João 8
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 Odaa Jesus jiɡ̶igo minitaɡ̶a lojotaɡ̶adi anodita me “Lojotaɡ̶adi Oliveira”.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Igaanaɡ̶a eledi noko, naɡ̶a yapacaɡ̶atege nigoi, jiɡ̶igotace Jesus minitaɡ̶a liɡ̶eladi Aneotedoɡ̶oji. Ijotawece niɡ̶ijo oko-nelegi odilapodetelogo. Naɡ̶a nicotedini, odaa ja niiɡ̶axitediniwace.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 Niɡ̶ijo anodiiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés ijaaɡ̶ijoa fariseutedi oyadeegitalo Jesus aca iwaalo, odaa joɡ̶owo me dabidite lodoe niɡ̶idi noiigi-nelegi. Naɡ̶aca iwaalo odibateloco me doɡ̶olaɡ̶ataka.
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 Odaa moditalo Jesus, “Niiɡ̶axinaɡ̶anaɡ̶a. Naɡ̶ada iwaalo odibateloco me doɡ̶olaɡ̶ataka.
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Odaa ɡ̶onajoinaɡ̶aneɡ̶eco, Moisés ane iditedini, oniiɡ̶etoɡ̶owa me inigidaaɡ̶atice jatiiɡ̶ata wetiɡ̶a naɡ̶ana iwaalo ane doɡ̶olaɡ̶ataka me jeloataɡ̶a. Pida baɡ̶akaami, amaɡ̶aɡ̶a ida ica anakati me leeditibige me eniɡ̶ata?”
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 Moditalo Jesus niɡ̶inoa lotaɡ̶a onidaaɡ̶ida modineetalo, domoɡ̶odoletibige ane leeɡ̶odi modakapetege. Pida aniniɡ̶odi. Naɡ̶a dakagitedini, odaa ja iditedinigi iiɡ̶o datikate nibedona.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Odopitibigelogo moige Jesus. Odaa ja dabiditedini, odaa jeɡ̶eetediogi, “Nigica niɡ̶ina akaamitiwaji ane diɡ̶ica meo anigetiɡ̶ida loenatagi ane beyagi, jiɡ̶iniaa leeditibige modoejegi me yokoleteloco wetiɡ̶a naɡ̶ada iwaalo”.
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 Naɡ̶a dakagitacedini, odaa ja iditacedinigi iiɡ̶o.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 Igaanaɡ̶a owajipatalo niɡ̶ijoa Jesus lotaɡ̶a, odaa ijotawece opitibeci oninitecibeci dinilotice, leeɡ̶odi odeemitetece maɡ̶aɡ̶a inoa libeyaceɡ̶eco. Odoejedipi niɡ̶ijo laxokodipi lacilodi me noditicoaci. Odaa yeyaɡ̶atedice iniokaaniɡ̶iniwateda Jesus ajaaɡ̶ajo iwaalo ane dabidite lodoe niɡ̶ijo noiigi-nelegi.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Igaanaɡ̶a dabiditedini Jesus, odaa ja nadi naɡ̶ajo iwaalo mokanaɡ̶adatece. Odaa jeɡ̶eeteta, “Igaataɡ̶a ijo anodakapetaɡ̶agi, anetiɡ̶adatameɡ̶enitice? Aɡ̶ica ane nenyaɡ̶ati ijoa anodi me leeditibige metiɡ̶adiloikatiti?”
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 Naɡ̶a niniɡ̶odi meetalo, “Aɡ̶ica ane nenyaɡ̶ati, Iniwa-aagodi”. Odaa jeɡ̶eeteta Jesus, “Ee aɡ̶akaami ilaagete. Emii opili, pida jinaɡ̶aleeɡ̶awii ɡ̶adoenatagi ane beyagi”.
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Odaa Jesus jeɡ̶eetacediogi, “Niɡ̶ida mee Ee iciagi macataɡ̶a naɡ̶ana lokokena ane naloteloco inatawece oko digoina iiɡ̶o. Niɡ̶ina oko ane niotici ani nilokokena aneo me yewiɡ̶a oko, aliciagi niɡ̶ina oko anigotigi nexocaɡ̶a”.
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 Odaa moditalo niɡ̶ijoa fariseutedi, “Akamaɡ̶a ɡ̶adalaki anakaami. Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi ɡ̶adotaɡ̶a aɡ̶ica niwaló.”
