”
17 Ao vê-lo, Acab lhe disse: Eis-te aqui, o perturbador de Israel!
18 E Ilaitia ivitakauloki kawala, “Yeigu gala ayomituli pakula olopola Isireli, yokula som tamam kuyomitulaisi kami pakula. Uula yoku kukoulovi Guyau Yaubada la karaiwaga e lokutapwaroru baisa tokolu Beali.
18 Não sou eu o perturbador de Israel, respondeu Elias, mas tu, sim, e a casa de teu pai, porque abandonastes os preceitos do Senhor e tu seguiste aos Baal.
19 Baisa tuta bukuluki komwaidona tomota olopola Isireli kidamwa bibodaigusi wa Koya Kamela. Bukumai matausina tailakatuvasi tailuwolima la tovitoubobuta Beali, deli matausina tailakatuvasi la tovitoubobuta minana yaubada Aserai, mabudosina goli giyouvila Yesebeli ipipilasi.”
19 Convoca, pois, à montanha do Carmelo, junto de mim, todo o Israel com os quatrocentos e cinqüenta profetas de Baal e os quatrocentos profetas de asserá, que comem à mesa de Jezabel.
20 Mapaila Eyabi iwitali biga baisa komwaidona mina Isireli, deli mabudona la tovitoubobuta Beali, kidamwa komwaidosi bisigugulasi wa Koya Kamela.
20 Mandou Acab avisar a todos os israelitas e reuniu os profetas no monte Carmelo.
21 E Ilaitia ilokaia tomota, e ikaibiga kawala, “Ki, desi wala bikikaiyu ninami e gala bukuvamomtasi baisa avai yaubada ke? Kidamwa Guyau matauna Yaubada, ibodi wala bukutapwarorusi baisa matauna. E kidamwaga Beali minana Yaubada, bwaina wala bukutapwarorusi baisa minana.” Mitaga tomota gala wala avaka ilivalasi.
21 Elias, aproximando-se de todo o povo, disse: Até quando claudicareis dos dois pés? Se o Senhor é Deus, segui-o, mas se é Baal, segui a Baal! O povo nada respondeu.
22 Oluvi Ilaitia ikaibiga kawala, “Ka, Guyau la tovitoubobuta agumwaleta wala yeigu lakesa, mitaga Beali la tovitoubobuta kasi bawa tailakatuvasi tailuwolima.
22 Elias continuou: Eu sou o único dos profetas do Senhor que fiquei, enquanto os de Baal são quatrocentos e cinqüenta.
23 Kumaiyaisi nayu bulumakau nammwala, e Beali la tovitoubobuta biyosisi natana bikatumataisi, e biyalaisi bisailisi wa kai okabolula, mitaga gala bivakataisi kovala. E yeigula bavigaki makawala baisa nayuwela bulumakau.
23 Dê-se-nos, portanto, um par de novilhos: eles escolherão um, fá-lo-ão em pedaços, e o colocarão sobre a lenha, mas sem meter fogo por baixo; eu tomarei o outro novilho e pô-lo-ei sobre a lenha, sem meter fogo por baixo.
24 E Beali la tovitoubobuta binigadasi baisa si yaubada, e yeigu banigada baisa Guyau, e ammatauna wala biwitali kova paila mapula la nigada la tovitoubobuta - e, matauna goli Yaubada.”
24 Depois disso, invocareis o nome de vosso deus, e eu invocarei o nome do Senhor. Aquele que responder pelo fogo, esse será reconhecido como o {verdadeiro} Deus. Todo o povo respondeu: É boa a proposta.
25 E oluvi Ilaitia ikaibiga baisa Beali la tovitoubobuta kawala, “Ka, yokomi saina kami tobidubadu, mapaila kukwauwaisi natana bulumakau namwala, e bukukwatubaiasabogwasi. E, bukunigadasi baisa mi yaubada, mitaga gala bukuvakatasi kova wa kai.”
25 Então disse Elias aos profetas de Baal: Escolhei vós primeiro um novilho e preparai-o, porque sois mais numerosos, e invocai o vosso deus, mas não ponhais fogo.
26 E mapaila matausina ikauwaisi bulumakau minana leimiakaisi e ikatubiasaisi, e oluvi ininigadasi wala baisa Beali tatoula wala itouwota kalasia. Matausina iukuwakulasi kawasi, “Beali, kumapu ma nigadasi!” E matausina ikikaiwosisi wala ititavinaisi makwaina kabolula leivagaisi. Mitaga gala wala ima mapula.
