João 11
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 — ausente —
1 Orot wabin Lasarus i Bethany orot imaim ma’am sawow, nati i Mary tain Martha hairi hai bar hai merar.
2 — ausente —
2 Iti Mary raiy yamurin mamarin Regah aribun yan isuwei rara’iy naatu aribunamaim an sasafam, i boun rubun orot Lazarus sawow.
3 Odaa niɡ̶ijo niwaalepodi joɡ̶odajoinaɡ̶atalo Jesus, modi, “Iniotagodi, niɡ̶ijo ɡ̶ademaanigi etidi eliodi me deelotika”.
3 Imih i ruburubun tur hiyafar Jesu isan, “Regah orot o ibiyabuw i sawow.”
4 — ausente —
4 Jesu iti tur nonowar anamaramaim eo, “Nati Lazarus ana sawow boro men nan morobomaim natitamih. En, iti i God ana fair bairerereb isan, saise i wanawananamaim God Natun hinifai hinabora’ara’ah.”
5 — ausente —
5 Martha tuwah babitai hairi naatu rubun orot Lazarus, Jesu iyabuwih kwanekwan.
6 Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi niɡ̶ijo naɡ̶a dibodicetedigi Lázaro me deelotika, odaa edinopaɡ̶aditeda itoataale nokododi midiaaɡ̶ite niɡ̶ijo aneite.
6 Baise Lazarus sawow inu’in ana tur Jesu nonowar i men saise in, i nati’imaim ma veya rou’ab sawar.
7 Niɡ̶idiaaɡ̶idi jeɡ̶eetediogi niɡ̶ijo anodiotibece, “Jopilaɡ̶atacicogi Judéia”.
7 Naatu ana bai’ufununayah isah eo, “It tanamatabir maiye tanan Judea.”
8 Odaa moditalo niɡ̶ijo anodiotibece, “Ǥoniiɡ̶axinoɡ̶odi. Anaɡ̶a leegi niɡ̶ijoa lacilodi judeutedi me domeɡ̶etiɡ̶adigidaatice me domeɡ̶etiɡ̶adeloati. Enige jeɡ̶emaani mopilitacijo!”
8 Baise bai’obaiyenayan, ana bai’ufununayah hi’o, “Iti boro’omo Jew sabuw kafa’imo kabayamaim hitarabi, naatu o baise imatabir maiye imaim kwenan.”
9 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meetediogi, “Idiwa dooze lakata niɡ̶ina noko mani aligeɡ̶e. Odaa niɡ̶ina oko anewaligitigi noko adixipe, igaataɡ̶a naditece ligi.
9 Jesu iya’afutih eo, “Veya ta’imon erararan ana manin men tarsisib in 12. Anayabin veya kusisiar tafaram marakaw itin, imih orot mar nuw enan boro men an narusukun nara’iy.
10 Pida niɡ̶ina anewaligitigi enoale, aiwoko me dixipe, leeɡ̶odi nexocaɡ̶a, codaa aɡ̶aca lokokena mijotaɡ̶a”.
10 Baise guguminamaim naremor nanan boro an narusukun nara’iy, anayabin i aurin marakaw en.”
11 Joaniɡ̶idaa ligegi Jesus, odaa niɡ̶idiaaɡ̶idi jeɡ̶ee, “Ǥodokaaɡ̶edi Lázaro ja diote, pida ejigo miditaɡ̶a, jojieteloco”.
11 Iti tur eo ufunamaim, ibanak ikofan hai tur eowen eo, “It ata of Lazarus i matanfot inu’in; baise ayu imaim anan anibunibun namisir.’
12 Odaa niɡ̶ijo anodiotibece moditalo, “Ǥoniotagodi, nigokexaa diote, dice icí”.
12 Ana bai’ufununayah hiya’afut hi’o, Regah, i matan nafot na’inu’in na’at, i boro matannanuw namisir.”
13 Odiletibige deɡ̶eete Jesus doɡ̶okexaa diote Lázaro. Pida eeteta naɡ̶a yeleo Lázaro, niɡ̶ijo mee diote.
13 Jesu Lazarus ana morob isan eo’o, baise ana bai’ufununayah hinotanot i boun matat efot ta’inu’in na’atube hirouw.
14 Odaa niɡ̶idiaaɡ̶idi Jesus ja yeloɡ̶oditediogi Lázaro naɡ̶a yeleo.
14 Naatu imaibo mutuforomo hai tur eowen, “Lazarus i morob.
15 Odaa jeɡ̶eetediogi, “Jakadi mele me daɡ̶a Ee miditaɡ̶a naɡ̶a yeleo leeɡ̶odi akaamitiwaji, amaleeɡ̶aɡ̶a adadiwaɡ̶ati. Natigide iniɡ̶a miditaɡ̶a”.
