Lucas 22
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 Naɡ̶a nipegi ica nalokegi anodita “Lalokegi paon ane diɡ̶ica labookojegi”, aneledi oyatigi me “Páscoa”.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa niiɡ̶axinaɡ̶anadi anodiiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, joɡ̶odoletibige nimaweneɡ̶egi moyeloadi Jesus. Pida aɡ̶oyakadi, leeɡ̶odi odoitiogi niɡ̶idi noiigi.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Judas, aneledi oyatigi me Iscariotes, ida aneetege niɡ̶ijo dooze anodiotibece Jesus. Satanás ja dakatiwece laaleɡ̶ena Judas.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Odaa jiɡ̶igo yotaɡ̶aneɡ̶e niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijo anoiiɡ̶e niɡ̶icoa iodaɡ̶awadi anoyowie Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi. Odinotaɡ̶aneɡ̶etege ica nimaweneɡ̶egi me yajigo Jesus midiwa lacilodi judeutedi.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Odaa eliodi me ninitibigiwaji, codaa odinilakidetege moyediatece dinyeelo.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Judas ja niwoditema, odaa ja doletibige nimaweneɡ̶egi me yakadi me yajigo Jesus midiwa neloɡ̶ododipi me doɡ̶oyowooɡ̶odi niɡ̶idi noiigi.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Niɡ̶icota ica noko nalokegi “Paon ane diɡ̶ica labookojegi”, niɡ̶ica noko noɡ̶onigodi waxacocoli moninitege ica lalokegi Páscoa.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Odaa Jesus ja iiɡ̶e Pedro ijaa João, meetediogi, “Emiitiwaji odaaɡ̶oeni ɡ̶oweenigi lajo Páscoa.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Odaa ja nigikanaɡ̶a, modi, “Igamei ica anemaani mejonaɡ̶atice me joenaɡ̶a ica ɡ̶oweenigi?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Odaa Jesus ja igidi, meetediogi, “Digawinitiwaji, nigakaatiwece nigotaɡ̶a, akapetege ɡ̶oneleegiwa yoyaɡ̶adi boote ane nolee ninyoɡ̶odi. Odaa iwitece nigepaa minitaɡ̶a niɡ̶ica diimigi ane dakatiwece.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Odaa enita niɡ̶ini ane nebi diimigi, ‘Ǥoniiɡ̶axinoɡ̶odi ɡ̶odiiɡ̶e me jigikanaɡ̶atigi ica ane diiɡ̶etigi ica ɡ̶odicooɡ̶adi nelegi, anei me niodaɡ̶a, Ǥoniotagodi inaaɡ̶inoa anodiotibece moyeligo liweenigi Páscoa.’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Odaa ja ikeetaɡ̶awatiwaji ica ɡ̶odicooɡ̶adi nelegi ditibigimedi diimigi initawece ilaɡ̶atini. Odaaɡ̶idiaaɡ̶onitetiwaji me oeni ɡ̶oweenigi.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Niɡ̶ijo niɡ̶igotibeci, odaa joɡ̶odakapetege niɡ̶ijo Jesus aneyatedigi ligegi. Odaa joɡ̶oyoe liweenigi Páscoa.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Niɡ̶ijo niɡ̶icota aca lakata, odaa Jesus ja nicotedi maditaɡ̶a aca nameeja awatetege niɡ̶ijo anodiotibece.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Odaa jeɡ̶eetediogi, “Jiɡ̶ijo mejitaɡ̶awatiwaji, meliodi me jemaa me jeligo niɡ̶ida ɡ̶oweenigi me Páscoa, mokotawece jatecoɡ̶ojoɡ̶o maleedaɡ̶a icota me jawikode.