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meetediogi, “Idaaɡ̶ida nige emeɡ̶ejitece ane Ee, pida yotaɡ̶a baɡ̶a diniwaloe, ejitece anewi. Igaataɡ̶a jowooɡ̶odi ane jicoɡ̶oticogi codaa jowooɡ̶odi ane jopiticogi. Pida niɡ̶ida makaamitiwaji aɡ̶owooɡ̶oti ane jicoɡ̶oticogi, oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a niɡ̶ica ane jopiticogi aɡ̶owooɡ̶oti.
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 Niɡ̶ida makaamitiwaji ɡ̶adiɡ̶oati oko inokina anee mini me yeloɡ̶o, ane lakatigi, pida Ee aidiɡ̶oadita oko.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 Anaɡ̶a jiwi oko natigide, pida nige jiwi anodaaɡ̶eeta jao niɡ̶ina ane iɡ̶enaɡ̶a, codaa anewi. Igaataɡ̶a aɡ̶oka eetece me jiwi oko anee. Pida Eiodi ane idimonya iniwa meetaɡ̶a.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Maditaɡ̶a notaɡ̶anaɡ̶axi ane iwotelogo ɡ̶onajoinaɡ̶aneɡ̶eco diniditeloco niɡ̶ina iniwataale oko me niwoditiwage, odaa niɡ̶ina ane ligegi ewi, leeɡ̶odi niwoditiwage.
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 Ee ejitece ane Ee, codaa Eiodi ane idimonya eledi eetetece anodaaɡ̶eji”.
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 Odaa joɡ̶oige, moditalo, “Igame diɡ̶etedigi icoa ɡ̶adiodi?” Naɡ̶a igidi Jesus, meetediogi, “Niɡ̶ida makaamitiwaji aɡ̶adowooɡ̶oti, oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a icoateda mowooɡ̶oti Eiodi. Daɡ̶adowooɡ̶otitiwaji, daɡ̶anagawini aaɡ̶aɡ̶a owooɡ̶oti Eiodi”.
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Meetetece Jesus niɡ̶inoa lotaɡ̶a niɡ̶ijo me diiɡ̶axinaɡ̶a catiwedi Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, ipegitetege aca niwokodaɡ̶axi anoyate niɡ̶inoa dinyeelo anoyajigotalo Aneotedoɡ̶oji. Aɡ̶ica ane dibatalo Jesus me niwilo, igaataɡ̶a aniɡ̶icota limedi me yeleo.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Odaa jeɡ̶eetacediogi Jesus, “Niɡ̶ida me Ee icota me jopi. Domoɡ̶oleetibigijitiwaji. Pida niɡ̶ida makaamitiwaji idokeeta me ɡ̶ademaɡ̶awadi ɡ̶abeyaceɡ̶eco. Aɡ̶akatitiwaji deɡ̶emii ane jopiticogi”.
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 Odaa niɡ̶ijo lacilodi judeutedi dinotaɡ̶aneɡ̶etiwage, modi, “Meetedoɡ̶owa me daɡ̶a jakataɡ̶a miniɡ̶a ica anopitedicogi. Migigo dineloadi?”
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Odaa jeɡ̶eetediogi Jesus, “Akaami niɡ̶eladimigipitedigitiwaji digoina iiɡ̶o. Pida Ee baɡ̶a iɡ̶eladi digoida ditibigimedi. Akaami niɡ̶eladimigipitedigitiwaji niɡ̶ina iiɡ̶o, pida Ee baadaɡ̶a iɡ̶eladi.
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi mejitaɡ̶awatiwaji malee ɡ̶ademaɡ̶awadi ɡ̶abeyaceɡ̶eco. Nige daɡ̶a iwaɡ̶atitatiwaji ane Ee, odaa nige ɡ̶adelewitiwaji ɡ̶ademaɡ̶awadi ɡ̶abeyaceɡ̶eco”.
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 Odaa joɡ̶oige, moditalo, “Ida makaami amakaami?” Odaa jeɡ̶eetediogi Jesus, “Niɡ̶ijo maleeka idinojogotini me jiba neɡ̶ejitaɡ̶awatiwaji ane Ee.
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Owidi inoa anejitece me jakapetaɡ̶agitiwaji, codaa akaami ilaagetedipi. Pida jajipatalo lotaɡ̶a Niɡ̶ijoa ane idimonya, codaa jiɡ̶inokinoateda mejitiogi niɡ̶ina oko digoina iiɡ̶o. Igaataɡ̶a Niɡ̶ijoa ane idimonya, ewi”.
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 Aɡ̶oyowooɡ̶odi Jesus me yalaɡ̶ate Aneotedoɡ̶oji, ane Eliodi.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi meetediogi Jesus, “Nigotoniteditiwaji meloati Ǥoneleegiwa ane icoɡ̶otibigimece ditibigimedi, odaa joɡ̶owooɡ̶otitiwaji ane Ee. Icota mowooɡ̶otitiwaji me diɡ̶ica ane jao ane emaɡ̶a inaɡ̶atetigi. Pida ejitaɡ̶awa inokinoateda ane idiiɡ̶axitetece Eiodi.