15 Naatu ayu men nati’imaim ama’am isan abiyasisir anayabin, kwa taiyuw kwana’itin kwanaso’ob naatu kwanitumatum. Boro’obo tan ta’itin.”
16 Odaa niɡ̶ijo anodita Tomé, ane nikoxeedi me “Owaadi”, joaniɡ̶ijaaɡ̶eetiogi niɡ̶ijo eledi anodiotibece Jesus, “Iniɡ̶a mijoataɡ̶a amaleeɡ̶aɡ̶a ɡ̶odemaɡ̶awa Ǥoniiɡ̶axinoɡ̶odi”.
16 Thomas wabin ta Kikifukek bai’ufnunenayah etei’imak isah eo, “It auman tan, bairit tamorob youn.”
17 Niɡ̶ijo niɡ̶icotedicogi Jesus nipodigi Judéia, pida jeɡ̶eote cwaatolo nokododi midi Lázaro catiwedi lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a anonaligite.
17 Jesu natitit ana veya imaibo so’ob Lazarus i rahemaim hiyai in veya kwafe’en sawar.
18 Naɡ̶ajo nigotakawaana anodita Betânia idiwa itoatadiɡ̶ida ciloomito me yototice nigotaɡ̶a Jerusalém.
18 Jerusalem ef i men yok inan Bethany inatit,
19 Eliodi judeutedi igotibeci odalita Marta, ajaa Maria, igotibeci modalitiogi me ninyaaɡ̶a, leeɡ̶odi me yeleo naaginaɡ̶a.
19 naatu Martha, Mary hairi rubuh bihamiyih isan. Jew sabuw moumurih na’in hina koubainunub baitihimih.
20 Igaanaɡ̶a dibodice Marta niɡ̶inoa Jesus, odaa jiɡ̶igo dakapetege. Pida Maria baadeɡ̶itibige, niɡ̶ijo aneite me nicoti digoida liɡ̶eladi.
20 Jesu nan Martha ana tur nonowar anamaramaim, hairi baitaramih tit in, baise Mary i bar ma.
21 Niɡ̶ijo Marta naɡ̶a dakapetege Jesus, odaa jeɡ̶eetalo, “Iniwa-aagodi. Daɡ̶a-aamitibige mokotaɡ̶a, daɡ̶anagawi-iini inaaginaɡ̶a agotaɡ̶a ye-ee.
21 Martha Jesu isan eo, “Regah, o iti’imaim itama’am na’at, ayu tuwai i boro men tamorob.
22 Pida jowooɡ̶odi mokanicodaaɡ̶ica ane ipokitalo Aneotedoɡ̶oji, odaa yajigotedaɡ̶awa”.
22 Baise ayu aso’ob veya iti boun auman karam abistan isan inafefefeyan God boro nit.”
23 Odaa jeɡ̶eeteta Jesus, “Yewiɡ̶atace ɡ̶anaagina”.
23 Jesu Martha isan eo, “O tuwat boro nayawas namisir maiye.”
24 Odaa Marta jeɡ̶eetalo, “Jowooɡ̶odi me yewiɡ̶atace niɡ̶ica noko nige yewikatiditace Aneotedoɡ̶oji niɡ̶ina oko”.
24 Martha iya’afut eo, “Ayu aso’ob nati i mar yomaninabo nayawas namisir.”
25 Odaa jeɡ̶ee Jesus, “Ee aneo oko me newiɡ̶atace, odaa jiɡ̶idaa diiticogi, midiokaanaɡ̶a limedi me newiɡ̶a. Niɡ̶ina ane idadiwaɡ̶adi icaaɡ̶ica nige yeleo, pida yewiɡ̶atace.
25 Jesu Martha isan eo, “Ayu i misir maiye naatu yawas. Yait ayu ebitutumu boro yawasin nama naatu namomorob auman yawasin nama.
26 Niɡ̶ina analee yewiɡ̶a, ane idadiwaɡ̶adi, nige yeleo, yewiɡ̶atace. De iwaɡ̶ati ida anejitaɡ̶awa?”
26 Naatu yait ta ayu’umaim ema’am naatu ebitutumu boro men kafa’imo namorob. Iti tur ao’o kwabitumatum?”
27 Naɡ̶a niniɡ̶odi Marta, meetalo, “Ejiwaɡ̶adi, Iniwa-aagodi. Codaa ɡ̶adadiwaɡ̶ati naɡ̶a-aamaɡ̶a-aami Niɡ̶icoa ane ni-iiɡ̶e Aneotedoɡ̶oji meote ɡ̶odewiɡ̶a, niɡ̶icoa Aneotedoɡ̶oji Li-oonigi anenagi niɡ̶ina i-iiɡ̶o”.