26 Eles tomaram o novilho que lhes foi dado e fizeram-no em pedaços. Em seguida, puseram-se a invocar o nome de Baal desde a manhã até o meio-dia, gritando: Baal, responde-nos! Mas não houve voz, nem resposta. E dançavam ao redor do altar que tinham levantado.
27 E bogwa eilalai, Ilaitia ivitouula iyosokani matausina kawala, “Kunigadasi, kukwaigivakavekasi tuvaila! Minawena natana yaubada, kadai! E kaina goli eimimi, adoki kaina leila ivasoyai, e kaina goli leila ikwaidadina! E adoki kaina leimmasisi, mapaila ibodi bukuvigulaisi minana bitokaia, kadai!”
27 Sendo já meio-dia, Elias escarnecia-os, dizendo: Gritai com mais força, pois {seguramente!} ele é deus; mas estará entretido em alguma conversa, ou ocupado, ou em viagem, ou estará dormindo... e isso o acordará.
28 Mapaila Beali la tovitoubobuta ikaigivakavekasi inigadasi, deli itagulugweilisi uwosi wa kema deli okutou, makawala goli bubunela si tapwaroru, tatoula wala ibusi buyavisi.
28 Eles gritavam, com efeito, em alta voz, e retalhavam-se segundo o seu costume, com espadas e lanças, até se cobrirem de sangue.
29 E matausina ikikaluvalovasi deli idouukuwakulasi wala itovila kalasia, mitaga gala wala sitana mapula ima, e deli gala avai kaigila ilagaisi.
29 Passado o meio-dia, enquanto continuavam em seus transes proféticos, chegou a hora da oblação. Mas não houve voz, nem resposta, nem sinal algum de atenção.
30 E oluvi Ilaitia iluki tomota kawala, “Kumaisi katitaikinegu.” E komwaidosi wala isigugulasi gulitinidesi, itoulaisi matauna itopataisi. E matauna ivitouula bivigivau makwaina kabolula paila Guyau, makwaina omitibogwa eikaligeiyai eikapusi.
30 Então Elias disse ao povo: Aproximai-vos de mim, e todos se aproximaram. Elias reparou o altar demolido do Senhor.
31 Matauna Ilaitia ikau kweluwotala kwaiyu dakuna, e kwaitala kwaitala ikibuboti dalatala metoya dilaluwotala dilayu madilasina Yekobe litula, matauwena goli Guyau eivabu kala kavilevi maigana Isireli.
31 Tomou doze pedras, segundo o número das doze tribos saídas dos filhos de Jacó, a quem o Senhor dissera: Tu te chamarás Israel.
32 E metoya makwaisina dakuna ikaliaiki makwaina kabolula paila kabotapwaroru baisa Guyau. E matauna ikeli utuwotu itavini itapatu kabolula sopi, kala vakaila iboda yaluwotala yavasi lukwava.
32 E erigiu com essas pedras um altar ao Senhor. Fez em volta do altar uma valeta, com a capacidade de duas medidas de semente.
33 E matauna ikatubiasi kai isaili odabala kabolula, e iyali bulumakau e isisaili makabilasina odabala kai. Ikaibiga kawala, “Kugolaisi sopi biboda kwelavasi bolu e kuyopwatutaisi kabolula deli kai.” E matausina ivagaisi makawala.
33 Dispôs a lenha e colocou sobre ela o boi feito em pedaços.
34 E matauna ikaibiga, kawala, “Kuvigivauwaisi!” E matausina bogwa ivagaisi tuvaila. E sivitolula ikaibiga, kawala, “Kuvigivauwaisi tuvaila!” E matausina bogwa ivagaisi makawala.
34 E disse: Enchei quatro talhas de água e derramai-a em cima do holocausto e da lenha. Depois disse: Fazei isso segunda vez. Tendo-o eles feito, disse: Ainda uma terceira vez. Eles obedeceram.
35 E sopi ititayelu itavini itapatu okabolula, e deli goli ivakasau makwaina utuwotu.
35 A água correu em volta do altar e a valeta ficou cheia.
36 E bogwa iboda kala tuta paila koyavi kala lula, e tovitoubobuta Ilaitia ivalapula okabolula e inigada kawala, “Mwa Guyau Yaubada, yoku Eberaam, Aisake deli Yekobe si Yaubada. Mwa! kuvigakaim bisimokwitasi yoku goli mina Isireli si Yaubada. E tuvaila bisimokwitasi kidamwa yeigu goli m touwata, e avaka baisa lauvagi makawala m kwaraiwaga.