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Niɡ̶ijoa ane idimonya etiniwa meetaɡ̶a. Aɡ̶ica daɡ̶a idika doɡ̶oka eetece, igaataɡ̶a idioka limedi me jao ane yemaa”.
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 Niɡ̶ijo neɡ̶ee Jesus niɡ̶inoa lotaɡ̶a, eliodi oko joɡ̶oyiwaɡ̶adi mewi me Aneotedoɡ̶oji ane nimonya.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Odaa jeɡ̶eetediogi Jesus niɡ̶ijoa judeutedi anoyiwaɡ̶adi, “Nigidioka limeditatiwaji me iwaɡ̶ati yotaɡ̶a, odaa jaɡ̶akaami niɡ̶ina anewi moniotici.
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 Odaa joɡ̶owooɡ̶otitiwaji anewi, codaa niɡ̶ida anewi ɡ̶adikaniticetiwaji”.
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 Odaa joɡ̶oniniɡ̶odi, moditalo, “Niɡ̶ida moko ida anejinaɡ̶atege licoɡ̶egi Abraão. Aniɡ̶ica daɡ̶a etiɡ̶odiotage. Igame leeɡ̶odi ina menitoɡ̶owa metiɡ̶odikatice? Igaataɡ̶a aɡ̶oko niwilogojegipi.”
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Odaa jeɡ̶eetediogi Jesus, “Ewi mejitaɡ̶awatiwaji, niɡ̶ina anidioka limedi meo ane beyagi, joaniɡ̶iniaa liotagi nibeyacaɡ̶a.
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Niɡ̶ina niotagi aɡ̶idioka limedi me yakadi midiaaɡ̶itigi liɡ̶eladi niotagodi. Pida niɡ̶ina nionigi biɡ̶idioka limedi me itiogi loiigiwepodi.
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Nige Aneotedoɡ̶oji Lionigi ɡ̶adowilecenitetematiwaji ɡ̶abeyaceɡ̶eco me ɡ̶adikanitedice, odaa beɡ̶ewi madinikaniticoace.
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 Jowooɡ̶oditiwaji mida anenitege licoɡ̶egi Abraão, pida oleetibigetiwaji madeloati, leeɡ̶odi aɡ̶abaategetiwaji iiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Ejitece niɡ̶inoa ane nikeetediwa Eiodi. Odaa akaamitiwaji jaɡ̶aɡ̶a iwitece niɡ̶ina anaɡ̶aɡ̶a iiɡ̶axitaɡ̶adici ɡ̶adiodi”.
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 Odaa joɡ̶oigidi, moditalo, “Ewi me ɡ̶odiodi Abraão”. Odaa jeɡ̶eetediogi Jesus, “Daɡ̶akaami lionigipitetiwaji Abraão, daɡ̶anagawini awii liciagi niɡ̶ijoa loenataka.
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Pida jeɡ̶ejitaɡ̶awatiwaji anewi, yajipakegitalo Aneotedoɡ̶oji. Pida eɡ̶idaaɡ̶enitiwaji moleetibige madeloati. Abraão aɡ̶ica deɡ̶eo liciagi.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Niɡ̶ida makaamitiwaji baɡ̶awii liciagi niɡ̶ijo ɡ̶adiodi”. Noɡ̶oniniɡ̶odi, moditalo, “Iniwa oniniwatece Ǥodiodi, ane Aneotedoɡ̶oji. Mina oko lionigipi, anewi me lionigipi.”
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Odaa jeɡ̶eetediogi Jesus, “Digawinitiwaji, deɡ̶ewi me Ǥadiodi Aneotedoɡ̶oji, daɡ̶anagawini ademaani, igaataɡ̶a Ee Lionigi, codaa jiɡ̶idaa jicoɡ̶oticogi miniwataɡ̶a. Aneɡ̶emaɡ̶a yoniciwaɡ̶a me janagi, pida jiɡ̶iniaa idiiɡ̶e.
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 Aɡ̶owooɡ̶otitetiwaji ane diitigi niɡ̶inoa yotaɡ̶a, leeɡ̶odi aɡ̶emaani mabaatege iiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco.