27 Martha iya’afut eo, “Ai Regah anowar, Ayu abitumatum. O i Keriso, God Natun. O na tafaramamaim titamih hi’o’oban oban iti. ina itit.”
28 Igaanaɡ̶a nigotini Marta me dotaɡ̶a, odaa jiɡ̶igo enidita Maria. Odaa ja ixipetice me yotaɡ̶aneɡ̶e meeta, “Ǥoni-iiɡ̶axinoɡ̶odi jiɡ̶inoa. Codaa najoinaɡ̶atedaɡ̶awa”.
28 Tur iti eo’o ufunamaim, Martha intabir in Mary eaf na hamenamo ana tur eowen. “Bai’obaiyenayan i na tit, naatu o isa ebibatebat?”
29 Igaanaɡ̶a wajipata Maria niɡ̶ijo Marta ligegi, odaa ja dinage me dabiditi, igo dakapetege Jesus.
29 Mary iti tur nonowar anamaramaim, duku iwa’an misir naatu in biyan tit.
30 Jesus aneɡ̶enotediwece nigotakawaana, eɡ̶idiaaɡ̶ite digoida anei Marta me dakapetege.
30 Jesu men na bar merar tit, baise efan menamaim Martha hairi hima’am boro’ika imaim ma’am.
31 Niɡ̶ijoa judeutedi anidiaaɡ̶i Maria liɡ̶eladi moniɡ̶iwatece, noɡ̶onadi me dabiditi me yediiɡ̶a me noditice, odaa joɡ̶odioteci. Odiletibige Maria diɡ̶igo anoetibece midataɡ̶a lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a anonaligite Lázaro.
31 Mary duku iwa’an mimisir Jew sabuw ana baremaim hima koubainunub hibitin hi’itin, naatu himisir hi’ufunun ufun hitit, hinotanot i enan rahemaim nama narerey.
32 Igaanaɡ̶a icoticogi Maria aneitedice Jesus, odaa ja dakagitinigi iiɡ̶o midoataɡ̶a loɡ̶onaka. Odaa jeɡ̶eetalo, “Iniwa-aagodi. Daɡ̶a-aamitibige mokotaɡ̶a, daɡ̶anagawi-iini inaaginaɡ̶a agotaɡ̶a ye-ee”.
32 Mary remor in Jesu menamaim ma’am biyan tit naatu eo, “Regah, O iti’imaim itama’am na’at ayu tuwai boro men tamorob.”
33 Igaanaɡ̶a nadi Jesus Maria me dacaagetibece, codaa niɡ̶ijo judeutedi ane lixigaɡ̶awepodi eledi nacaagaɡ̶ateloco, odaa Jesus deemitetetece, codaa agecaɡ̶alo.
33 Mary rererey, naatu Jew sabuw hi’ufunun bairi hinan auman hirererey Jesu i’itih anamaramaim, dogoron yababan awankaratan naatu naniyan kwaris.
34 Odaa jeɡ̶eetediogi, “Igame analicitetiwaji?” Noɡ̶oniniɡ̶odi, moditalo, “Ǥoniotagodi. Diganagi, awini!”
34 Ibatiyih “Menamaim kwayai inu’in?”
35 Odaa Jesus jaɡ̶aɡ̶a anoe.
35 Jesu maturin ra’iy rerey.
36 Odaa modi niɡ̶ijoa judeutedi, “Ica mewi me yemaa ijoolatigi!”
36 Jew sabuw hi’o, “Kwa’itin i ana yabow Lazarus isan i ra’at kwanekwan!”
37 Pida ica eledi modi, “Icilatidi niɡ̶ijo ɡ̶olaɡ̶a. Pida agodaɡ̶ayakadi deɡ̶eote anigetiɡ̶ida nimaweneɡ̶egi, odaa ijoolatigi agotaɡ̶a yeleo?”
37 Baise sabuw afa hi’o, “I orot matan fim botawiy. Karam iti orot auman tabotan men tamorobomih.”
38 Odaa Jesus aɡ̶aleeɡ̶ica lita, eliodi me deemitetece. Odaa jiɡ̶igo midataɡ̶a niɡ̶ijo wetiɡ̶a-lawimaɡ̶ajegi anoyatice ijoolatigi. Onani aca wetiɡ̶a nelegi anoyawililetio monibatoo niɡ̶ijo lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a.