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Leeɡ̶odi ejitaɡ̶awatiwaji me daɡ̶adiaa jeligo liweenigi nalokegi Páscoa nigepaa jiniodaɡ̶a nige limedi lalokegi Aneotedoɡ̶oji ane iomaɡ̶aditedice, nigicota me iiɡ̶e laaleɡ̶enali inatawece oko.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Odaa Jesus naɡ̶a dibate aca goopa viinyo, odaa diniotagodete Aneotedoɡ̶oji. Niɡ̶idiaaɡ̶idi jeɡ̶ee, “Abaatege naɡ̶ada goopa, odaa adinajicitigi niɡ̶ida viinyo.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Leeɡ̶odi ejitaɡ̶awatiwaji aɡ̶alee jacipe viinyo nigepaa limedi Aneotedoɡ̶oji me iiɡ̶e laaleɡ̶enali niɡ̶ina oko.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Odaa ja dibate paon, naɡ̶a diniotagodete Aneotedoɡ̶oji. Odaa ja inoke niɡ̶ijo paon. Naɡ̶a yajigotediogi niɡ̶ijo anodiotibece, odaa jeɡ̶eetediogi, “Niɡ̶idi paon micataɡ̶a yolaadi ane jajigo leeɡ̶odi akaamitiwaji. Awiitibiga niɡ̶ida anejinaɡ̶a amaleeɡ̶aɡ̶a analakitibigiji.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Igaanaɡ̶a oiaaditece moyeligo paon, odaa naɡ̶a dibate naɡ̶ajo goopa, idaaɡ̶igote, odaa jeɡ̶eetediogi, “Naɡ̶ada goopa viinyo micataɡ̶a Aneotedoɡ̶oji daɡ̶a gelatace me dinilakidetetege oko me noɡ̶a libeyaceɡ̶eco, odaa ja dibatacetetege leeɡ̶odi yawodi ane anado ane akaamitawecetiwaji leeɡ̶odi. Odaa niɡ̶ida viinyo anacipetatiwaji micataɡ̶a daɡ̶a yawodi.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Pida digawini! Niɡ̶ijo ane idajigotiogi yaxakawepodi, etini aniodi digoina meetaɡ̶a.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Odaa Ee, Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi, ideleo, leeɡ̶odi mina lowoogo Aneotedoɡ̶oji. Pida niɡ̶ini ane idajigotiogi ineloɡ̶ododipi, nigidiaaɡ̶idi eliodi me dawikode.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Odaa niɡ̶ijo anodiotibece ja dinigetiwage, modi, “Amigijo ica ane yajigo Ǥoniotagodi midi neloɡ̶ododipi?”
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Niɡ̶ijo anodiotibece Jesus ja dinotigimadetiwage, odoletibige moyowooɡ̶odi ganigepidiɡ̶ijo ica ane daɡ̶axa me diniwaloe.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Odaa Jesus jeɡ̶eetediogi, “Niɡ̶inoa ninionaɡ̶a-eloodoli digoina iiɡ̶o lemaanigi moiiɡ̶e oko, codaa lacilodi lemaanigi moditiogi, ‘Miniɡ̶ina aneo anele mokotaɡ̶a’.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Pida baɡ̶aleediɡ̶idaaɡ̶enitatiwaji. Pida niɡ̶ina ane idei makaamitaɡ̶atiwaji ane daɡ̶axa me ɡ̶oneɡ̶egi, leeditibige miniaaɡ̶ini micataɡ̶a niɡ̶ina niotagi baɡ̶alee lioneeɡ̶a. Odaa niɡ̶ina ane ɡ̶adacilo, ele midioka limedi me diniciaceeketege nimeedi.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Amiijo ica ane daɡ̶axa me ɡ̶oneɡ̶egi? Manigijaaɡ̶ijo ijo ane nicotini madi nameeja maniodi, oɡ̶oa, manigijaaɡ̶ijo ane nadeegita eledi oko liweenigi ane yeligo? Nige yemaa niɡ̶ijo ane nicotini madi nameeja jiɡ̶ijaa ɡ̶oneɡ̶egi! Pida Ee baɡ̶a diniciaceeketege niɡ̶ina niotagi digoina ɡ̶adiwigotigitiwaji.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Jaɡ̶akamaɡ̶akaamitiwaji niɡ̶ijo anidioka limedi me idinadeegitibigege minoa yawikodico. (Pida aɡ̶adikanitiwaji).