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Akaami lionigipitetiwaji diaabo, codaa inoka emaani mawii niɡ̶ica ane yemaa. Niɡ̶ijo maleeka igo niɡ̶ina iiɡ̶o, naɡ̶akaa ɡ̶onematagodi. Aɡ̶ica aneetege niɡ̶ica anewi, igaataɡ̶a minitaɡ̶a aɡ̶ica anewi. Niɡ̶ina me diwitaka, eo niɡ̶ica anepaa lakatigi, igaataɡ̶a awitakegi. Codaa eliodi inoatawece niwitakeco.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Aɡ̶iwaɡ̶atitiwaji niɡ̶inoa anejitedaɡ̶awa, igaataɡ̶a ejitece niɡ̶ina anewi.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 Aɡ̶ica niɡ̶ina akaamitiwaji ane yakadi me nikeetiwa mida ibeyaceɡ̶egi. Nigejitece anewi, igame leeɡ̶odi me daɡ̶a iwaɡ̶atitedatiwaji yotaɡ̶a?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Niɡ̶ina ane nebi Aneotedoɡ̶oji, watacotece Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶a. Odaa niɡ̶ida makaamitiwaji aɡ̶atacolitece Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶a, igaataɡ̶a aɡ̶ica ane enitegetetiwaji”.
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 Odaa niɡ̶ijoa lacilodi judeutedi moditalo Jesus, “Ja jowooɡ̶otaɡ̶a mewi niɡ̶ijo anejinaɡ̶ata, makaami elatibige noiigi samaritaano, codaa niɡ̶ida makaami ejime dakatiwaɡ̶aji niwigo abeyaceɡ̶egi”.
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meetediogi, “Aɡ̶ica niwigo abeyaceɡ̶egi meetaɡ̶a. Pida joɡ̶etetalo Eiodi, pida akaamitiwaji baadaɡ̶a eemiteetibigiji, leeɡ̶odi otaɡ̶anitibigiji.
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Aidinabaketibece daɡ̶a emaɡ̶a joletibige me ideloɡ̶o. Pida ini anepaɡ̶a doletibige me doɡ̶etetiwa, codaa me ikee anewi.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Ewi mejitaɡ̶awatiwaji, niɡ̶ina aneyiwaɡ̶adi yotaɡ̶a, aɡ̶alee yeleo”.
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 Odaa moditalo niɡ̶ijoa judeutedi, “Niɡ̶ina natigide aɡ̶alee jawienatakanaɡ̶a me dakatiwaɡ̶aji niwigo abeyaceɡ̶egi. Abraão akaa yeleo, niɡ̶ijo anoyeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko eledi akaa nigo. Pida akaami meni niɡ̶ina aneyiwaɡ̶adi ɡ̶adotaɡ̶a me daɡ̶adiaa yeleo.
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 Domige daɡ̶axa makaami ɡ̶oneɡ̶egi, agodaɡ̶a ɡ̶adiciagi ɡ̶odiodi Abraão anakaa yeleo? Eleditace domige anaɡ̶axaateloco niɡ̶ijo anoyeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko baanaɡ̶a akaa nigo? Meni manaɡ̶axaateloco, pida awitaka!”
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meetediogi, “Deɡ̶emaɡ̶a jao me ideloɡ̶o, aɡ̶ica jao. Pida Eiodi doɡ̶etetediwa. Odaa akaamitiwaji meni me Ǥanoenoɡ̶odi.
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Pida aɡ̶ica doɡ̶owooɡ̶otitetiwaji. Pida Ee baɡ̶a jowooɡ̶odi. Deɡ̶ejitaɡ̶awatiwaji me diɡ̶icoateda me jowooɡ̶odi, odaa jeɡ̶ee awitakegi, digo anenitiwaji mawitaka. Pida jowooɡ̶odi Eiodi, codaa mejiwaɡ̶adi lotaɡ̶a.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Jotigide ɡ̶anelokoditiwaji Abraão ninitibece naɡ̶a yowooɡ̶odi micota noko me janagi niɡ̶ina iiɡ̶o. Naɡ̶a yowooɡ̶odi niɡ̶ijo noko, odaa ja ninitibece”.
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 Pida moditalo, “Niɡ̶ida makaami aniɡ̶icoa oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a meya-taalia ɡ̶anicaaɡ̶ape. Igamodaaɡ̶ee ica makati manati Abraão?”
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meetediogi, “Ejitaɡ̶awatiwaji anewi. Aniɡ̶icatibige Abraão deɡ̶enitini, naɡ̶a Ee, codaa idioka limedi me Ee”.
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 Odaa niɡ̶ijoa judeutedi joɡ̶odibatalo wetiadi me domaɡ̶a oyokoletelogo, pida Jesus ja dinaɡ̶aditedi. Igotedigi liwigotigi niɡ̶ijo noiigi-nelegi ane dilapode, odaa ja noditedice Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.