38 Jesu ibanak dogoron wanawanan yababan kuyuyuw, na rahamaim tit. Rah i watu, awan i kabayamaim hihir.
39 Odaa ja diiɡ̶enatakate Jesus, meetediogi, “Anoɡ̶aaticetiwaji naɡ̶ani wetiɡ̶a nelegi”. Odaa Marta, naɡ̶ajo niwaalo ijoolatigi meetalo, “Iniwa-aagodi, ejinaɡ̶a danice. Igaataɡ̶a jeɡ̶eote cwaatolo nokododi midi me ye-ee”.
39 Jesu eo, “Kabay kwabosair.”
40 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meeteta, “Geneɡ̶ejitaɡ̶awa, nige iwaɡ̶atakani, odaa jaɡ̶anati Aneotedoɡ̶oji meliodi nimaweneɡ̶egi”.
40 Naatu Jesu eo, “Ayu au’uwi men kwanowar? Kwa kwanabitumatum na’at God ana fair boro nirerereb kwana’itin.”
41 Odaa joɡ̶onoɡ̶atice naɡ̶ajo wetiɡ̶a nelegi. Naɡ̶a iwitedibigimece Jesus ditibigimedi, odaa jeɡ̶eeteta Aneotedoɡ̶oji, “Eiodi, eliodi me iniotagodetaɡ̶awa leeɡ̶odi manajipaatiwa.
41 Naatu rah awan kabay hibosair. Jesu nakwetan tara’ah au mar na’at nura’at eo, “Tamai, O a merar ayiy, ayu abistan ao’o inowar.” Lazarus ana rah etwan botawiy|alt="rolling stone from Lazarus’ grave" src="CN01768B.TIF" size="col" loc="Jhn 11.41" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.41"
42 Jowooɡ̶odi midioka limedi manajipaatiwa. Pida mejitaɡ̶awa leeɡ̶odi niɡ̶ina noiigi digoina, amaleeɡ̶aɡ̶a eniwaɡ̶atakanaɡ̶a naɡ̶akamaɡ̶akaami anadimonyaa”.
42 Ayu aso’ob mar etei fanau kunonowar, baise iti ao’o i sabuw iti tebatabat isah, saise hina’itin hinitumatum, O ayu iyunu ana.”
43 Igaanaɡ̶a nigotedini Jesus me dotaɡ̶a, odaa ja dapaawe, mee, “Lázaro, anagi, anotitice!” |src="CN01768B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="João 11.41-43"
43 Iti eo ufunamaim, Jesu fanan aumetawat na’in eaf, “Lazarus kumisir kutit!”
44 Odaa Lázaro ja noditice. Pida loɡ̶onaka, libaaɡ̶atedi eɡ̶idaaɡ̶ee me dinilipaditece liwailidi lipegeteɡ̶e, codaa eɡ̶ajo me nadeegitice leenxo anoilipaditece latobi. Odaa jeɡ̶eetediogi Jesus, “Anowilecenitibigetiwaji, odaa ikanitice epaaɡ̶igo”.
44 Orot murubin, an uman, yumatan faifuw metametan auman misir tit na.
45 Eliodi judeutedi anigotibeci odalita Maria noɡ̶onadi Jesus meote Lázaro me yewiɡ̶atace, odaa joɡ̶oyiwaɡ̶adi.
45 Isan imih Jew sabuw moumurin maiyow hina Mary hibinanawan ana mar, Jesu abistan sinaf hi’i’itin, i hitumitum.
46 Pida ica eledi joɡ̶opitibeci, odaa jiɡ̶igotibeci oyeloɡ̶oditiogi fariseutedi niɡ̶ijo loenatagi Jesus.
46 Baise afa hin Pharisee hai tur hi’owen abistan Jesu sisinaf.
47 Odaa niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa fariseutedi ja dinatecoɡ̶otee, modi, “Amiida ica ɡ̶onimaweneɡ̶egi me joxokojoɡ̶o? Igaataɡ̶a niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwa joɡ̶owidi ɡ̶odoxiceɡ̶etedi aneote.
47 Firis hai ukwarih naatu Pharisee bairi hi’af’ayuwih kou’ay hibai.
48 Daɡ̶a jikanaɡ̶a niɡ̶ida anee, inatawece oko icota moyiwaɡ̶adi. Odaa niɡ̶ijoa lacilodi romaanotedi doidetibige doɡ̶odiiɡ̶enataka moyaaɡ̶adi Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, codaa moyaaɡ̶adi ɡ̶odoiigi”.
48 It tanihamiy na’at nama nasisinaf sabuw etei boro hinitumitum. Naatu Roman sabuw boro hinan ata me ata tafaram hinab.”