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Pida joaniɡ̶idaa Eiodi me najigotediwa me jiiɡ̶e inoatawece, odaa Ee, aaɡ̶aɡ̶a jajigotaɡ̶awatiwaji me iiɡ̶eni inoatawece.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Odaa icota maniodi, macipe, codaa makaami ɡ̶ogiiwepodi miditaɡ̶a nalokegi Aneotedoɡ̶oji aneote nige limedi me jiiɡ̶e inoatawece. Codaa niɡ̶ida makaami jiɡ̶ida ɡ̶anaɡ̶atetigitiwaji me iiɡ̶enatakani, odaa jaɡ̶awinitiwaji anemiitiogi, codaa me iiɡ̶eni niɡ̶ijoa dooze latopaco loiigi Israel.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Odaa Ǥoniotagodi jeɡ̶ee, “Simão, Simão, digawini! Satanás dipokotalo Aneotedoɡ̶oji me ika me dineetaɡ̶awa akaamitawecetiwaji, me ɡ̶adigikeni, micataɡ̶a nawodaɡ̶anaɡ̶a me yajigijice leyeema, catinedi beneela.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Pida jaɡ̶aɡ̶a jipokotaɡ̶aloco me ɡ̶adaxawani Aneotedoɡ̶oji, me daɡ̶a ikani madadiwaɡ̶ati, Simão. Odaa nige adopilitiwa, odaa awii me yoniciwaditace ɡ̶anioxoadipi mabo laaleɡ̶ena.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Pida Pedro meetalo, “Iniotagodi, ja idigo makaami iniwilaɡ̶awa, codaa makaami yemaɡ̶awa.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Odaa Jesus meeteta, “Pedro, ejitaɡ̶awa, niɡ̶ina enoale aniɡ̶icatibige daɡ̶a anoe okoɡ̶okoodi, odaa itoatadiɡ̶ida meni me daɡ̶adowooɡ̶oti.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Odaa Jesus ja ige, meetediogi, “Ica ananiaditaɡ̶adomitiwaji, ijo me ɡ̶adiiɡ̶eni memiitiwaji me diɡ̶icoa ɡ̶anibocoli, me daɡ̶aca ɡ̶anixacoola, codaa meletidi ɡ̶awelatedi?” Odaa joɡ̶oigidi, moditalo, “Aɡ̶ica ane aniaditibige.”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Odaa jeɡ̶eetediogi, “Pida niɡ̶ina natigide anidiwa nibocoli, mige nixacoola, ele me yadeegi. Odaa niɡ̶ini ane diɡ̶ica lodaajo-ocaɡ̶ataɡ̶a, odaa ele meyaa nicaapa, me yakadi me dinoojeteta lodaajo-ocaɡ̶ataɡ̶a.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Leeɡ̶odi ejitaɡ̶awatiwaji me leeditibige micota niɡ̶ida niciagi, aneeta naɡ̶adi Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi mee, ‘Awatetege monilaɡ̶adi niɡ̶ijoa agopeloaɡ̶a.’ Leeɡ̶odi jiɡ̶icota niɡ̶ida niciagi, ijo aneetece Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Odaa niɡ̶ijo anodiotibece moditalo, “Ǥoniotagodi, digawini! Digoina idiwa itiwataale ɡ̶ododaajoli-ocaɡ̶atedi.” Odaa jeɡ̶eetediogi, “Jaɡ̶abo!”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Jesus noditedicogi nigotaɡ̶a, igo minitaɡ̶a Lojotaɡ̶adi Oliveira ane ligileɡ̶egitedibece. Niɡ̶ijo anodiotibece eledi igotibeci.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Niɡ̶ijo niɡ̶icotedicogi niɡ̶ijo lemaanigi meitedibige, odaa jeɡ̶eetediogi niɡ̶ijo anodiotibece, “Ipokitalo Aneotedoɡ̶ojitiwaji me daɡ̶a ikateda mawii ane beyagi nigetiɡ̶adicini.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Odaa ja yetecetedicoace, iboɡ̶odi mabo me jokolenaɡ̶a wetiɡ̶a. Odaa ja yamaɡ̶atedini lokotidi me yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji, mee,
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 “Eiodi, nigemaani, madatamaɡ̶ateenitege niɡ̶inoa yawikodico anenagi, ane jiciaceeketege naɡ̶ana goopa ane nolee niɡ̶ina nacipaɡ̶adi ane bayodi. Pida jemaa me jixomaɡ̶ateetedice niɡ̶ica anakamaɡ̶a emaani, idiɡ̶ida aɡ̶iniɡ̶inoa ane emaɡ̶a jemaa me jixomaɡ̶ateetedice.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Odaa ja dinikeetalo ica aanjo, ane icoɡ̶otibigimece ditibigimedi, enagi me yajigotalo loniciwaɡ̶a.