36 Chegou a hora da oblação. O profeta Elias adiantou-se e disse: Senhor, Deus de Abraão, de Isaac e de Israel, saibam todos hoje que sois o Deus de Israel, que eu sou vosso servo e que por vossa ordem fiz todas estas coisas.
37 E kumapu ulo nigada. Mwa Guyau! Kumapu ulo nigada, e mabudona tomota bikatetasi yoku Guyau kidamwa yoku goli Yaubada mokwita, e kidamwa yoku kukwaimilivau matausina baisa yoku.”
37 Ouvi-me, Senhor, ouvi-me: que este povo reconheça que vós, Senhor, sois Deus, e que sois vós que converteis os seus corações!
38 E Guyau iwitali kova ima e ivakakovi baisa lula deli kai, deli dakuna, e deli goli ivakai pwaipwaia e ivakapakali sopila utuwotu.
38 Então, subitamente, o fogo do Senhor baixou do céu e consumiu o holocausto, a lenha, as pedras, a poeira e até mesmo a água da valeta.
39 E avai tuta tomota igisaisi makawala, komwaidosi ikapusisi opwaipwaia e ikatubausi kawasi, “Woou, Guyau matauna Yaubada. Guyau kalamwaleta wala Yaubada!”
39 Vendo isso, o povo prostrou-se com o rosto por terra, e exclamou: O Senhor é Deus! O Senhor é Deus!
40 E tovitoubobuta Ilaitia ikaraiwogi tomota kawala, “Kuyosisi Beali la tovitoubobuta, e gala bukutagwalasi taitala bisakaula!” E tomota iyosisi komwaidosi matausina, e Ilaitia ikugwai matausina ilosi wa Waya Kisoni e ikatumati mabudona Beali la tovitoubobuta.
40 Elias disse-lhes: Tomai agora os profetas de Baal; não deixeis escapar um só deles! Tendo-os o povo agarrado, Elias levou-os ao vale de Cison e ali os matou.
41 Oluvi Ilaitia ikaibiga baisa guyau Eyabi, kawala, “Baisa tuta bukula kukwam. Yeigu lalagi butula kuna leima.”
41 Então Elias disse a Acab: Vai, come e bebe, porque já ouço o ruído de uma grande chuva.
42 E avai tuta Eyabi ila ikamkwam, Ilaitia imwena odabala Koya Kamela, e baisa ikavagina opwaipwaia deli pwanetala igilivitau okwaitutula.
42 Voltou Acab para comer e beber, enquanto Elias subiu ao cimo do monte Carmelo, onde se encurvou por terra, pondo a cabeça entre os joelhos.
43 Ikaibiga baisa la touwata, kawala, “Bukula kugisi bolita.”
43 Disse ao seu servo: Sobe um pouco, e olha para as bandas do mar. Ele subiu, olhou {o horizonte} e disse: Nada. Por sete vezes, Elias disse-lhe: Volta e {olha}.
44 E makwaina liloulimela lilouyuwela ikaimilavau ikaibiga kawala, “Bogwa lagisi pilatala lowalowa pilakekita makawala kala vakaila taitala tau yamala, eigibalapula metoya obolita.”
44 Na sétima vez o servo respondeu: Eis que, sobe do mar uma pequena nuvem, do tamanho da palma da mão. Elias disse-lhe: Vai dizer a Acab que prepare o seu carro e desça, para que a chuva não o detenha.
45 E gala imomwa, lowalowa ikuboli labuma, e yagila ivitouula biuuu, deli kuna kunoveka ivitouula bikapusi. Eyabi isila olumoulela la waga kaibibiu e ikaimilavau mapilana Yesireeli.
45 Num instante, o céu se cobriu de nuvens negras, soprou o vento e a chuva caiu torrencialmente. Acab subiu ao seu carro e partiu para Jezrael.
46 E Guyau la peula isikaili Ilaitia, e matauna isipu kala kakapula isipukikiti okuvalila, e isisakaula wala omatala Eyabi, avai tuta ivalapulasi Yesireeli.
46 A mão do Senhor veio sobre Elias, o qual, tendo cingido os rins, passou adiante de Acab e chegou à entrada de Jezrael.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Reis 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.