49 Onijoteci niɡ̶ijoa lacilodi ane liboonaɡ̶adi Caifás ane eneɡ̶egi ɡ̶oneɡ̶egi, meetiogi, “Aɡ̶ica ɡ̶adixakeditiwaji!
49 I hai orot ta wabin Kaiafas, nati kwamur i Firis ukwarin ma’am awan tara’ah eo, “Kwa men ta kwaso’ob!
50 Aɡ̶owooɡ̶otitiwaji me daɡ̶axa meletoɡ̶odomi moniniteci ɡ̶oneleegiwa ane yeleotema ɡ̶odoiigi, odaa inatawece ɡ̶odoiigi aɡ̶alee naaɡ̶a”.
50 Kwa men matato iwa’an kwa’i’itin, anagewasin orot ta’imon tamorob sabuw isah, men karam tafaram tutufin etei hitarab hitagurus.”
51 Aɡ̶epaa lowooko Caifás niɡ̶ijoa lotaɡ̶a. Pida Aneotedoɡ̶oji eote meetece niɡ̶ijoa notaɡ̶a ane yeloɡ̶odi micota Jesus me yeleotetema loiigi, igaataɡ̶a Caifás joaniɡ̶iniaa lacilo-sacerdotitedi niɡ̶ijo nicaaɡ̶abi.
51 I men taiyuwin ana notamaim iti tur yai eomih, baise nati kwamur wanawanan i firis ukwarin ma’am Jesu Jew sabuw isah namomorob isan eorereb.
52 Niɡ̶ijoa lotaɡ̶a aɡ̶eetalo Jesus daɡ̶a yeleotetema idiokidi noiigi judeu, pida yeleo meote oniniteci lapo inoatawece lionaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji ane ilaagiteloco inatawece iiɡ̶o.
52 Naatu men i akisih isah, baise God ana sabuw efan nanabin tema’am nabuwih hinan nita’imonih biyah ta’imon namatar.
53 Odaa niɡ̶ijo noko ja diiticogi niɡ̶ijoa lacilodi judeutedi mowo lowoogotece Jesus moyeloadi.
53 Naatu hibusuruf Jesu baban hi’o rabin morob isan.
54 Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi Jesus me daɡ̶adiaaɡ̶awatedigi niɡ̶ijo noiigi digoida Judéia. Pida jiɡ̶igo manitaɡ̶a nigotakawaana anodita Efraim, anipegitege nipodigi ane yadilo ane diɡ̶icata niɡ̶eladimigipi. Odaa jiɡ̶idiaaɡ̶ite ijaaɡ̶ijo anodiotibece.
54 Imih Jesu Judea wanawanan i men bebeyanamaim ma remoramih, baise efan nati ihamiy naatu in efan arar sisibinamaim ma, bar merar wabin Efaram, imaim ana bai’ufununayah bairi hima.
55 Ja nipegiteloco niɡ̶ijo lalokegi judeutedi anodita me Páscoa. Eliodi oko ane liɡ̶eladi niɡ̶inoa nigotadawaanaɡ̶a, inoa nipodaɡ̶a, ja waxoditibigimoace manitaɡ̶a nigotaɡ̶a Jerusalém. Aneɡ̶eya me nakatio nalokegi niɡ̶igotibeci dinibinie lodoe Aneotedoɡ̶oji, ane najoinaɡ̶aneɡ̶egi noiigi.
55 Jew hai Tar Nowaten ana Hiyuw, i na biyubin ana veya, naatu tafaram wanawanan efan ta ta hima’am hiyen hin Jerusalem, kouksouwen ana kou’ay bainabo, Tatar nowaten ana veya nan natit.
56 Odaa joɡ̶odoletibige Jesus, igaanoɡ̶ototicogi Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, odaa ja dinige, modi, “Amiida ica anakatitiwaji? Migenagi Jesus niite nalooɡ̶o?”
56 Jesu isan hinunuwet, naatu Tafaror Bar ana efanamaim hibat ta’ita’imon nane hibibabatiyih, “Kwa mi’itube kwanotanot? Forag isan kafai enan?”
57 Niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi, ijaaɡ̶ijoa fariseutedi domoɡ̶oyemaa moniwilo Jesus. Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi me najoinaɡ̶anaɡ̶a mokanicodaaɡ̶ica ane yowooɡ̶odi aneite Jesus, odaa owo libodigi.
57 Baise firis ukwarih naatu Pharisee sabuw obaiyunen hitih, menamaim Jesu nama’am hina’i’itin na’at, hinan hinao hinanowar saise i hinan hinab hinafatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.