43 — ausente —
44 Jesus eɡ̶idaaɡ̶ee me yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji, odaa eliodi me doɡ̶owikomata, neɡ̶epaa dinonipetetece lawodi ane datikoletedinigi iiɡ̶o.
44 — ausente —
45 Naɡ̶a nigotedini me yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji, odaa ja dabiditedini, opitacedicogi miditaɡ̶a niɡ̶ijo anodiotibece, odaa jiɡ̶icotediogi me niotaɡ̶a, leeɡ̶odi eliodi me agecaɡ̶alodipi.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Odaa jeɡ̶eetediogi, “Igaamenitiwaji ina me iote? Anicootiniwacetiwaji, odaaɡ̶ipokitalo Aneotedoɡ̶oji me daɡ̶a ikateda me oeni ane beyagi nigetiɡ̶adicini.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Jesus eɡ̶idaaɡ̶eeteda me dotaɡ̶a, noɡ̶ototalo ica noiigi-nelegi. Odaa niɡ̶ijo ane liboonaɡ̶adi Judas, anida aneetege niɡ̶ijo dooze anodiotibece Jesus, jiɡ̶ijaa odilokoteloco niɡ̶ijo noiigi. Odaa niɡ̶ipegitalo Jesus ja domaɡ̶a napicoɡ̶o.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Pida Jesus meeteta, “Judas, me domaɡ̶adapiciɡ̶i, oleetibige me adikeenitiogi idi ineloɡ̶ododipi, Ee Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Niɡ̶ijo noɡ̶onadi niɡ̶ijo anodiotibece Jesus niɡ̶ida niciagi, odaa ja nigikanaɡ̶a, modi, “Ǥoniotagodi, emaani me jiticodaɡ̶aticoace jatiiɡ̶atiogi ɡ̶ododaajoli-ocaɡ̶atedi?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Odaa jiɡ̶ijo ica aneyacilotidi ica limeedi niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi, yakagiditice napaaɡ̶ate ane diɡ̶eticogi libaaɡ̶adi.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Pida Jesus yoxoɡ̶o, meete, “Jaɡ̶abo, jinaɡ̶aleeɡ̶awii ɡ̶adoenatagi!” Odaa ja dibatedinece napaaɡ̶ate niɡ̶ijo nimeedi, odaa ja yexocaɡ̶aditacedi.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Odaa jeɡ̶eetediogi niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa icoa ninionaɡ̶a iodaɡ̶awadi anoyowie Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, icoa lacilodi judeutedi, anigotibeci moniwilo. Odaa jeɡ̶eetediogi, “Igame leeɡ̶oditiwaji manadeegi inoa ɡ̶adodaajoli-ocaɡ̶atedi inaa ɡ̶aneboli madiwilotiwaji, micataɡ̶a deɡ̶ee ɡ̶onematagodi?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Ijiɡ̶ijo me jawataɡ̶agitiwaji minitaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi inoatawece nokododi, pida aɡ̶adiwilotiwaji. Pida niɡ̶ina natigide, jiɡ̶icota lakata Aneotedoɡ̶oji ane nibikota mabaatiwatiwaji, ja limedi niɡ̶ina anida aneetege nexocaɡ̶a me ini loniciwaɡ̶a meo loenatagi me dakapetigi.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Odaa joɡ̶oniwilo Jesus, joɡ̶oyadeegitedicogi liɡ̶eladi niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi. Odaa Pedro ja diotece, pida leegitece me yototedice.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Niɡ̶ijo noɡ̶oyelotigi noledi liwigotigi niogó ica diimigi, odaa ja dinitotibigiwaji. Odaa Pedro jaɡ̶aɡ̶a nicotini miditaɡ̶a.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Naɡ̶a nicotini, odaa aca niimete ja nadi liniogotibece noledi. Naɡ̶a iwi, odaa jeɡ̶ee, “Niɡ̶ini aaginaɡ̶a idiaaɡ̶i-iitice mijoataɡ̶a Jesus!”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Pida Pedro mee, “Awicije, aɡ̶icoa daɡ̶a yowooɡ̶otagi!”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Aona niɡ̶ica daɡ̶a leegi, ica ɡ̶oneleegiwa naɡ̶aɡ̶a nadi, odaa jeɡ̶ee, “Niɡ̶ida makaami eji makaami eledi ganigepidiɡ̶ica niɡ̶ijo anodiotibece.” Pida Pedro ja igidi, meeta, “Ǥodokaaɡ̶edi, aɡ̶ica daɡ̶a jiotibece!”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Naɡ̶a ixomaɡ̶atice onaniteci lakata, ica eledi ɡ̶oneleegiwa jeɡ̶ee, “Jeloɡ̶oditaɡ̶awa niɡ̶ina anewi, niɡ̶ini ɡ̶oneleegiwa idiaaɡ̶itice mijoataɡ̶a, leeɡ̶odi icoɡ̶oticogi nipodigi Galiléia!”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Pida Pedro mee, “Nagoodi ɡ̶odokaaɡ̶edi, odaa aɡ̶ica daɡ̶a jowooɡ̶odi niɡ̶ica ane ɡ̶adalakita!” Odaa aoniɡ̶ica daɡ̶a leegi, eɡ̶idaaɡ̶ee me dotaɡ̶atibece, naɡ̶anoe okoɡ̶okoodi.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Odaa Ǥoniotagodi ja nawiilitetetege me iwiteta Pedro. Odaa Pedro ja nalaɡ̶atibige niɡ̶ijoa Ǥoniotagodi lotaɡ̶ateta, neɡ̶eeteta, “Niɡ̶ina enoale, aniɡ̶icatibige daɡ̶a anoe okoɡ̶okoodi, odaa itoatadiɡ̶ida meni me daɡ̶adowooɡ̶oti.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Odaa Pedro ja noditicogi anei, odaa eliodi manoetibece.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Icoa ɡ̶oneleegiwadi anoyowie Jesus onigiwogotedice, codaa monalaketedibige.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Onoxoco ligecooɡ̶eli, odaaɡ̶oyalaketigi latobi, odaa joɡ̶oige, moditalo, “Iwela, amiijo ica ane ɡ̶adalakeni?”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Odaa owidi eletidi anodigotalo moyametibigo.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Naɡ̶a yeloɡ̶otibige, niɡ̶ijoa lacilodi judeutedi, ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi, ijaaɡ̶ijo anodiiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, niɡ̶idi ja yatecoɡ̶o. Odaa joɡ̶odipoko monadeegitedicogi Jesus lodoe me dilapode.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Odaa joɡ̶oige, moditalo, “Manige akamaɡ̶akaami Niɡ̶icoa ane niwakatee Aneotedoɡ̶oji me ɡ̶odatamaɡ̶ateetetege ɡ̶odaxakawepodi? Enitoɡ̶owa nige naɡ̶akamaɡ̶akaami!” Odaa ja igidi, meetediogi, “Deɡ̶ejitaɡ̶awatiwaji neɡ̶emeɡ̶ee, aɡ̶adadiwaɡ̶ati.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Codaa daɡ̶a ɡ̶adigeetiwaji, aɡ̶adigiti.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Pida Ee, Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi, aɡ̶ica daɡ̶a leegi odaa ja idicotini liwai libaaɡ̶adi Aneotedoɡ̶oji aninoatawece loniciweɡ̶eco.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Odaa iditawece joɡ̶oige, moditalo, “Ida makaami, akaami Lionigi Aneotedoɡ̶oji?” Odaa ja igidi, meetediogi, “Ewi niɡ̶ida alitigi ɡ̶agegi ewi neɡ̶emeɡ̶ee Lionigi Aneotedoɡ̶oji.”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Odaa joɡ̶odi, “Aɡ̶alee jopooɡ̶atibige eledi oko daɡ̶a neloɡ̶oditoɡ̶owa aneyatedigi ligegi, leeɡ̶odi okomoɡ̶oko ja jajipaaɡ̶atalo ane lotaɡ̶aneɡ̶egi!”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.